Karaimų folkloro ansambliai iš Varšuvos „Dostlar“ ir iš Trakų „Sanduhač“
„Trakų žemė“ pakalbino LR ambasadorę, humanitarinių mokslų daktarę, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narę Haliną Kobeckaitę.
Kokią reikšmę turi tarptautinė vasaros karaimų kalbos stovykla Lietuvos karaimų bendruomenei?
Šis renginys, vykstantis jau vienuoliktus metus Trakuose, mūsų bendruomenei yra labai svarbus, nes jo metu tie, kurie nemoka karaimų kalbos, pramoksta jos pradmenų, kiti turimas žinias pagilina, o visi kartu turi galimybę išsamiau susipažinti su Lietuvos karaimų kultūra ir jos istorija, pabendrauti, pasikeisti informacija. Tai didžiausias Lietuvos karaimų kultūros bendrijos metų renginys.
Ko buvo mokoma mokykloje šią vasarą?
Mokykloje, kaip ir dera, buvo mokoma karaimų kalbos, nes tai pagrindinis šio renginio tikslas. Visi mokiniai buvo suskirstyti į keturias grupes – mažiausieji (4-6 metų vaikai), paaugliai (iki 15-16 metų), pradedantys ir pažengusieji. Pastariesiems šiais metais karaimų kalbos gramatiką angliškai dėstė Uppsalos universiteto profesorė tiurkologė Eva Csato Johanson. Be to, norintys kasdien galėjo mokytis rytietiškų šokių, kurių mokė Turkijos Emre Junus kultūros instituto profesionali šokėja Jašam Balkodža (Yašam Balkoca). Po pamokų kiekvieną vakarą buvo skaitomos paskaitos apie karaimų, nusipelniusių savo tautos ar valstybės, kurioje gyveno, kultūrai, nueitą kelią, veiklą, likimą. Į paskaitas rinkdavosi visi norintys. Tad tiek vietinė bendruomenė, tiek iš svetur atvažiavę žmonės gavo labai daug naujos, įdomios ir naudingos informacijos.
Kas remia, padeda surengti šią tarptautinę karaimų kalbos vasaros stovyklą?
Tarptautinę karaimų kalbos vasaros stovyklą rengia Lietuvos karaimų kultūros bendrija padedama jau minėtos profesorės iš Upssalos universiteto tiurkologės Evos Csato Johanson. Tačiau tam, kad šis projektas būtų įgyvendintas, reikia nemažų finansinių išteklių. Visiems, juos suteikusiems, esame dėkingi: Lietuvos kultūros ministerijai, Trakų miesto savivaldybei, Turkijos vyriausybės išeivijos ir giminingų tiurkiškų tautų departamentui, Turkijos Emre Junus kultūros institutui, Trakų kultūros namams.
Į šių metų stovyklą mokiniai buvo suvažiavę vien iš Lietuvos ar buvo ir iš kitų valstybių?
Į stovyklą paprastai suvažiuoja mokinių iš įvairių valstybių. Todėl ji ir yra tarptautinė. Šiais metais sulaukėme karaimų ir karaimotyra besidominčių žmonių iš Prancūzijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos ir Kanados.
Kas dalyvavo baigiamajame stovyklos renginyje-koncerte?
Baigiamasis stovyklos renginys paprastai traktuojamas kaip egzaminas visiems, lankiusiems mokyklą. Todėl scenoje išvydome ir pačius mažiausius, ir didesnius, ir suaugusius. Jie vaidino, šoko, dainavo, deklamavo eilėraščius karaimų kalba. Žiūrovų susirinko pilna Trakų kultūros namų salė – beveik visi Trakų, Panevėžio ir Vilniaus karaimai, jų šeimų nariai, draugai, Trakų gyventojai.
Esame dėkingi Trakų rajono savivaldybės merui p. Vytautui Zalieckui ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui p. Romualdui Rudziui už gražius sveikinimo žodžius.
Atskirai norime padėkoti Turkijos Respublikos ambasadoriui Lietuvos Respublikoje J.E.Akin Algan ir Turkijos Respublikos teisingumo ministrui J.E. Sadullah Ergin, kuris pasveikino visus susirinkusius, pabrėždamas, kad karaimų kultūra – tai organiška visos tiurkiškos kultūros dalis ir pagerbė mūsų renginį jame dalyvaudami. Koncertą taip pat stebėjo Turkijos vyriausybės išeivijos ir giminingų tiurkiškų tautų departamento atsakingi darbuotojai Ersin Ozturk ir Serhat Acar.
Vakaro dalyvius sveikina Turkijos Respublikos teisingumo ministras J. E. Sadullah Ergin
Kalbėjosi Robertas STANEVIČIUS.
Autoriaus nuotr.