Trakuose, Birutės gatvėje esantys Bernardinų vienuolyno griuvėsiai, 2000 m. turėjo vilčių atgimti, tačiau 2005 m. buvo parduoti privatiems asmenims. Apie Bernardinų vienuolyną rašėme Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“, 2007 m. spalio 27 d., Nr. 43 (470). Beje, vienuolynas caro valdžios buvo uždarytas 1865 m., paverstas kalėjimu ir nuo XX a. pr. pradėtas ardyti. Spausdiname vienuolyno likučių nuotrauką iki 1960 m. Po Antrojo pasaulinio karo jo teritorijoje veikė įvairios Trakų rajono organizacijos.
Bernardinų vienuolyno griuvėsiai apie 1960 m.
Nuotr. iš „Vorutos“ archyvo
Bernardinų vienuolyno skandalinga pardavimo istorija atskleidžiama Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro Abaravičiaus rašte, adresuotame Trakų rajono savivaldybės merei, Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės vadovei Editai Rudelienei, Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui, Kultūros ministrei Lianai Ruokytei Jonsson, Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei. Žemiau spausdiname šį raštą ir tikimės skaitytojų dėmesio.
DĖL TURIZMO IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ TRAKŲ MIESTE TVARIOS PLĖTROS GALIMYBIŲ (V)
Trakų rajono merės 2016-09-29 potvarkiu Nr. P1-105 „Dėl Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės sudarymo“ sudarytai darbo grupei (toliau – Įvaizdžio ir investicijų grupė) Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau –TINP) direkcija pateikė daug siūlymų dėl tvarios Trakų turizmo ir kultūros plėtros, kurių gyvendinimą valstybės saugomoje – TINP teritorijoje nuo 1991 m.1 numato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti, taip pat ir Trakų rajono savivaldybės, teisės aktai.Atsižvelgiant į Trakų merės nusiskundimą 2017-07-05 rašte Nr. MP3-196 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (II)“, jog ji turi nepakankamai informacijos apie veiklą TINP teritorijoje reglametuojančius dokumentus, TINP direkcija šiuo raštu pakartotinai teikia išsamią informaciją konkrečiu klausimu ir prašo į Įvaizdžio ir investicijų grupės posėdį įtraukti Bernardinų kalvos (Birutės g. 35, Trakai) detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo aktualiją.Primename, kad 2017-07-05 merės rašte Nr. MP3-196 prašoma pateikti TINP direkcijos „vertinimą“ dėl Bernardinų kalvos, „<…> nurodant, kokio pobūdžio veikla yra galima, užstatymo plotai, būdai ir kita <…>“. Iš to darytina išvada, kad Trakų rajono savivaldybės darbuotojai slepia nuo savo vadovės dar 2000–2003 m.laikotarpio dokumentus, kurių rengimui pritarė ir juos patvirtino pati Trakų rajono savivaldybė.TINP direkcija informuoja, kad prieš 17 (septyniolika) metų, 2000-02-22 Trakų rajono savivaldybės architektas A. Butrimavičius patvirtino sąlygas TINP direkcijos inicijuotam Bernardinų kalvos ribų, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, veiklos pobūdžio ir režimo nustatymo detaliojo plano rengimui. Šias sąlygas 2000-02-29 suderino KVAD Vilniaus teritorinio padalinio vadovas A. Bundonis (reg. Nr. 157).2001-04-28 Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 61 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nusprendė rengti Bernardinų kalvos sklypo Birutės g., Trakuose, detalųjį planą, ir 2001-05-09 meras S. Račiauskas sprendimu Nr. 90 „Dėl detaliojo plano programos aprobavimo“ pritarė Bernardinų kalvos sklypo Birutės g., Trakų m. (U18) detaliojo plano raidos programai, kurią parengė UAB „Senojo miesto architektai“ (projekto vadovas –G. Filipavičienė (atest. Nr. 950, 16E), restauravimo projekto dalies vadovas – A. Steponavičius (atest. Nr. 81s).2003-09-25 Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. S1-252 „Dėl Bernardinų kalvos (AR-1496) Birutės g., Trakų m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino 2002 metais pilnai parengtą detalųjį planą ir jo sprendinius: „1. Formuojamas 23739,0 kv. m ploto žemės sklypas.2. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė /visuomeninės paskirties teritorija (teritorija skirta bažnyčioms, vienuolynams ir kitiems religinių bendruomenių objektams statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti).3. Numatant skirtingą teritorijos tvarkymo režimą, sklypas skirstomas į atskiras dalis:3.1. sklypo dalis 1a (4 958,0 kv. m ploto) – teritorija numatoma istorinių pastatų atstatymui;3.2. sklypo dalis 1b (2 584,0 kv. m ploto) – numatomas istorinio sodo atkūrimas, naudojama bendramiestiniams tikslams;3.3. sklypo dalis 1c (1 133,0 kv. m ploto) – režimas, numatantis galimybę rekonstruoti esamus pastatus;3.4. sklypo dalis 1d (1 823,0 kv. m ploto) – naudojama infrastruktūriniams objektams įrengti;3.5. sklypo dalis 1e (1 3179,0 kv. m ploto) – bendramiestinio naudojimo teritorija, skirta bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti. <…>“.Patvirtinus detalųjį planą, 2004-12-17 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-10132-79 suformuotas 2,3738 ha žemės sklypas (un. Nr.4400-0498-7453). Buvo tikimasi, kad detaliojo plano sprendiniai sėkmingai ir spėriai bus įgyvendinami, juo labiau, kad dėl jų realizavimo investuotojai buvo susitikę su ne vienu Trakų rajono savivaldybės meru.Deja, tai nepasitvirtino ir vyko priešingi dalykai: Trakų rajono savivaldybės įmonė UAB „Trakų šiluma”2 turto iš varžytinių pardavimo metu 2005-03-02 prarado Trakų rajono savivaldybės tarybos 1998-09-30 sprendimu Nr. 75 perimtus visus keturis, iš esmės visiems trakiečiams priklausiusius pastatus. T. y., už UAB „Trakų šiluma“2 įsiskolinimus iš varžytinių privačiam juridiniam asmeniui –UAB „Eurovesta“ buvo parduoti visuomeniniai pastatai – administracinis pastatas (un. k. Nr. 7995-3000-1011), sandėlis (un. k. Nr. 7995-3000-1022), garažas (un. k. Nr. 7995-3000-1044) ir elektros skydinė (un. k. Nr. 7995-3000-1055). Naujas pastatų savininkas – UAB „Eurovesta“ nuo 2005 m. taip pat neįgyvendino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. patvirtinto Trakų miesto dalies Birutės gatvėje detaliojo plano, o 2015-03-18 sandėlį, garažą ir elektros skydinę perleido fiziniam asmeniui – pil. Salvinijai Julijai Jokienei. 2016-05-04 UAB „Eurovesta“ pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LP-555 pardavė ir likusį administracinį pastatą kitam fiziniam asmeniui – pil. Aleksandrui Vaitoškai.Apie turto ant Bernardinų kalvos tarpusavio dalybas, vykusius prokuratūros tyrimus, teisminius procesus Klaipėdoje ir Vilniuje, areštus ir panašias istorijas šiame rašte neminėsime. Abejotina, kad šiandien jau net du fiziniai asmenys yra pajėgūs įgyvendinti 2003-09-25 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1-252 patvirtintą daugiau nei 2,0 ha Trakų miesto teritorijos detalųjį planą. Pažymėtina, kad pastatų savininkai, nesugeba susitvarkyti net įsigytų ir nuosavybės teise valdomų pastatų, nes jie šiuo metu yra akivaizdžiai apleisti ir palikti lėtam sunykimui.Kokia šiandien situacija Trakų centre, ant aukščiausios miesto kalvos, niekam ne paslaptis – buvusi iškili XVII amžiaus bernardinų rezidencija paversta sąvartynu ir asocialių