Prisirinkime ką tik sužaliavusių laukinių augalų, kurie yra labai skanūs. Tai yra iš tiesų daug mitybinių medžiagų, vitaminų, mineralų turintys, gardūs, naudingi sveikatai, maistui tinkantys produktai. Tuomet, kai jie tik pradeda lįsti iš žemės, valgomus laukinius augalus geriausia rinkti, nes tik sudygusiuose augaluose yra ypač didelė maisto medžiagų koncentracija.
Be to, jauni lapeliai, augalo daigeliai yra ypač malonaus, švelnaus skonio. Jeigu valgomus laukinius augalus renkame jau vėlesnį pavasarį ar vasarą, paieškokime kuo jaunesnių, šviesesnių lapelių. Laukinius augalus galime naudoti labai įvairiai. Pirmiausia, dauguma šviežiai sužaliavusių augalų tinka paprastoms arba trintoms sriuboms virti. Tai ne tik tradiciškai naudojami dilgėlių ir rūgštynių lapeliai, bet ir garšvos, balandos, builiai ir varnalėšos. Jie tinka salotoms, užkandžiams ir glotnučiams ruošti. Galime pasigaminti netradicinį pesto padažą ir juo pagardinti karštuosius patiekalus. Jam gaminti puikiai tiks tik ką sužaliavusių laukinių augalų dalys, dilgėlių, garšvų ir pienių lapai. Pesto padažas išskirtinis tuo, kad jį ruošiant galime laisvai improvizuoti, naudoti įvairiausius ingredientus ir atrasti kiekvienam tinkantį skonį. Pirmieji valgomi laukiniai augalai taip pat tiks įvairiems virtinių ir pyragų įdarams bei blyneliams ir omletams ruošti. Galime pagaminti pačius skaniausius itališkus bulvių virtinukus Gnocchi, naminius lakštinius ir skrylius. Taip pat galime vaikams paruošti sveikuoliškus traškučius iš dilgėlių arba gysločių lapelių. Galimybės yra neribotos.
Vienos iš pirmųjų pavasarinių valgomų augalų yra dilgėlės. Jų labai lengva rasti. Dažnai jas traktuojame tik kaip piktžoles. Tuo tarpu jos gali būti kaip vertingas ir skanus daugybės patiekalų ingredientas. Dilgėlės yra daugelių vertingų elementų šaltinis: chlorofilo, ksantofilo, karotino, vitaminų C, E, K, B2, pantoteno rūgšties, taninų ir flavonoidų, kalcio, magnio, geležies, fosforo, mangano, cinko ir silicio. Maistui tinka tik jauni augalo viršutinių ūglių lapai. Tik atminkime, kad dilgėlės svilina. Termiškai apdoroti lapai praranda šią savybę. Pasaulio gastronomijos žinovai vertina ir tikrai žino, ką daryti su šiuo augalu. Žinojo ir mūsų močiutės, promočiutės ir Lietuvos gaspadinės.
Kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas ir istorikė, valgomų laukinių augalų žinovė Ieva Šidlaitė, rašant apie naudingąsias dilgėles, mini, kad: „Į dilgėlių valgius didesnis dėmesys atkreiptas XIX amžiuje, kuomet dėl romantizmo poveikio susidomėta valstietiškąja kultūra. Vilnietis kuchmistras Janas Szyttleris anuomet eksperimentavo su daug tokių „prasčiokiškų“ ingredientų, siekdamas perkelti juos į aukštąją virtuvę. 1837 metų, simboliškai pavadintoje knygoje, „Kuchmistrz nowy“ rasime ne vieną patiekalą iš dilgėlių. Dilgėlių sriubai kuchmistras Janas rekomenduoja gegužės mėnesį rinktus dilgėlių lapelius (jų reikės vienos kvortos, apie 0,7 litro). Lapelius reikia nuplauti šaltu vandeniu ir sudėti ant rėčio, kad vanduo nutekėtų. Tada sumesti į verdančio vandens puodą, gerai pavirinti, kad lapeliai būtų minkšti. Tada nukošti per sietą ar kiaurasamtį, perlieti šaltu vandeniu, nuspausti, kad būtų sausi, kuo smulkiau supjaustyti ir pertrinti per retą sietą mediniu šaukštu taip, kad ant sieto liktų dilgėlių pluoštas.“
Sekdami šiuo pavyzdžiu kviečiame dilgėlę į virtuvę… Druskos, pipirų ir kitų gyvenimo prieskonių pagal skonį…
Dilgėlių virtinukai
Ingredientai: stiklinė dilgėlių lapų, kiaušinis, 150 g kreminės varškės, 6 šaukštai kviečių miltų, šaukštas bulvių krakmolo.
Gaminimas. Nuplaukite ir nuplikykite dilgėlių lapus. Dilgėles suplakite su kiaušiniu. Įmaišykite varškę ir miltus. Minkykite tešlą. Tuomet suformuokite siaurą volelį. Supjaustykite ir virkite lengvai pasūdytame vandenyje. Paruošta! Skanaujame su sviesto-grietinės padažais.
Jei mėgstate omletus, tai siūlome pagaminti išties puikaus skonio, pavasariu kvepianti omletą. Tai – nesunkus, o kartu ir sotus, labai skanus valgis. Jis puikiai tiks pusryčiams ar vakarienei, o jei pagaminsite su mėgiamomis salotomis – tiks ir pietums. Mėginti verta!
