Kas yra kreatinas? Kreatinas – natūraliai žmogaus organizme randamas junginys, padedantis greitai atkurti adenozintrifosfatą (ATP) – pagrindinį ląstelių energijos šaltinį. Didžioji dalis kreatino sukaupta griaučių raumenyse. Dalį jo organizmas pasigamina pats, dalį gauname su maistu, daugiausia mėsa ir žuvimi. Todėl vegetarai ir veganai su maistu paprastai gauna mažiau kreatino. Papilduose dažniausiai naudojamas kreatino monohidratas –...
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi situaciją dėl rusijos laboratorijos darbuotojo, kuriam, kaip skelbiama žiniasklaidoje, buvo diagnozuotanežinomos kilmės pneumonija ir kuris vėliau mirė, atvejo. Šiuo metu turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, kad darbuotojas buvo užsikrėtęs Yersinia pestis bakterija ir sirgo plaučių maru. Lietuvos atsakingos institucijos (Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės...
Vyresniame amžiuje lova gali atrodyti saugiausias pasirinkimas, ypač po ligos, operacijos ar pajutus padažnėjusį pulsą. Tačiau būtent judėjimo vengimas dažnai tampa didesne rizika nei pats fizinis krūvis – silpsta raumenys, mažėja ištvermė, darosi sunkiau vaikščioti, o net menkas fizinis aktyvumas ima kelti baimę. Pasak Baltijos šalių medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo lyderės „Eglės“ fizinės medicinos...
Dar prieš kelerius metus nuolat norėjosi šilčiau apsirengti, o dabar vis dažniau tenka praverti langą, naktį pabundama suprakaitavus ar dieną netikėtai pajuntamas užplūdęs karštis. Toks pasikeitimas gali nustebinti moterį, kuri didžiąją gyvenimo dalį save laikė šaltmire. Nors pasikeitusi šilumos tolerancija dažnai pirmiausia siejama su hormonų svyravimais, jie nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Vaistininkė Agnė Mačiulskaitė pasakoja,...
Alergijas vis dar lydi daugybė mitų – nuo įsitikinimo, kad tam tikra dieta gali nuo jų apsaugoti, iki klaidingo supratimo, ką iš tiesų reiškia užrašas „gali būti pėdsakų“. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkė Aelita Zabulionė pranešime žiniasklaidai paaiškina, ką apie maisto alergijas iš tiesų sako mokslas ir ką šiandien svarbu žinoti renkantis, ruošiant ar...
Maisto produktų lentynose gana dažnai rikiuojasi produktai, pažymėti terminais „be cukraus“, „be glitimo“, „be laktozės“. Tokius produktus su „be“ tam tikros sudedamosios dalies renkasi ne tik vartotojai, ribojantys cukraus vartojimą, netoleruojantys glitimo ar laktozės, bet ir tie, kurie ieško tam tikrų savybių turinčio maisto. Neretai pastebima, kad dalis tokių produktų kainuoja daugiau nei įprasti tos...
Sveika burnos ertmė priklauso nuo daugybės kasdienių įpročių, tačiau vien dantų valymo namuose ne visada pakanka norint užtikrinti visapusišką priežiūrą. Net ir reguliariai valant dantis, kai kuriose sunkiau pasiekiamose vietose gali likti bakterinių apnašų, kurios ilgainiui gali sukelti įvairių problemų. Dėl šios priežasties profesionali burnos higiena yra svarbi prevencinė procedūra, padedanti palaikyti gerą dantų ir...
Baltyminius kokteilius, pudingus ir batonėlius vis dažniau renkasi net ir aktyviai nesportuojantys žmonės. Vis dėlto daugiau baltymų nebūtinai reiškia spartesnį raumenų augimą ar greitesnį svorio mažėjimą. Vaistininkė Miglė Kaminskaitė atkreipia dėmesį, kam baltyminga mityba gali būti itin nenaudinga. Baltymų reikia visiems, bet kiekis – individualus Nors baltymai yra viena pagrindinių organizmui reikalingų maistinių medžiagų, jų...
Maka (Lepidium meyenii), dar vadinama peruvine pipirne, yra Pietų Amerikos augalas, natūraliai augantis aukštai Peru Anduose. Sudėtingos kalnų sąlygos, dideli temperatūros svyravimai, stiprūs vėjai ir intensyvi saulė lėmė, kad maka tapo vienu geriausiai atpažįstamų šio regiono augalų. Peru gyventojai ją augina ir naudoja jau labai seniai, o šiandien maka iš Andų regiono paplito į daugelį...
Sparčiai kintančioje ir nežinomybės kupinoje kasdienybėje – stresas nėra vienintelis palydovas. Tyrimai rodo, kad vienišų žmonių skaičius taip pat auga – Lietuvoje net 13 proc. gyventojų bene kasdien jaučiasi vieniši, o didžioji jų dauguma – senoliai. Vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kaip stipriai vienišumas gali paveikti bendrą sveikatą, o nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“...