žmonių lindyne. Tik po TINP direkcijos raštiško kreipimosi į seniūniją iš sklypo buvo išvežtos čia susandėliuotų padangų krūvos, tačiau pavojingi ir dalinai sudegę pastatai tebėra „atviri“ visiems dieną ir naktį. Žinant, kad toks sąvartynas yra šalia Trakų mokyklų ir gyvenamųjų daugiabučių, belieka stebėtis, kad tokia situacija kurortinėje teritorijoje toleruojama jau daugiau nei du dešimtmečius.Taigi, Trakų įstrigimo sovietinėje praeityje priežastis yra ne Lietuvos Respublikos įsteigta valstybės saugoma – TINP teritorija, o nacionalinių resursų švaistymas bei abejotinos vertės sandoriai, kurie akivaizdžiai naudingi tik nekilnojamojo turto Trakuose spekuliantams, bet tikrai ne trakiečiams ir poilsiautojams iš kurių atimta galimybė kokybiškai naudotis Trakų turizmo ir kultūros resursais.Tai, kad ir toliau siekiama tik spekuliuoti nekilnojamuoju turtu Trakuose, o ne puoselėti turizmą ir kultūrą, patvirtina ir tas faktas, jog Bernardinų kalvos detalusis planas iki šiol nėra įregistruotas ir tokiu būdu neišviešintas teritorijų planavimo dokumentų registe (http://www.tpdr.lt/). Taip pat aiškėja, kad detalusis planas Trakų rajono savivaldybėje mįslingomis aplinkybėmis yra dingęs, kadangi, kelis kartus prašant leisti su juo susipažinti savivaldybėje, tokia galimybė TINP direkcijos atstovui nebuvo sudaryta, motyvuojant tuo, kad jo nebėra.Dėl tokio pobūdžio Trakų „užkonservavimo“ šiuo metu vis garsiau piktinasi trakiečiai, Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos ir užsienio turistai, žurnalistai, o tiesiogiai atsakingi už tai savo kaltes ir apsileidimus primityviai te sugeba permesti ant niekuo dėtų asmenų, ypač mėgstama spekuliuoti TINP direkcijos vardu.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, TINP direkcija prašo Trakų rajono merės E. Rudelienės inicijuoti realų teritorijos Birutės g. 35, Trakuose detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą. Manome, kad atkurtas buv. bernardinų vienuolyno kompleksas galėtų patenkinti didelės reprezentacinės Trakų miesto koncertų salės ir teminio viešbučio, kurių labai trūksta Trakams, poreikį. Visus klausimus, sietinus su įgyvendinimo aktualijomis, darbo tvarka siūlytume nuolat viešai nagrinėti Įvaizdžio ir investicijų darbo grupės pasitarimuose, kadangi tik tokiu būdu laiku ir operatyviai galima priimti efektyvius sprendimus ir per visiems mums skirtą laiką bendrai atlikti visuomenei ir Trakams naudingus darbus.
1 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimas Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, Lietuvos aidas, 1991-04-30, Nr. 84
2 UAB „Trakų šiluma“ direktorius Romualdas Rudzys
DĖL TURIZMO IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ TRAKŲ MIESTE TVARIOS PLĖTROS GALIMYBIŲ (IV)
Trakų rajono savivaldybės merei,
Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir
investicijų pritraukimo
darbo grupės vadovei
Editai Rudelienei
ŽINIAI:
Lietuvos Respublikos Seimo nariui
Nagliui Puteikiui
Kultūros ministrei
Lianai Ruokytei Jonsson
Aplinkos ministrui
Kęstučiui Navickui
Valstybinės kultūros paveldo komisijos
pirmininkei Evelinai Karalevičienei
Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija 2017-06-12 raštu Nr. S-(3.1.)-195 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių“ pateikė Trakų rajono merės 2016-09-29 potvarkiu Nr. P1-105 „Dėl Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės sudarymo“ sudarytai darbo grupei pasiūlymą aptarti „Trakų – ežerų miesto“ koncepciją ir būtinas priemones jai įgyvendinti.
