Praėjusių metų gruodžio 23 dieną Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-aisiais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams apsigyventi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nutarė 2022-uosius paskelbti Lietuvos karaimų metais. „Trakų žemė“ kreipėsi į Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę dr. Kariną FIRKAVIČIŪTĘ, prašydama plačiau papasakoti apie ateinantį įvykį.
– Labai džiaugiamės, kad Seimas atsižvelgė į mūsų prašymą ir 2022-uosius metus paskelbė Lietuvos karaimų metais, – pasakoja Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė. – Jūs teisingai pastebėjote, kad svarbiausia metų paskelbimo priežastis yra karaimų įsikūrimo Lietuvoje 625-osios metinės. Prisimename, kaip iškilmingai buvo paminėtos 600-osios karaimų įsikūrimo Lietuvoje metinės. Tikimės, kad ir ateinančius metus paminėsime įsimintinais renginiais, juolab, kad ši priežastis – ne vienintelė. Kiti metai susiję ir su kelių karaimams svarbių iškilių kultūros asmenybių sukakčių paminėjimu: sukanka 125 metai nuo dvasininko, poeto, karaimų kalbos mokytojo, tautinės savasties saugotojo ir visuomenės veikėjo Simono Firkovičiaus gimimo (1897–1982), 110 metų nuo poeto, aktyvaus Panevėžio ir Trakų karaimų bendruomenių veikėjo Michailo Tinfovičiaus gimimo (1912–1974), 20 metų nuo mokslininko, žinomo tiurkologo, daug nusipelniusio mūsų tautos kultūros ir kalbos tyrimui ir tų tyrimų skelbimui, populiarinimui įvairiose pasaulio šalyse trakiečio Aleksandro Dubinskio mirties (1924–2002). Šių asmenybių paminėjimo įtraukimas į ateinančių metų programą akivaizdžiai rodo, kad minėjimas neapsiribos tik Vilniumi ar Trakais. Tikimės ir Panevėžio miesto savivaldybės, bibliotekos, Istorijos muziejaus bendradarbiavimo.
Karaimų kultūros bendrijos 30-mečio minėjimas Trakuose. Renginyje dalyvavo (iš kairės) Lietuvos karaimų kultūros bendrijos tarybos narys Dmitrijus Jutkevičius ir pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, ambasadorė, Trakų rajono garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė, 2018 m. liepos 12 d. Irmos Stadalnykaitės nuotr.
Kitas labai svarbus dalykas – mūsų bendruomenės išlikimas, nes matome, kad, vykstant nepaprastai aktyviems globalizacijos procesams, jie neaplenkia ir mūsų. Kadangi ji visada buvo neskaitlinga, tai dabar kad ir nedidelis nubyrėjimas bendruomenės gyvasčiai smarkokai atsiliepia, ir mes patys be didesnės valstybės, visuomenės palaikymo mažai ką begalime atlikti. Tokių svarių paskyrimų proga atsiranda unikali galimybė paskleisti daugiau informacijos apie mūsų tautą, aktualizuoti, populiarinti jos palikimą, kas suteikia visiems žymiai daugiau paskatų veikti ir įkvepia naujiems darbams. Taip bendruomenė tarsi paskatinama nesustoti vietoje, gyventi toliau.
– Kadangi minite, jog bendruomenė yra neskaitlinga, tai kiek dabar gyvena karaimų Lietuvoje ir konkrečiai Trakuose?
– Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 200 karaimų, Trakuose iš jų – apie 60 asmenų. Paskutinis oficialus Lietuvos gyventojų surašymas buvo atliktas 1989 m., o karaimai atskirai buvo Statistikos departamento tirti 1997 m., kai buvo minimos 600-osios Lietuvoje įsikūrimo metinės. Anam tyrimui buvo pateikta daug klausimų, susijusių ne tik su karaimų skaičiumi Lietuvoje, bet ir su įvairiomis socialinėmis bendruomenės charakteristikomis, vertybėmis ir pan. Tikimės, kad, 2022 m. minint Lietuvos karaimų metus, mums pavyks atnaujinti statistinį tyrimą ir galbūt galėsime tiksliau susiskaičiuoti, palyginti pakitimus, įvykusius per pastaruosius 25 metus. Žinoma, visada smagiau turėti bendruomenėje daugiau narių, bet mūsų bendruomenė, nors ir nedidelė, yra gana tvirta ir sutelkta. Tą tvirtumą jai suteikia tai, ką mes paveldėjome iš savo protėvių ir išsaugojome iki šiol. Tai mūsų tikėjimas ir su juo susijusios tradicijos, papročiai, apeigos. Taip pat visas spektras šeiminių papročių ir apeigų, kuriomis mes sekame ir kurių laikomės. Ir kas svarbiausia – tai mūsų gimtoji kalba. Nors panašios bendruomenės gyvena dar keliose pasaulio valstybėse (pvz., Lenkijoje, Ukrainoje), bet karaimų kalba gyva ir ja tebekalbama tik Lietuvoje. Sunku apsakyti, kokį emocinį krūvį tas faktas suteikia mūsų bendruomenės gyvasčiai.
