Asociatyvi nuotr.

Probiotikai vis dažniau siejami ne tik su virškinimo gerinimu, bet ir su imuninės sistemos veikla. Moksliniai tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobiotos pusiausvyra turi tiesioginę įtaką organizmo gebėjimui apsisaugoti nuo infekcijų ir palaikyti imuninį atsaką. Tačiau pradėkime nuo pat pradžių – kas apskritai yra probiotikai?

Kas yra probiotikai?

Probiotikai – tai aplinkoje esančios mikrofloros dalis, gyvas mikrobiologinis maisto papildas, kuris gali būti naudingas žmonėms ir gyvūnams. Paprastai jie apima gerąsias bakterijas arba mieles, kurios natūraliai gyvena mūsų žarnyne. Pagrindinės probiotikų rūšys:

• Tai viena geriausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų gerųjų bakterijų grupių. Lactobacillus gamina pieno rūgštį, padeda skaidyti laktozę ir prisideda prie palankios žarnyno aplinkos kūrimo.
• Šios gerosios bakterijos paprastai randamos storajame žarnyne. Jos mažina uždegimą, padeda skaidyti sudėtingus angliavandenius ir palaiko imuninės sistemos pusiausvyrą.
• Streptococcus thermophilus. Šios bakterijos padeda skaidyti laktozę ir lengvina pieno produktų virškinimą, todėl gali būti naudingos žmonėms, netoleruojantiems laktozės.
• Saccharomyces boulardii. Tai naudingas mieliagrybis, kuris veikia kaip probiotikas. Jis padeda atkurti žarnyno mikroflorą ir stiprina apsauginę barjerinę žarnyno funkciją.

Probiotikų nauda

Probiotikai gali turėti įvairiapusį poveikį organizmui. Paprastai jie naudingi:

• Po antibiotikų vartojimo. Antibiotikai naikina tiek kenksmingas, tiek naudingas bakterijas, todėl po gydymo kurso gali pasireikšti pilvo pūtimas, viduriavimas ir pan.
• Imuninei sistemai. Apie 70 % imuninės sistemos ląstelių yra mūsų žarnyne. Probiotikai palaiko žarnyno barjero vientisumą, skatina natūralių apsauginių ląstelių veiklą ir padeda reguliuoti imuninį atsaką.
• Nuotaikai ir emocinei sveikatai. Žarnyno mikrobiota veikia miego kokybę, streso hormonų lygį ir serotonino gamybą, todėl probiotikai gali padėti sumažinti nerimą bei nuotaikų svyravimus.
• Virškinimo sistemai. Probiotikai gali būti naudingi sergant dirgliosios žarnos sindromu, Krono liga ir opiniu kolitu. Jie mažina viduriavimą, pilvo pūtimą, skausmą.
• Probiotikai gali būti naudingi žmonėms, turintiems rožinę, aknę ar atopinį dermatitą.

Probiotikų reikšmė imuninei sistemai

Moksliniai tyrimai rodo, kad didelė imuninės sistemos ląstelių dalis yra sutelktos žarnyne, kur jos nuolat sąveikauja su probiotikais ir kitais mikroorganizmais. Probiotikai padeda sustiprinti žarnyno gleivinės barjerą, kuris veikia kaip pirmoji apsauginė linija nuo kenksmingų bakterijų, virusų ir toksinų patekimo į organizmą. Jie taip pat skatina apsauginių gleivių gamybą, mažina žarnyno pralaidumą ir palaiko sandarius tarpląstelinius ryšius. Be to, probiotikai konkuruoja su patogeniniais mikroorganizmais dėl maistinių medžiagų ir prisitvirtinimo vietų, tokiu būdu slopindami jų dauginimąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad probiotikai taip pat gali reguliuoti imuninių ląstelių veiklą – skatinti antikūnų gamybą, didinti makrofagų ir natūralių žudikių ląstelių aktyvumą. Dėl šios priežasties subalansuota žarnyno mikrobiota siejama su mažesne infekcijų rizika, lengvesne peršalimo ligų eiga ir stabilesniu imuninės sistemos atsaku.

Kaip išsirinkti probiotikus?

Susidūrus su virškinimo sutrikimais, nusilpusia imunine sistema, odos problemomis arba po antibiotikų vartojimo gali būti naudingi probiotikai – gera kaina, aiški sudėtis, pakankamas gyvųjų bakterijų kiekis ir konkrečiam poreikiui pritaikytos bakterijų padermės yra dažniausi kriterijai, į kuriuos žmonės atkreipia dėmesį rinkdamiesi tinkamą preparatą. Atsižvelkite į tai, kad bakterijų rūšys ir padermės atitiktų jūsų tikslus (pvz., stiprintų imuninę sistemą), sudėtyje būtų kuo mažiau nereikalingų priedų, o gyvųjų bakterijų kiekis būtų pakankamas. Be to, pasirinkite jums tinkamą formą – kapsules, miltelius, skystį ir pan.

PR