Algirdas Bertašius
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje vykdo valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę. Vienas iš jos 52 padalinių yra ir Trakuose tai Trakų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įsikūrusi Veterinarijos g. 2. Kadaise čia, šioje gatvėje įstaiga įsikūrė apie 1960-uosius metus. Vėliau buvo pastatyti nauji pastatai ir gatvei suteiktas Veterinarijos gatvės vardas. Pradėjus vadovauti Algirdui Bertašiui, tarnybos pastatai įgavo dabartinį vaizdą. Apie veterinarijos dabartį ir ateitį kalbėjomės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku-valstybiniu veterinarijos inspektoriumi ALGIRDU BERTAŠIUMI.
Prisiminkime, kokie keliai Jus atvedė į Trakus?
Kai keitėsi įstaigos struktūra, čia buvo laisva darbo vieta ir man buvo pasiūlyta jai vadovauti. Iš karto nesutikau. Iš pradžių norėjau atvykti ir įvertinti situaciją savo akimis. Atvykus vaizdas buvo ne koks. Galvojau nepriimti darbo pasiūlymo, tačiau pasikalbėjus ir pasitarus su pažįstamais, ką čia galima nuveikti, pakeičiau nuomonę. Visa tai įvyko apie 2001-uosius.
Jūsų atėjimas pasižymėjo įvairiomis pertvarkomis, ypač formuojant įstaigos įvaizdį.
Dabar atrodo, kad tai – smulkmena, tačiau tuo metu tai buvo sudėtinga. Reikėjo daug kur kreiptis: į Vyriausybę, Seimo narius, Trakų rajono savivaldybę, kad pasiektume, ko norėjome. Šiandien mūsų darbuotojams yra sudarytos geros darbo sąlygos, sutvarkyti kabinetai, turime kvalifikuotus darbuotojus. Viską turime – reikia tik dirbti.
Kiek prisimename, po pertvarkos atsirado ir papildomų pastatų?
Buvo atlikta esamų pastatų rekonstrukcija: vietoj vieno aukšto pastato atsirado dviejų aukštų pastatas, įrengta posėdžių salė, įvestas šildymas dujomis ir atlikti kt. darbai. Buvo sudarytos geros sąlygos darbuotojams dirbti.
Atrodo, kad dar ne viską išnaudojote. Yra žinoma, kad virš garažo pastato, II-ame aukšte buvo numatyta įrengti gyvenamąsias patalpas?
Buvo svarstyta, kad Trakuose galėtų būti įkurtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mokymų centras. Virš garažų galvojome įrengti atvykstantiesiems kambarius nakvynei. Tai būtų tarsi viešbutis su 7 kambariais, taip pat veiktų kavinė.
Ateityje šioje vietoje būtų galima įgyvendinti tam tikrus savo sumanymus. Galiausiai, jei šį turtą perimtų savivaldybė, čia galėtų įrengti kad ir socialinius būstus, kurių, kaip žinoma, trūksta.
Gal galite papasakoti, kaip keitėsi Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūra?
Struktūra daug nesikeitė, bet kai keisdavosi viršininkai, tai vis sumažindavo etatų skaičių. Mes dabar esame tokioje situacijoje, kad kai darbuotojas išeina atostogų, nėra kam jo pakeisti – vienas darbuotojas dirba tada už du ar net už tris. Žinoma, jis nespėja, tada kyla gyventojų nepasitenkinimas. Mano įsitikinimu, pirmiausia mes turime padėti, patarti, paaiškinti ūkininkams, gyventojams, o ne bausti iš karto. Žinoma, taip pat turime vykdyti patikrą.
Kaip dabar atrodo veterinarijos tarnyba?
Pas mus dirba 12 darbuotojų (5 – veterinarijos gydytojai-inspektoriai, 2 – veterinarijos felčeriai, 2 – maisto produktų inspektoriai, 3 – kiti specialistai). Didelė problema rajone yra su privačiais veterinarijos gydytojais, kurių ypač trūksta. Jaunimas neina mokytis šios profesijos, nes iš šio darbo neįmanoma pragyventi, taip pat tai labai sunkus ir atsakingas darbas.
Kokią matote išeitį? Ar mūsų valdžia rūpinasi šia problema?
Yra kalbama apie etatų mažinimą, atlyginimų didinimą, tačiau kai mes sumažinome gydytojų skaičių, tai žadėtų lėšų, kurios turėjo būti skirtos atlyginimų didinimui, nebuvo. Jaunas specialistas gauna apie 520 EUR (atskaičius mokesčius).
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prie Vyriausybės yra daugiau kaip nepriklausoma. Dabar siekiama ją prijungti prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Ji praras savo įtaką neturės to svarumo.
Lietuvos ūkininkams didelį smūgį davė afrikinis kiaulių maras. Kaip buvo su juo kovojama ir kas mūsų laukia?
Trakų rajone turėjome 13 afrikinio kiaulių maro židinių. Reikėdavo net naktimis dirbti, organizuoti židinių dezinfekavimo ir utilizavimo darbus. Dabar dažnai matome, kaip užkasa į žemę užsikrėtusias kiaules, bet iš tiesų kiaulės turėtų būti sunaikinamos sudeginant. Jei yra vandeningos vietos, per vandenį virusas yra gyvybingas, gali patekti į šulinius.
Jei Ispanijoje afrikinis kiaulių maras buvo 18 metų (tiek praėjo metų skaičiuojama nuo pirmo židinio iki paskutinio sunaikinimo), tai, manau, Lietuvoje virusas bus apie 15 metų. Lietuva yra tokioje klimato juostoje, kur ir drėgmės daugiau, taip pat valstybės ekonomikos sąlygos ne kokios, kad būtų skirta daugiau lėšų kovai su šiuo virusu. Dabar jis plinta smarkiau vidurio Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Baltarusijoje).
Gal galima pristatyti Jūsų įstaigos kolektyvą?
Mūsų kolektyvas yra išsilavinęs, darbštus. Turime vieną mokslų daktarę – Jolitą Balsytę-Abucevič (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja-valstybinė veterinarijos inspektorė). Mūsų įstaigoje dirba puikus epizootologas, vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vaidas Jonušaitis ir kt. Džiugu, kad prie kolektyvo yra prisijungęs ir jaunas specialistas 26-erių Rytis Gineika, vyriausiasis specialistas-maisto produktų inspektorius.
Šalia Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turime du butus – dviejų ir trijų kambarių, skirtus apgyvendinti darbuotojus, jei jiems to reikia. Darbuotojai yra patenkinti.
Kokios perspektyvos Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laukia ateityje?
Dirbame ir dirbsime. Norėtume daugiau jaunimo, bet tam reikėtų geresnių atlyginimų.
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi
Juozas VERCINKEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
