Juozas Norinkevičius, Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius, nerimastingai dairėsi vartų link – artėjo akimirka, kai turėjo pasirodyti autobusas su svečiais. Šįsyk jie važiavo iš Lenkijos Liubačuvo miesto (Pšemislo vaivadija). Gausioje delegacijoje buvo išimtinai besiverčiantieji bitininkyste.

Gausią bičiulių iš Lenkijos delegaciją pasitinka Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius

Trakų neįgaliųjų užimtumo centre įrengtoje senovinių avilių ekspozicijoje dažną svečią domina kelminiai aviliai

„Didžiuojamės, kad esame įstaiga, kurioje neįgaliuosius mokome bitininkavimo pradmenų ir čia kelio į nuosavus bitinus pradžią pradėjo kelios dešimtys sveikatos sutrikimų turinčių šalies gyventojų“, – pasakoja centro direktorius.
Prieš aštuoniolika metų Trakuose įkūrus neįgaliųjų užimtumo centrą, jame prasmingai laiką leido šio rajono negalią turintys gyventojai. Jie galėjo iš žilvičio šakelių pinti ažūrinius dirbinius, staliauti, siuvinėti ir siūti, piešti ir tapyti. Puikiai įrengtoje treniruoklių salėje galima sportuoti.

„Neapsiribojome tik socialinių paslaugų organizavimu, teikiant dienos socialinės globos, darbinio užimtumo, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugas centro lankytojams, – kalba J. Norinkevičius. – Mes dažnai lankomės kultūriniuose renginiuose, keliaujame po gražias Lietuvos apylinkes, dalyvaujame įvairiose mugėse, kur ne tik įgyjame naujų patirčių bei idėjų, bet ir siūlome įsigyti savo rankomis pagamintų dirbinių“.
Beieškant įdomaus, prasmingo užimtumo, kurio galėtų išmokti neįgalieji, centro vadovas veiklą pakreipė bitininkystės link. Būdamas profesionalus bitininkas, J. Norinkevičius pasiekė, kad būtų įrengtas bičių veiklos produktų apdorojimo patalpos, įkurtas ir išplėstas bitynas.
„Mūsų centre bitininkavimo išmoko ir savarankiškai bitininkauja virš trisdešimties negalią turinčių bičiulių, – sako J. Norinkevičius. – Šiandien esame vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti bitininkystės profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems,  t. y. suteikiame galimybę žmogui išmokti bitininkauti ir taip šiek tiek prisidurti prie savo neįgalumo pensijos.“
Sklindant garsui, kaip žmonės įveikę sunkias ligas, nusivylę gyvenimu, antrą kartą atranda save bitininkystėje, pritraukia daug svečių kone iš visos Europos Sąjungos. Čia patirties sėmėsi bičiuliai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos.

Vladas KASPERAVIČIUS
Nuotr. iš Juozo Norinkevičiaus archyvo