Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai – 80

Parašyta: 2019-06-21 | Kategorija: Bažnyčia, Naujienos |

Šį sekmadienį Vytautavoje vyko Šv. Antano atlaidai, kurie buvo švenčiami būtent birželio 16 d. Kaip žinia, parapiją aptarnauja Onuškio klebonas Algimantas Gaidukevičius. Šią dieną taip pat švęstas Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 80-metis. Paradinės bažnyčios durys buvo papuoštos gėlių girliandomis ir skaičiumi 80. Klebonas Algimantas Gaidukevičius aptarnauja Vytautavos, Žilinų, Onuškio parapijas ir Panošiškių koplyčią. Šv. Antano atlaidai Vytautavoje yra tradiciniai, kasmetiniai. Atlaidams ruošiamasi iš anksto: buvo nušienauta žolė, nurodytos automobilių stovėjimo vietos ir, žinoma, numatyta ne tik melstis, bet ir pasiklausyti meno bei folkloro kolektyvų pasirodymų.

Iškilminga Šv. Antano atlaidų procesija Vytautavoje

Šv. Mišias aukojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vicerektorius, teol. lic. kun. Algimantas Gudaitis (SJ), kun. altarista Ignas Kavaliauskas ir Onuškio klebonas Algimantas Gaidukevičius, o giesmes giedojo Onuškio choras, vadovaujamas Gražinos Kulbickienės (choras jau 13 metų gieda per Šv. Antano atlaidus Vytautavoje). Iškilmėse dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys su žmona Meilute, Kovo 11-osios akto signataras Vidmantas Žiemelis, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė, Onuškio Donato Malinausko gimnazijos direktorė Rima Blikertienė bei Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko giminaitis, knygų apie signatarą autorius gyd. Viktoras Jencius-Butautas.

Šv. Mišias aukojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vicerektorius, teol. lic. kun. Algimantas Gudaitis (SJ), kun. altarista Ignas Kavaliauskas (dešinėje)

Po šv. Mišių šventoriuje pasirodė Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Diemedis, vadovaujamas Dalios Žalpienės, bei Vilniaus Medardo Čobuto TAU choras „Romantika“. Susirinkusiuosius gira vaišino Jonas ir Leokadija Vaškevičiai.

LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys su žmona Meilute ir klebonas Algimantas Gaidukevičius

Truputį istorijos

Prieš 80 metų parapijiečiai, gavę signataro Donato Malinausko dovanotą kluoną, perkėlė jį čia ir pastatė Vytautavos bažnyčią. Žinoma, tada niekas nenujautė apie pasaulinius įvykius – Vilniaus grąžinimą Lietuvai, demarkacinės linijos su Lenkija panaikinimą ir kt. Tačiau Vytautavos parapija išliko. Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu šalia bažnyčios esančioje klebonijoje gyveno kunigai, bažnyčioje buvo laikomos pamaldos, arba parapijiečius aptarnaudavo Onuškio kunigai, tarp jų kun. Nikodemas Žvogžlys-Milžinas. Būdavo, kad aptarnaudavo ir Aukštadvario kunigai, pvz., dabartinis Kauno vyskupas Algirdas Jurevičius, beje, kilęs iš Vievio. Prieš dešimtmetį buvusi Seimo narė Dangutė Mikutienė pasirūpino iš Vyriausybės 10 tūkst. litų bažnyčios naujo stogo dengimui. Tačiau bažnyčios grindims labai reikalingas keitimas, todėl atlaidų metu grupė jaunų žmonių platina klebono prašymą surinkti lėšų pakeisti grindis. Šių metų spalio 13 d. parapiją vizituos Kaišiadorių vyskupas.