2017-06-16 raštu Nr. S-(3.1.)-211 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (II)“ TINP direkcija pasiūlė sąžiningiai atkreipti dėmesį į ištisus dešimtmečius savininkų ar valdytojų netvarkomus, apleistus sovietinius pastatus ar net jų kompleksus, kurie pasklidę po visą Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos teritoriją. TINP direkcija pasiūlė išnagrinėti Trakų rajono savivaldybės UAB „Trakų paslaugos“ apleisto Kudrionių komplekso atvejį ir jo pagrindu parengti „Trakų apleistų pastatų problemos vertinimo ir sprendimo priemonių programą“ bei ją pristatyti trakiečiams bei Lietuvos visuomenei.
2017-07-07 raštu Nr. S-(3.1.)-233 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (III)“ iniciavo Trakų senamiesčio tradicinio vaizdo ir sunaikinto užstatymo atkūrimą, gyvenamųjų namų pusiasalio teritorijoje statybas ir pokario metais pastatytų namų rekonstrukciją, įgyvendinant tai numatančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir specialiuosius planus.
Kol kas nei viena TINP direkcijos iniciatyva neįtraukta į Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės darbotvarkę, tačiau tikimės, kad tai bus padaryta artimiausiu metu, kadangi visuomenė vis labiau nepatenkinta, kad Trakuose nevykdoma tvari plėtra ir neįgyvendinami Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, o neveiklumas pridengiamas tuščiomis, nuolat besikartojančiomis politizuotomis neapykantos Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui kurstymo akcijomis.
Atsižvelgiant į 2017-aisiais viešojoje erdvėje kilusią eilinę diskusiją dėl apleisto nekilnojamojo kultūros paveldo Trakuose ir jų apylinkėse, TINP direkcija kviečia atkreipti dėmesį į ydingą pastarųjų dešimtmečių Trakų rajono savivaldybės paveldosaugos politiką, kuri inertiškai tebesitęsia iki šiol.
I
Visi puikiai žino, kad kultūros paveldo būklė tiesiogiai priklauso nuo finansavimo ir administracinės priežiūros, kuri skirstoma į kelias objektų atrankos kryptis. Vertinimo tarybai nustačius objekto reikšmingumo lygmenį – nacionalinį, regioninį arba vietinį – pastarieji objektai priskiriami dviems paveldą administruojančioms institucijoms: Kultūros paveldo departamentui ir savivaldybei.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 str., regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens paveldo objektams gali būti suteikiamas valstybės saugomo, o vietinio reikšmingumo lygmens –
savivaldybės saugomo objekto statusas.
Valstybės ar savivaldybės saugomo objekto statusas leidžia pretenduoti į valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšas, tokiu būdu skatinant nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybą bei palengvinant objekto valdytojui tenkančią kultūros vertybės tvarkymo atsakomybės naštą.
II
Kaip puikiai žinote, valstybės saugomoje – 8,2 tūkst. ha TINP teritorijoje į paveldo apskaitą buvo įrašyti 67 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (1991 m.). Nuo parko įkūrimo datos į Kultūros vertybių registrą (toliau – KVR) įrašyti dar 56 nauji paveldo objektai. Taigi, šiuo metu TINP teritorijoje iš viso yra 123 nekilnojamas kultūros paveldo objektas (1 priedas).
Iš viso kultūros vertybės TINP teritorijoje užima 467,95 ha plotą, o jiems nustatyta vizualinė apsaugos zonų teritorija – 560,4 ha. Taigi, kultūros vertybės kartu su joms nustatytomis vizualinės apsaugos zonomis sudaro 12,62 proc. valstybės saugomos – TINP teritorijos.
Šiuo metu KVR įregistruotos yra 414 nekilnojamosios kultūros vertybės, patenkančios į Trakų rajono savivaldybės ribas. Taigi, valstybės saugomoje – TINP teritorijoje esančios kultūros vertybės sudaro tik kiek mažiau nei 30 proc. į Trakų rajoną patenkančio nekilnojamojo kultūros paveldo.