Aelita Zabulionė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Ruduo Lietuvoje vis dar turi savą ritmą. Vieniems jis kvepia obuoliais, slyvomis, pomidorais, grybais ir virtuvėje garuojančiais stiklainiais. Kitiems – sandėliuku, kuriame lentynos pamažu užsipildo uogienėmis, marinuotais agurkais, mišrainėmis, sultimis ar džiovintais grybais. Tai labai atpažįstama mūsų maisto kultūros dalis. Ir ji nėra vien...
Gastroskopija ir kolonoskopija – du dažniausiai atliekami endoskopiniai virškinimo trakto tyrimai. Vis dėlto pacientams ne visada aišku, kuo jie skiriasi ir kuris tyrimas reikalingas konkrečiu atveju. Abiem atvejais naudojamas lankstus endoskopas su vaizdo kamera, tačiau gastroskopija ir kolonoskopija leidžia įvertinti skirtingas virškinimo trakto dalis. Dėl šios priežasties skiriasi pasiruošimas tyrimams bei tyrimų taikymo indikacijos. Šiame...
Š. m. rugsėjo 22 d. Trakų rajone aktyviai paminėta Tarptautinė diena be automobilio, vainikavusi pastarąją savaitę vykusius Europos judumo savaitės renginius. Gyventojai buvo kviečiami bent vienai dienai atsisakyti asmeninių automobilių ir rinktis tvaresnius bei sveikesnius judėjimo būdus: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, aktyviai leisti laiką gamtoje ir naudotis viešuoju transportu bei atsakingai planuoti savo keliones, taip...
Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė. Tikėjimas, kad karpos atsiranda tuomet,...
Vaistų ar maisto papildų vartojimas daugeliui atrodo paprastas ir aiškus, tačiau kai kurie kasdieniai įpročiai, kuriems dažnas neteikia reikšmės, gali turėti įtakos ne tik veikliųjų medžiagų pasisavinimui, bet ir veikimui. Vaistininkė Evelina Zykienė įvardija keturias dažniausias klaidas, kurias žmonės daro vartodami vaistus ir maisto papildus, bei paaiškina, kodėl šie įpročiai gali pakenkti. „Žmonės vis labiau...
Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į itin didelį skaičių žmonių, nusprendusių pasitraukti iš gyvenimo, ir ieškoti būdų, kaip laiku jiems padėti. Viena iš tokių labiausiai pažeidžiamų grupių – paaugliai. Šiuo kritiniu psichikos formavimosi laikotarpiu smegenyse vyksta reikšmingi pokyčiai, sprendžiamas svarbiausias raidos etapo klausimas – „kas aš esu?“ bei kuriamas...
Elektriniai paspirtukai ir kitos populiarios judumo priemonės kelia didžiausią pavojų vaikų saugumui keliuose. Remiantis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų nuomonės tyrimu, 69 proc. šalies gyventojų paspirtukus išskiria kaip didžiausią rizikos veiksnį vaikų saugumui eisme. Kiti didžiausi nesaugumo faktoriai – telefonų naudojimas (61 proc.) ir nepakankamas dėmesingumas kelyje (44 proc.), rodo tyrimo rezultatai. „Lietuvos draudimo“...
Podagra nėra sezoninė liga, tačiau rudenį susideda keli veiksniai, galintys turėti įtakos jos eigai ir priepuolių rizikai. Ligos paplitimas pasaulyje per tris dešimtmečius išaugo daugiau nei penktadaliu, todėl vis daugiau dėmesio skiriama savalaikei diagnostikai ir ilgalaikei ligos kontrolei. „Hila“ gydytoja reumatologė Marija Montvydaitė pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį, kad podagrą vis dar lydi nemažai klaidingų įsitikinimų,...
Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug kas trečias vyras, kuriam priklausė ši patikra, o pernai – beveik kas antras. Tai dar nepakankamas, bet svarbus ir teigiamas pokytis: prostatos vėžys ilgai gali nesukelti jokių simptomų, todėl laukti, kol jie pasirodys, nėra geriausias pasirinkimas. „Svarbu ne tik pats pasitikrinimas, bet ir tai, ką suteikia...
Dantų valymas ryte ir vakare daugeliui žmonių yra savaime suprantama kasdienybės dalis. Vis dėlto net ir kruopščiai valant dantis namuose ne visada pavyksta pašalinti visas apnašas. Ypač sudėtinga pasiekti tarpdančius, dantenų kraštus ar kitas sunkiau prieinamas vietas. Ilgainiui jose besikaupiančios apnašos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis. Todėl burnos sveikatos priežiūra turėtų būti suprantama kaip...