Klaidas Navickas mugėje. Asmeninio albumo nuotr.

Beata Bernadišienė

Kai teisininkas Klaidas Navickas vienoje sostinės aikščių pakėlė kažkieno pamestas mažas žirklutes, negalėjo net pagalvoti, kad toks netikėtas radinys taps didelio kūrybinio kelio pradžia. Nors šiandien žinomą tautodailininką į šalį padėti įrankius privertė sunki liga, jo laukia daug nebaigtų kūrinių – popieriaus karpinių ir raižinių, kurie yra lyg laiškai ateities kartoms.

Laureato darbai papuošė ligoninės koplyčią

Metų pradžioje 63 metų tautodailininką K. Navicką buvo galima sutikti Užutrakio dvare, kur liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ jis kartu su kitais autoriais eksponavo savo darbus. Konkursinei liaudies dailės parodai buvo pristatyta daugiau nei 500 tautodailininkų kūrinių, o K. Navicko raižiniai „Kryžiaus kelio stotys“ pelnė III vietą vaizdinės dailės kūrinių kategorijoje. Šiuo metu sunkius ligos išbandymus išgyvenančio autoriaus šeima, ilgai nesvarsčiusi, nusprendė prasmingus kūrinius padovanoti slaugos ligoninei „Addere Care“ – šie darbai jau puošia ligonių koplytėlę.

Klaido paveikslai puošia koplytėlės sienas. Asmeninio albumo nuotr.

Trakų rajone, savomis rankomis išpuoselėtoje sodyboje su šeima gyvenantis Klaidas juokauja, kad visą dieną dirba su popieriais: biure – su teisiniais, o vakare – su meniniais. Begalinės kantrybės ir susikaupimo reikalaujantis karpinių menas leidžia jam atsipalaiduoti ir pabėgti nuo dienos rūpesčių.

Klaido kūriniai išsiskiria tuo, kad jis karpo ne statiškų daiktų atvaizdus, o kurdamas pasakoja istorijas. Todėl vienu žvilgsniu niekaip neįvertinsi jo darbų – reikia pamatyti detales. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į karpinį gali atpažinti ir sudainuoti visą liaudies dainą ar papasakoti legendą – tiek daug įdomybių ir atpažįstamų simbolių jame yra.

Taip gimė ir Lietuvos kaimų, miestelių ir miestų legendos, šventųjų paveikslai, žydų tradicijų įamžinimas lietuvio akimis. Tai tarsi laiškai ateities kartoms, vaikams, kurie vis rečiau skaito, bet žinių semiasi iš vizualaus pasaulio.

Unikalius paveikslus pažįsta pasaulis

Unikalūs K. Navicko paveikslai išsibarstę po visą pasaulį, o personalinės parodos buvo surengtos Japonijoje (EXPO-2005), Kinijoje (EXPO-2010), Austrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Lietuvoje surengta daugiau nei dvidešimt tautodailininko parodų.

Asmeninio albumo nuotr.

K. Navickas yra išleidęs ir penkias knygas. Daugybė mokinių ir suaugusiųjų yra pabuvoję ir jo rengiamose edukacijose – daugiau nei 20 metų Klaidas sostinės J. Basanavičiaus gatvėje turėjo kūrybines dirbtuves. Pastaruoju metu stebėti, kaip jis kuria, ir pabandyti tai daryti drauge buvo galima įvairiose šventėse, o įsigyti darbų – mugėse, Trakų krašto tradicinių amatų centro parduotuvėlėje ir jo internetinėje galerijoje.

Klaidas pabrėžia – niekada nekuria pagal užsakymus, karpo tik tai, kas jam įdomu ir gražu, o įkvėpimo semiasi iš tautosakos, religijos ir istorijos.

Piešiniui sukurti prireikia ir pusės metų

„Aš niekada neturiu laisvo laiko. Arba skaitau ir kuriu, arba piešiu ir kuriu, arba daržus kasu“, – šmaikščiai apie savo kasdienybę pasakoja Klaidas, kurio galvoje visuomet pilna idėjų. Perskaitytos knygos išplaukia vaizdiniais – tik spėk juos piešti. Net įspūdžiai iš kelionės į Japoniją nugulė karpinių serijoje „Prisiminimai iš Japonijos“.

Piešinius būsimiems karpiniams Klaidas su dideliu įkarščiu kuria ilgai – kartais ir pusę metų. O štai patį karpymą menininkas vadina jau tik techniniu darbu. Nors šis procesas reikalauja visiško susikaupimo, nes mažiausia klaida gali sugadinti lyg voratinklis trapų kūrinį, pats karpymas jam nėra toks įdomus, kaip piešimas.

Klaido karpinių istorija, trunkanti jau tris dešimtmečius, prasidėjo visai netikėtai – tuometinėje Černiachovskio, o šiandien Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje, per pietų pertrauką radus žirklutes. Jomis spontaniškai iškarpyta gėlytė tapo naujo kūrybos kelio pradžia. Iki tol Klaidas užsiėmė drožyba.

Kūrybinga aplinka jį supo nuo pat vaikystės: audėjos tetos, mezgėja mama ir dailidės senelio kūryba. Namus puošė austinės užuolaidos, drožinėtos langinės, rankomis kurti ornamentai – visa tai tyliai, bet giliai formavo jo meilę tautodailei.

Klaidas ir Vilija Čekijoje. Asmeninio albumo nuotr.

„Menas ir kūryba visuomet ėjo šalia profesinio kelio. Jis visada buvo labai kūrybingas, net mokyklos metais, lankydamas dailės būrelį, stengdavosi kurti savaip, kitaip nei visi“, – prisimena Klaido žmona Vilija. Graži jųdviejų poros istorija prasidėjo dar mokyklos suole, kai Klaidas iš Raseinių atsikėlė gyventi į Kėdainius.

Ryte žadindavo su trankia muzika

„Būtinai parašykite, kad tėčiui kūrybiniame kelyje labai padeda mama – išruošia jį į parodas ir yra tikra jo vadybininkė“, – sako Klaido dukra Lina ir šypsosi prisiminusi, kaip energingas, visur suspėjantis tėtis paauglystėje ją su seserimi savaitgalių rytais žadindavo garsia, trankia AC/DC muzika.

Iš tiesų, muzikos namuose niekada netrūko. Nors karpiniuose galima išvysti liaudies dainų motyvus, Klaidas sukaupė didelę įvairiausių žanrų vinilo plokštelių kolekciją. O norėdamas pabūti tyloje, eina žvejoti ir drauge su žmona Vilija daug vaikšto gamtoje, lesina paukščius, rūpinasi atšiaurią žiemą į sodybą atklystančiomis stirnomis.

Mugėje. Asmeninio albumo nuotr.

„Gamta ir menas man yra ir poilsis, ir gyvenimo variklis, tiek daug dar noriu padaryti“, – sako K. Navickas, kurio rankose popieriaus lakštai virsta istorijomis ir tiltais, jungiančiais kartas.