13-osios tarptautinės vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklos dalyviai Trakuose
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Be abejo, išlaikant istorinį ir kultūrinį palikimą, svarbų vaidmenį atlieka šeima, kuri tebėra ypatinga vertybė ir šiandien. Pernai karaimų vestuvių tradicija buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Deja, mažėjant žmonių skaičiui, mažėja ir vestuvių, ir gimstančių vaikų. Bet mes stengiamės visomis išgalėmis išsaugoti tai, ką galime – visų pirma karaimų kalbą. Rengiame leidinius, projektus, virtualioje erdvėje vyksta karaimų kalbos pamokos. Labai svarbu, kad žmonės galėtų naudotis įvairiomis priemonėmis, kad nesunkiai galėtų susirasti reikalingą žodį, dainą. Ir tai, ką darome, manau, žymiai paspartės, sulaukus valstybės paramos ir dėmesio. Ir Lietuvai, manau, tai bus labai gera proga parodyti, kad bendrame Lietuvos kultūros katile gyvuoja bei klesti ir unikalios kultūros. Tad tokie pagrindiniai mūsų bendruomenės gyvavimo kultūriniai ir istoriniai ramsčiai, išlikę iki dabar. Tai suteikia mums stiprybės, bet kad tai išlaikytume ir ateityje, mums reikia truputėlio pagalbos.
– Sakėte, kad globalizacija neaplenkė ir jūsų bendruomenės. Kaip pasikeitė Lietuvos karaimų gyvenimas šiais globalizacijos laikais?
– Gyvenimo tempas, globalizacija ir kiti visuomenėje vykstantys pokyčiai tikrai pakeitė Lietuvos karaimų gyvenimą ir jis nebėra toks, koks buvo XVIII–XIX a., kai bendruomenė gyveno žymiai uždariau. Pirmiausia, XX a. pasikeitė karaimų darbai. Dar XX a. viduryje didelė dalis karaimų, pavyzdžiui, vertėsi daržininkyste, ypač agurkų auginimu. Bet jaunimas siekė išsilavinimo, specialybių spektras keitėsi, radosi vis daugiau tarnautojų, inteligentijos. Tai reiškė, kad karaimai dirbo tautiniu požiūriu mišriuose kolektyvuose ir vis labiau integravosi į Lietuvos visuomenę. Šiandien tas integralumo klausimas net niekam nekyla, nė vienas karaimas nesijaučia kokiu nors būdu išskiriamas savo darbo kolektyve. Kiekvienas iš mūsų, kaip ir bet kuris Lietuvos pilietis, dirbame įprastus darbus, esame savo darbo kolektyvų nariai. Tačiau juntame, kad visuomenei trūksta žinių apie Lietuvos karaimus, nors informacijos yra gausiai. Kiekviena karta vis turi iš naujo išgirsti ir sužinoti, kas tie karaimai, kuo gyvena, kuo ypatingi ir įdomūs. Lietuvos karaimų metai yra puiki proga tas spragas užpildyti, parodyti, kad Lietuvoje yra kultūrinių perliukų, suteikiančių šaliai savitumo, bet kartu tie perliukai yra Lietuvos žemėje, jie yra Lietuvos kultūros integrali dalis. Labai norime pagausinti prasmingos informacijos srautą ir žinias apie karaimų istoriją, kultūrą ir norime tai paskleisti įvairesnėmis formomis ir priemonėmis nei esame tai darę iki šiol. Norėtume įprasminti mūsų kultūrinį palikimą, jį užfiksuoti, išleisti daugiau leidinių, kuriuos galėtume ir vėliau naudoti.
• Karaimų ir totorių įsikūrimo LDK 600-osios metinės. Eisenos priekyje žengia karaimų raiteliai, ginkluoti kariai, Trakai, 1997 m. birželio 27 d.
• Minint karaimų ir totorių įsikūrimo LDK 600-ąsias metines šventės dalyviai Trakų Salos pilies kieme prieš pasirodymą, 1997 m. birželio 27 d.
– Ar jau pradėjote paruošiamuosius darbus?
– Taip. Priimtame Seimo nutarime Vyriausybė įpareigota iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos karaimų metų programą ir numatyti lėšų 2022 m. valstybės biudžete šiai programai įgyvendinti. Tad akivaizdu, kad mes jau rengiame programą, nors konkrečių jos dalių dar negaliu minėti. Galiu tik pasakyti, kad galvojame ir apie koncertus, radijo bei televizijos laidas, dokumentinius filmus, parodas, knygas. Tikimės, kad programa bus išsami ir kad ji apims ne tik Trakus, bet ir kitas Lietuvos vietas, ypač Panevėžio regioną, kur taip pat gyvena karaimai, nors daugiausia jų gyvena Vilniuje ir Trakuose. Karaimų bendruomenei atstovauja dvi organizacijos: Lietuvos karaimų kultūros bendrija, didžiausią dėmesį skirianti kultūriniam paveldui, ir Lietuvos karaimų religinė bendruomenė, kuri rūpinasi karaimų tikėjimo išsaugojimu. Rengdamiesi tinkamai pažymėti karaimų metus abi organizacijos glaudžiai bendradarbiauja, ir tikimės gerų rezultatų.
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
| Faktai ir datos
· Karaimų kalba įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančiųjų kalbų sąrašą. Ja šiandien tebekalba vos 30 žmonių ir jie gyvena Lietuvoje. Karaimai kalbos ir etnogenezės požiūriu priklauso seniausioms tiurkų gentims kipčiakams. O šie pirmą kartą minimi istorinėse kronikose I tūkstantmetyje prieš Kristų. · 1397–1398 m. – karaimų įsikūrimo Lietuvoje (Trakuose) pradžia. · 1441 m. – Lietuvos karaimams suteikta Magdeburgo (savivaldos) teisė. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais bei kitais gyventojais. · 1528 m. – Venecijoje išleistoje maldaknygėje išspausdinti pirmieji himnai karaimų kalba. · 1690 m. – Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris (1651–1710) savo šalies valdovo karaliaus Karlo XI pavedimu surengė specialią ekspediciją į Lietuvą ir pirmasis atkreipė dėmesį į etninį bei tiurkiškąjį kalbinį karaimų savitumą. · 1710 m. – Lietuvoje siautėjęs maras nusinešė nepaprastai daug karaimų gyvybių. · 1869 m. Trakuose buvo įkurta Karaimų dvasinė valdyba, kuriai priklausė Vakarų ir Rytų Europoje gyvenantys karaimai. · 1920 m. Trakuose dvasininko, vėliau vyresniojo dvasininko pareigas pradėjo eiti Simonas Firkovičius ir ėjo jas iki mirties (1897–1982). · 1927 m. Trakuose aukščiausiuoju karaimų dvasininku buvo išrinktas Hadži Seraja Chanas Šapšalas (1873–1961), kuris atvyko 1928 m. į Vilnių iš Stambulo. · 1932 m. – Vilniuje įsteigta Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija. · 1936 m. – paskelbtas įstatymas, reguliuojantis teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį Lenkijoje, kuriai tuo metu priklausė Vilniaus ir Trakų regionai. · 1988 m. – atkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija. · 1989 m. – Trakuose įvyko pirmasis tarptautinis karaimų suvažiavimas. · 1992 m. – karaimų bendruomenei, kaip nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios religinės bendruomenės teisių perėmėjai, suteiktos juridinio asmens teisės ir nustatyta jos buveinė Vilniuje. Vyresniuoju dvasininku ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenė pirmininku išrinktas Mykolas Firkovičius (1924–2000). · 1997 m. – totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600 metų jubiliejaus iškilmės. |