Gyd. Viktoras Jencius-Butautas dalyvavo atlaiduose

Kovo 11-osios akto signataras Vidmantas Žiemelis ir Onuškio Donato Malinausko gimnazijos direktorė Rima Blikertienė

Redakcija kreipėsi į Vytautavos kaime įsikūrusią Agnę Rakštytę, kurios senelis įsikūrė dar čia 1974 m. Mergina su kolega Tomu kvietė tikinčiuosius aukoti grindų remontui. Gavome jos atsakymą: „Šią vasarą norime padėti atnaujinti Vytautavos bažnyčią ir pakeisti jau kritinės būklės medines grindis. Prašome visų finansinės pagalbos, kad būtų galima tai įgyvendinti ir vyskupo vizitacijos metu, kuri vyks spalio 13 d. jau pasidžiaugti atnaujinta bažnyčia“.
Agnės kolega Tomas netrukus ketina savo Funkcionaliojo meno studiją, kuri siūlo interjero dizaino sprendimus bei kuria ir gamina vienetinius baldus iš medžio, perkelti iš Užupio r. Vilniuje į netoliese esantį Karaliūnų kaimą.
Džiaugiamės šių jaunų žmonių aktyvumu. Apie tai, kaip seksis rinkti lėšas ir kas prisidės prie kilnaus tikslo, redakcija informuos ateityje.

Rūdiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Diemedis“
(vad. Dalia Žalpienė)

„Sodros“ darbuotoja Danutė Kuralavičiūtė (pirma iš kairės) su Vytautavos parapiječiais kasmet dalyvauja atlaiduose

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vicerektoriaus, teol. lic. kun. Algimanto Gudaičio (SJ) pamokslas

Šiandien šioje bažnyčioje tą pačią dieną švenčiame keletą švenčių: visa bažnyčia prisimena Švč. Trejybės šventę; Jūsų Vytautavos bažnyčia švenčia 80 metų bažnyčios pastatymo jubiliejų; o taip pat jūsų parapijoje vyksta Šv. Antano atlaidai. Tikriausiai čia bažnyčioje yra žmonių, kurie turi 80 ar daugiau metų ir patys galėtų paliudyti, kas įvyko per 80 metų šioje parapijoje. Na, o Šv. Antanas – tai tas šventasis, kurio nuolat daug prašome. Štai už lango lyja lietus, kurio taip šiemet trūksta, o šiandien Šv. Antanas, matyt, kažkieno daug kartų prašytas, atrado lietų. Betgi krikščionys ne visuomet tik prašo, nes tuomet būsime panašūs į mažą mergytę, kurios gimtadienio proga dėdė įdėjo torto gabaliuką, o mama tuoj pat paklausė: „Ką reikia sakyti dukrelė?“ Dukrelė apsidairė ir tarė: „Krauk daugiau.“

Taigi Šv. Antano ne tik prašome, bet ir šiandien dėkojame Dievui už 80 metų. Dėkojame, kad Dievas palaikė, stiprino ir toliau rūpinasi šios parapijos tikinčiaisiais. Šiandien pirmajame skaitinyje girdėjome, kad Dievui patiko lankytis žmonijoje. Tad jis džiaugiasi šia parapija ir jos žmonėmis. Norėtųsi užbaigti šio pamokslo mintis Tomo Mertono žodžiais. Jis mūsų buvimą drauge vadina „Visuotiniu šokiu“. „Mertonas man sako, kad šis didis kosminis šokis trunka visą laiką ir kad aš esu jo sūkuryje, nesvarbu, pripažįstu tai, ar ne. Tik tada, kai mano gyvenime atsiranda ramybės ir tuštumos, kai pabūnu vienatvėje ir tyloje, galiu suvokti ir pajusti tą šokį. Kosminis šokis – tai visata, toks kosmosas, kokį jį sukūrė Dievas, kosmosas, judantis tobuloje harmonijoje su savo Kūrėju. Tai dovana, kurią Dievas įteikė pats sau. „Dievas sukūrė pasaulį kaip sodą, kuris Jam teikė malonumo“. Jis sukūrė vyrą ir moterį pagal savo paveikslą. Be to, jis sukūrė juos laisvus. Taigi mes galime rinktis: ar būti paskiri, atsiskyrę, pasiduoti nusivylimui ir liūdesiui, ar atrasti savo tikrąją tapatybę, tikruosius „aš“ ir taip patirti džiaugsmą bei laisvę, kad tada „galėtume išgirsti Jo kvietimą ir kartu su Juo šokti Jo slėpiningą, kosminį šokį“. Iš Tomo Mertono knygos „New Seeds of Contemplation“

Juozas VERCINKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite