Išleistas karaimų kalendorius 2017–2018 metams
Kalendoriaus viršelyje jaunavedžiai Natalija Robačevskytė ir Anatolijus Ešvovičius su svočia Ingrida Špakovskaja ir atamanu Michailu Ešvovičiumi
Kalendorius ir liturgija
Šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenančiai karaimų bendruomenei buvo pristatytas naujas 2017–2018 metų karaimų kalendorius, kurį nebe pirmą kartą išleido Lenkijos karaimų bendruomenė. Šiame sieniniame spalvotame karaimų kalendoriuje pažymėta karaimų liturginių metų šventės ir progos.
Karaimų religijos pagrindas yra Šventasis Raštas – Senasis Testamentas, nepripažįstami jokie vėlesni jo papildymai. Karaimų liturginius metus sudaro biblinės šventės ir progos, o metų ciklas prasideda Jyl bašy (Metų pradžia) švente, minima pirmojo pavasario mėnesio Artarych-aj (kovas–balandis) pirmąją dieną. To paties mėnesio 15-ąją dieną prasideda Tymbyl chydžy (Velykos), trunkančios savaitę. Nuo šv. Velykų sekmadienio pradedamos skaičiuoti septynios savaitės iki Aftalar chydžy (Sekminių). Septintojo mėnesio – Ajrychsy-aj (rugsėjis–spalis) – pirmąją dieną švenčiama Byrhy kiuniu (Trimitų šventė), o dešimtąją to paties mėnesio dieną – Bošatlych kiuniu (Permaldavimo šventė). Paskutinioji metų šventė – Padangčių (Alačych kiuniu) – švenčiama 15-ąją Ajrychsy-aj dieną. Ji trunka aštuonias dienas.
Tarp liturginių metų švenčių įsiterpia kelios kitokios liturginių apeigų progos – pasninkai (burunhu oruč arba Avuz jabar – gavėnios pradžia ir Vėlinės; Ortančy oruč – gavėnios vidurys; I arba Kurban – gavėnios pabaiga arba aukojimas), mėnulio jaunatis. Iškiliausia savaitės diena karaimams yra šeštadienis (septintoji savaitės diena).
2017–2018 metų kalendoriuje savaitės dienos sužymėtos lenkų kalba, o mėnesių pavadinimai – lietuvių, lenkų ir karaimų kalbomis.
Karaimų vestuvės: nuo sužadėtuvių iki tuoktuvių
Svočia Ingrida Špakovskaja mirko kvepaluose savo vestuvinį žiedą ir juo kartu su netekėjusiomis merginomis tepa jaunosios plaukus. Dešinėje sėdi visiems trakiečiams gerai pažįstama Sofija Dubinskaja
Šiandien Lietuvos karaimų bendruomenėms vestuvių apeigos yra reta šventė ir puiki proga ne tik pasveikinti jaunuosius, bet ir susirinkti seniai nesimačiusiems, visiems kartu pabendrauti. Naujausias 2017–2018 metų karaimų kalendorius yra ypatingas – jame pristatoma viena linksmiausių pernai vykusių karaimų švenčių – trakietės Natalijos Robačevskytės ir vilniečio Anatolijaus Ešvovičiaus vestuvės. Karaimų bendruomenė šių iškilmių laukė gerą dešimtmetį. Svočia buvo gerai trakiečiams pažįstama Ingrida Špakovskaja, kavinės „Kiubėtė“ savininkė, o atamanas – jaunikio brolis Michailas Ešvovičius. Šventėje dalyvavo visa Trakų karaimų bendruomenė – susirinko jaunimo ir vyresnio amžiaus atstovų.
Vestuvių tematika parengtas 2017–2018 metų karaimų kalendorius atspindi svarbiausias vestuvių šventės dalis: siozgia kojmach (jaunųjų susitarimas), kieliašmiak (sužadėtuvės), toj alhyšy (sutuoktuvės); toj ičkisi (vestuvių puota). Kalendoriuje pateikiamas kiekvienos dalies aprašymas lenkų kalba.
Sužadėtuvės yra svarbi vestuvių dalis, nes tuomet būsimas jaunikis pamilsta merginą ir pasako savo ketinimą ją vesti. Jaunajai sutikus tekėti, jis kartu su savo tėvais arba gerbiamu vyresnio amžiaus vedusiu vyru turi ateiti į jaunosios namus ir paprašyti merginos rankos. Pirmiausiai jaunikis privalo jaunosios tėvams pažadėti, kad bus geras vyras būsimai žmonai. Jei merginos tėvai pritaria santuokai, jaunuoliai tampa sužadėtiniais. Vaišindamos svečius abi pusės tariasi dėl vestuvių, aptaria nuotakos kraitį ir jaunikio dovanas. Žinoma, šiais laikais kraičio niekas neskiria, tai liko tik simbolinis atributas.
Tiek jaunosios, tiek jaunikio pusė turi tam tikrų įsipareigojimų ruošiantis būsimoms vestuvėms. Jaunosios pusė rūpinasi nuotakos kraičiu (šiert bitingi), svečių vaišėmis per sužadėtuves (kieliašmiak) ir pačiomis vestuvėmis (toj ičkisi). Jaunikis su šeima yra atsakingas už nuotakos išpirką (kalyn), vestuvinius žiedus, dovanas būsimajai žmonai, muzikantų samdymą vestuvėms bei svečių vaišinimą per Ull toj sabbaty (didįjį vestuvių šeštadienį, pirmąjį šeštadienį po vestuvių).
Po sužadėtuvių kiekvieną šeštadienį iki pat sutuoktuvių, po pietų, jaunosios namuose vyksta mergvakaris: jaunimas – vaikinai ir merginos – susirenka linksmintis. Jaunikis privalo atsinešti saldumynų. Saldainiai, riešutai, vynuogės, šutinti žirniai šiene – gardžiausi ir geidžiamiausi mergvakario saldumynai.
Sužadėtuvėms jaunosios ir jaunojo pusės kepdavo po pyragą (kielinlik ir kijovliuk), kuriais tam tikru momentu su medumi būdavo vaišinami visi susirinkusieji. Prieš supjaustant pyragą, dvasininkas perskaito maldą, po to visi vaišinasi.
Labai svarbus dalykas sužadėtuvių metu yra sužadėtuvių dokumento pasirašymas – toj jazyšy, jį pasirašo visi sužadėtuvėse dalyvaujantys liudininkai. Vienoje pusėje parašą padeda susituokusieji, kitoje pusėje – dar nevedę asmenys. Kaip pasakoja Trakų karaimų bendruomenės atstovė Ingrida Špakovskaja, surašytas toj jazyšy yra perskaitomas tuoktuvių metu kenesoje, sulankstomas (į vidų įdedama sidabrinė moneta) ir paduodamas svočiai, kuri vėliau perduoda nuotakai, o pastaroji saugo dokumentą iki mirties. Kai miršta, prie jos karsto sužadėtuvių dokumentas yra apžiūrimas ir vėl sulanksčius įdedamas į karstą.
Ruošiantis sutuoktuvėms daug dėmesio skiriama jaunosios atsisveikinimui su nerūpestingu mergautiniu gyvenimu. Sutuoktuvių dieną jaunoji sodinama ant kėdes su pagalvėle, o aplink ją sustoja jaunos netekėjusios merginos. Tuo metu vienas iš vaikinų, smuikui, triūbai ar būgnui pritariant, gieda tradicinę vestuvių giesmę Muzhul kieliń (Nuliūdusi nuotaka). Giedant giesmę svočia nusiima savo vestuvinį žiedą, kartu su merginomis mirko jį kvepaluose ir visos iš eilės tepa jaunajai plaukus. Pasibaigus dainai būsimajai nuotakai dvasininkas kartu su jaunikiu ant galvos uždeda vestuvinį nuometą, o tuo metu nevedę vaikinai padaro „koridorių“ – juo jaunikis bando pabėgti, stengdamasis išvengti vaikinų smūgių per kuprą – šis veiksmas simbolizuoja jaunųjų laukiančias kliūtis santuokiniame gyvenime. Tikima, kad kuo daugiau smūgių išvengs – tuo mažiau negandų bus skirta jaunavedžiams.
Po to svočia padeda jaunajai atsistoti ir nusiveda ją persirengti vestuvine suknele. Rengiant nuotaką dalyvauja tik moterys, kurios jai ir pažeria naudingų patarimų, kad santuoka būtų laiminga. Vyrai tuo tarpu rengia ir prausia jaunąjį. Artėja sutuoktuvių akimirka…
Visa šventinė vestuvių procesija traukia kenesos link – priekyje žengia du maži berniukai ir neša žvakes. Paskui juos, vedamas dviejų pamergių, žengia jaunasis, už jo, vedama dviejų pabrolių, jaunoji. Svočia ir atamanas eina greta. Eiseną užbaigia jaunųjų tėvai, jų giminaičiai ir svečiai. Į kenesą žengiama lėtai, skambant iškilmingai giesmei Kiorkiu kijovliarniń (Jaunikių gražumas). Pasibaigus giesmei jaunieji prieina prie altoriaus ir sustoja greta vienas kito priešais dvasininką. Už jų vienas priešais kitą išsirikiuoja pabroliai ir pamergės. Dvasininkas perskaito per sužadėtuves pasirašytą jungtuvių sutartį, tuo patvirtindamas santuokos teisėtumą. Svočia paima dokumentą, įdeda sidabrinę monetą ir sulanksto, vėliau šią sutartį perduos nuotakai. Perskaitęs sutartį dvasininkas aukoja specialią maldą. Jis taip pat užmauna būsimiems sutuoktiniams vestuvinius žiedus, palaimina vyną, kurį jaunieji turi išgerti, barsto jų galvas pelenais ir laimina jaunikį, nuotaką ir visą bendruomenę. Pasibaigus jungtuvių ceremonijai, jaunieji pamažu išeina iš kenesos ir priima sveikinimus. Po to visi žengia į jaunosios namus. Jaunieji turi pereiti per patiestą prieš įėjimą kailį, kad santuokinis gyvenimas nebūtų akmenimis grįstas. Jaunavedžius pasitinka tėvai su vestuviniu pyragu ir visus pakviečia toliau švęsti. Anksčiau vyrai ir moterys sėdėdavo prie atskiro stalo, o dabar visi kartu. Dvasininkas palaimina duoną, o svečiai pakelia taures ir išgeria už jaunavedžių tėvų, giminaičių, jaunimo sveikatą ir galiausiai – už pačius jaunavedžius. Svečiai, vaišindamiesi patiekalais ir gėrimais, linksminasi, šoka ir dainuoja.
Vidurnaktį jaunoji pasodinama ant kėdės kambario viduryje, šalia stovi moterys ir merginos. Dvasininkas sukalba maldą ir nuėmęs nuotakos nuometą meta jį per savo petį. Tikima, kad ant kieno galvos jis nukris, toji mergina pirmiausia ištekės. Tokiu būdu anksčiau spėliodavo, kada ir vėl bendruomenėje įvyks vestuvės.
Svečiai sužadėtuvių metu
vaišinami vestuviniu pyragu
Pagal tradiciją pirmąją vestuvių naktį jaunikis praleidžia nuotakos namuose. Ryte jaunikį pažadina atamanas ir linksmybės tęsiasi. Kitą naktį jaunieji nakvoja jau jaunojo namuose. Didįjį vestuvių šeštadienį (pirmąjį šeštadienį po vestuvių) yra meldžiamasi kenesoje už jaunuosius. Pasibaigus pamaldoms dvasininkas, kviestiniai svečiai keliauja į jaunųjų namus ir švenčia.
Svarbu
2017/2018 metų karaimų kalendorius pasiekė plačiosios visuomenės duris rūpinantis Lenkijos karaimų bendruomenei, o jo leidybą rėmė Lenkijos Respublikos švietimo ministerija. Taip pat už šį puikų darbą reikia padėkoti redakcijos kolektyvui: Adamui Dubinskiui, Anai Sulimovič ir Marioliai Abkovič, bendradarbei Ivonai Jablonskai, o už dizainą – Andžejui Močydlovskiui, bei visiems kitiems, kurie palaikė šią idėją.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