III
Valstybės saugomoje – TINP teritorijoje esančių paveldo objektų, kuriems nustatytas reikšmingumo lygmuo, nacionalinis lygmuo suteiktas 15-ai paveldo objektų, regioninis reikšmingumo lygmuo – 20-iai, o vietinis reikšmingumo lygmuo –
21-am paveldo objektui.
Deja, nei vienai iš 21 vietinės reikšmės nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės šiandien nėra suteiktas Trakų rajono savivaldybės saugomo objekto statusas. Taigi, galima teigti, kad iki šiol nebuvo atlikta sisteminė, prioritetinė Trakų rajono savivaldybėje esančių vietinės reikšmės objektų sąrašo peržiūra, užtikrinanti sklandžios kultūros paveldo administravimo ir finansavimo sistemos sukūrimą.
IV
Nepaisant to, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų būklė tiesiogiai formuoja rajono įvaizdį (tereikia prisiminti Trakų Salos pilį ar Lentvario dvaro rūmus), Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo prioritetai pastarąjį dešimtmetį to niekaip neatspindi, priešingai – ignoruojama paveldo finansavimo sritis.
Viešai prieinami šaltiniai nurodo, kad 2009–2015 m. laikotarpiu pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos pateiktus duomenis, Trakų rajono savivaldybė, palyginti su kitomis savivaldybėmis, kultūros paveldo apsaugai skyrė mažiausiai lėšų (http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/duomenu_atverimas/Untitled-2.html).
Tuo metu kitos Lietuvos savivaldybės elgiasi priešingai. Pažymėtinas pavyzdinis Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos atvejis, kai jau trečius metus ši Lietuvos savivaldybė, teikdama dalinį nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos finansavimą, sėkmingai skatina paveldo objektų savininkus atnaujinti jiems priklausančių istorinių pastatų veidą.
2015 m. paveldotvarkos programos įgyvendinimui Kauno miesto savivaldybė skyrė beveik 29 tūkst. eurų, ir šia parama pasinaudojo 3-jų savivaldybės saugomais paskelbtų kultūros paveldo objektų valdytojai.
2016 m. programos įgyvendinimui skirta kur kas įspūdingesnė –
400 tūkst. eurų suma, sutartys dėl dalinio finansavimo skyrimo buvo pasirašytos su 22-iem kultūros paveldo statinių valdytojais.
2017 m. programos įgyvendinimui Kauno miesto savivaldybė skyrė net 1 mln. eurų!
Atsižvelgiant į tai, siūlome šiais metais bent pradėti formuoti sistemingos Trakų rajono savivaldybės paveldosaugos politikos pagrindus ir remiantis gerąja Kauno miesto savivaldybės patirtimi, susisteminus Trakų rajono savivaldybėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, paskelbti savivaldybės saugomų objektų sąrašą bei, skiriant adekvačią Trakų rajono savivaldybės biudžeto dalį paveldotvarkai, suformuoti Trakų rajono savivaldybės paveldotvarkos programą.
Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai sudaro visas galimybes Trakų rajono savivaldybei skatinti paveldo objektų savininkus atnaujinti jiems priklausančius istorinius pastatus, sėkmingai planuojant lėšas ir teikiant dalinį finansavimą savivaldybės gyventojams.
TINP direkcija prašo įtraukti į Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės darbotvarkę ketvirtąjį TINP direkcijos siūlomą apsvarstyti klausimą dėl Trakų ir jų apylinkių vietinio lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių pilotinės tvarkybos programos parengimo ir lėšų jai įgyvendinti numatymo. Ši programa sudarytų galimybę pačiai savivaldybei finansiškai paremti net 21 istorinio pastato valdytoją valstybės saugomoje – TINP teritorijoje, būtų gerinamas ne tik Trakų įvaizdis, bet ir skatinamos pačių gyventojų investicijos.
Taip pat tokia programa galėtų tapti gera patirtimi parengiant ir įgyvendinant bendrą „Trakų rajono savivaldybės nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos programą“.
Gintaras ABARAVIČIUS,
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius
