Apgavystės internete. Asociatyvi Freepik iliustracija

Pažintys internete šiandien jau tapo kasdienybe, tačiau bendraudami su nepažįstamaisiais galime tapti ir sukčių taikiniu. Pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir dirbtinį intelektą (DI) – kuria įtikinamus profilius, rašo sklandžias žinutes, net imituoja vaizdo skambučius. Kaip atpažinti šiuolaikines apgavystes bei apsaugoti ne tik savo jausmus, bet ir finansus, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Romantinis sukčiavimas nėra naujas reiškinys, tačiau šiandien jis tampa gerokai įtikinamesnis. Anot eksperto, sukčiai ne tik pasakoja gražias istorijas – jie pasitelkia technologijas, kurios leidžia pažinčių platformose sukurti tikro žmogaus įspūdį.

Viskas prasideda nekaltai

Romantinės apgavystės dažniausiai prasideda labai nekaltai – pokalbis malonus, pašnekovas negaili dėmesio, todėl ryšys mezgasi greitai ir paprastai.

„Sukčiai stengiasi sudaryti įspūdį, kad pašnekovas yra „tobulas sutapimas“: jis domisi tais pačiais dalykais, greitai perima bendravimo toną, kartoja jūsų žodžius ir net atitinka tas pačias vertybes. Tokios istorijos dažnai atrodo kaip pasaka, tačiau būtent tai ir yra vienas dažniausių romantinio sukčiavimo požymių: viskas per gerai, per greitai, per tiksliai“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Dar vienas ryškus signalas – bandymas kuo greičiau perkelti bendravimą iš pažinčių platformos į kitus kanalus, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Telegram“, „Signal“, „Discord“ ar el. paštą. Taip sukčiams lengviau išvengti pažinčių programėlių saugumo funkcijų ir pranešimų sistemų, o sukčiams tampa paprasčiau veikti anonimiškai.

„Dar daugiau, sukčiai dažnai elgiasi labai profesionaliai – jie ne tik flirtuoja ar rodo dėmesį, bet ir nuolat renka informaciją apie jus. Pokalbio metu užduodami klausimai gali atrodyti kaip nuoširdus domėjimasis, tačiau iš tiesų duomenys bus panaudoti tapatybės vagystei, manipuliacijai ar spaudimui kelti“, – sako ekspertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kai tik žmogus pradeda kelti klausimus ar abejoti, sukčių elgesys neretai pasikeičia – jie gali supykti, kaltinti nepasitikėjimu, bandyti sukelti kaltės jausmą ar kitaip emociškai spausti, kad vėl atgautų kontrolę.

Naujas ginklas – dirbtinis intelektas

Sukčiai pasitelkia DI tam, kad vienu metu galėtų bendrauti su daugybe žmonių, o žinutės būtų ne tik taisyklingos, bet ir emociškai paveikios. Todėl, pasak eksperto, jei bendravimas atrodo pernelyg tobulas – žinutės visada parašytos idealiai, greitai, su daug empatijos, tarsi žmogus visada žinotų, ką pasakyti – verta suklusti.

„Taip pat sukčiai gali naudoti ne tik pavogtas kitų žmonių nuotraukas, bet ir dirbtinai sukurtus vaizdus, kurie atrodo itin realistiškai. Kitaip tariant, net jei paprašote atsiųsti nuotrauką „čia ir dabar“, sukčiai gali atsiųsti DI sugeneruotą vaizdą, kuris atrodys tikras. Tai reiškia, kad vien nuotraukos šiandien nebėra patikimas įrodymas“, – pažymi M. Kutkaitis.

Naujausia gudrybė – vaizdo skambučių klastotės (angl. „deepfake“). Pasiūlius susiskambinti sukčiai gali trumpam imituoti tikrą žmogų, o vėliau pasiteisinti prastu ryšiu ir greitai nutraukti pokalbį. Nors skambutis ir truks vos keliasdešimt sekundžių, jis gali sukurti stiprų pagrindą pasitikėti netikru pašnekovu.

„Esam įpratę manyti, kad jei matėme pašnekovą vaizdo skambutyje, vadinasi, jis tikras. Tačiau net ir tai jau nebėra saugumo garantija – dabar „deepfake“ technologijos leidžia sukurti įtikinamą žmogaus vaizdo įrašą, kuris gali apgauti net budriausius“, – teigia ekspertas.

Nors romantinis sukčiavimas prasideda nuo emocijų, jo tikslas visada išlieka labai konkretus – jūsų pinigai. Anot eksperto, anksčiau ar vėliau kyla „neišvengiama problema“: pervesti pinigų nuomai, padėti sergančiam artimui ligoninėje, investuoti į tariamai pelningą projektą. Vienas dažnesnių prašymų – nupirkti dovanų kortelių, pavyzdžiui, „Apple“ ar kitų platformų. Tokie mokėjimai įprastai sunkiai atsekami, todėl sukčiai juos itin mėgsta.

„Egzistuoja dar viena apgavystės rūšis, kai sukčiai bendraudami su auka savaitėmis ar net mėnesiais priverčia ją įsimylėti, o paraleliai demonstruoja neva sėkmingą gyvenimo būdą. Vėliau, įgiję pasitikėjimą, jie pasiūlo „išskirtinę“ investavimo galimybę, dažniausiai susijusią su kriptovaliutomis, ir įtikina žmogų pervesti lėšas į fiktyvias platformas. Tokiose schemose naudojami teisėti kriptovaliutų keityklų ar piniginių kanalai, tačiau pats investavimo pasiūlymas yra apgaulingas, o pervestų pinigų susigrąžinti dažniausiai nebeįmanoma“, – pasakoja M. Kutkaitis.

Nuo DI apgavysčių gali apsaugoti pats DI

Nors dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo mastą ir kokybę, svarbiausi principai išlieka: neskubėkite, tikrinkite informaciją ir nepasiduokite emociniam spaudimui. Paprasčiau tariant, niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio niekada nesutikote realybėje, net jei virtualus ryšys atrodo artimas.

„Pats aiškiausias apgaulės ženklas – jei „mylimasis“ prašo meluoti bankui. Jei taip nutiko, pasitarkite su draugais ir artimaisiais, pamėginkite situaciją įvertinti nesivadovaudami emocijomis, o geriausia – iš karto nutraukite bendravimą“, – pataria M. Kutkaitis.

Be to, tęsia ekspertas, niekada neperkelkite bendravimo į kitas programėles vos po kelių žinučių, nesidalinkite asmenine informacija, kuri gali būti panaudota prieš jus.

„Ar bendraujate su tikru žmogumi, yra būdų įsitikinti ir internete. Pavyzdžiui, galite įkelti iš pašnekovo gautą tekstą arba nuotrauką į DI atpažinimo įrankius. Vaizdo skambučių atveju atkreipkite dėmesį į smulkias detales – akių judesius, neįprastą mirksėjimą, vaizdo „trūkčiojimus“, mirgėjimą aplink akis, taip pat keistą apšvietimą ar šešėlius“, – pabrėžia M. Kutkaitis.

Jei apgaulę perpratote per vėlai – nedelsiant informuokite savo banką bei policiją. Bet kokiu atveju, visada pravers prisiminti vieną paprastą taisyklę: tikra simpatija niekada neturėtų virsti prašymu pervesti pinigų, apibendrina ekspertas.