Ingredientai: 3 kiaušiniai, 1 puodelis dilgėlių lapų, 1 skiltelė česnako, 2 arbatiniai šaukšteliai viso grūdo miltų, 1 šaukštelis džiovintų petražolių, druska ir baltieji pipirai pagal skonį, 3 šaukštai pieno, šiek tiek aliejaus kepti.
Gaminimas. Nuplaukite ką tik surinktus dilgėlių lapus, nuplikykite verdančiu vandeniu ir nusausinkite, tada supjaustykite juostelėmis. Kiaušinius plakite iki purios masės, supilkite pieną, suberkite persijotus miltus, druską, pipirus, kapotą česnaką. Tada sumaišykite masę su dilgėlėmis. Įkaitinkite aliejų keptuvėje, į ją supilkite kiaušinių masę ir pakepkite. Kepkite uždengtą keletą minučių, kol apskrus. Susukite ir patiekite.
Ingredientai: 6–8 šaukštai blanširuotų, susmulkintų dilgėlių lapų, 2 šaukštai tarkuoto kietojo sūrio, 2 šaukštai lazdyno arba kitų riešutų, 3 česnako skiltelės, druska, baltieji pipirai, alyvuogių aliejus.
Gaminimas. Geriausia pesto paruošti grūstuvėje, kaip gamina tikrieji jo žinovai – italai. Į grūstuvę supilkite riešutus ir lengvai sugrūskite. Susmulkinkite česnaką ir supilkite į pesto. Tuomet supilkite druską, alyvuogių aliejų ir paruoštas dilgėles. Pagardinkite pipirais. Atsargiai sutrinkite visus ingredientus, kol masė taps lygi ir vientisa. Rekomenduojame šį pesto padažą žuvies ir makaronų patiekalams pagardinti.
Valgomų laukinių augalų panaudojimas ir rinkimo laikotarpis
Augalo pavadinimas | Valgomos augalo dalys | Panaudojimas | Rinkimo laikotarpis |
Dilgėlės | Išdygę daigeliai | Salotos, sriubos, kokteiliai | Anksti pavasarį |
Paaugusios gležnos | Salotos, blyneliai, troškiniai, sriubos, užkandžiai, kokteiliai | Vėlesnį pavasarį | |
Jaunos augalų viršūnės | Salotos, blyneliai, troškiniai, sriubos, omletai, užkandžiai, traškučiai, kokteiliai ir net desertai | Birželio–rugsėjo mėn. | |
Garšvos | Daigeliai ir blizgūs jauni lapeliai | Salotos, kokteiliai, džiovintos – kaip prieskonis | Anksti pavasarį ir naujai augančios |
Gegužės–rugpjūčio mėn. | |||
Neperaugusi žaluma | Sriubos, troškiniai, blyneliai, omletai | Birželio–rugsėjo mėn. | |
Builiai | Jauna žaluma | Sriubos, troškiniai, blyneliai, omletai | Anksti pavasarį |
Gegužės–rugpjūčio mėn. | |||
Kiaulpienės | Lapai | Salotos, kokteiliai | Prieš žydėjimą ir žydėjimo metu |
Žiedai | Geriausia nukasti iki žalumos ir kramtyti. Gaminamos salotos, kokteiliai, kompotai (su rabarbarais). | Gegužė | |
Meškiniai česnakai | Žaluma, žiedynai | Salotos, padažai, kokteiliai, naudojamas kaip prieskonis tiek žalias, tiek padžiovintas, tinka į šaltibarščius su agurkle. | Ankstyvi (balandis) |
Paaugę (gegužė) | |||
Kartenė | Visas augalas | Sumuštiniams, salotoms, kokteiliams | Balandis, gegužė |
Varnalėšos | Lapkočiai | Naudojami kaip šparaginės pupelės, tinka troškiniams, sriuboms | Gegužės pabaiga–birželio mėn. |
Rūgštinės | Dygstantys lapeliai | Salotoms, sriuboms, troškiniams, kokteiliams | Balandis, gegužės pradžia |
Paaugę lapai | Gegužė, birželio pradžia. | ||
Daržinė žliūgė | Švari žaluma | Salotoms, kokteiliams, omletams, pritaikoma kaip špinatai, kepami blyneliai | Gegužė–spalio mėn. |
Balanda | Lapeliai | Skaniausia su rasa skinti ir valgyti, tinka salotoms, kokteiliams. | Gegužė–rugsėjis |
Jauna žaluma | Salotoms, kokteiliams, omletams, pritaikoma kaip špinatai, kepami blyneliai | Gegužė–rugsėjis | |
Raktažolės | Žiedai su žiedkočiais | Arbatai, kokteiliams, desertų dekorui | Balandis, gegužė |
Gyslotis | Lapai | Kokteiliams, traškučiams | Žaliasis sezonas |
Dirvinė usnis | Jauni stiebeliai | Kokteiliams, apkepėlėms su sviestu ir džiūvėsėliais | Kai galima rasti jaunų usnių |
Jolanta VELIČKIENĖ,
maisto technologė, technologijų edukologė,
Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ maitinimo paslaugų profesijų mokytoja