Pasidalinsiu šiandien su Jumis vieno jaunuolio istorija. Pirma pažintis su šeima įvyko beveik prieš metus, kuomet jaunuolio mama kreipėsi į socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis seniūnijoje, dėl pagalbos ir paslaugų. Atvira ir nuoširdi, be jokių užuolankų moteris pasakojo šeimoje esančias problemas, kurių ašyje atsidūrė jauniausias jos vaikas. Sūnus vartoja alkoholį, bendrauja su neigiamą įtaką darančiais draugas, vis giliau klimpsta į priklausomybę. Pokalbis tąkart mūsų truko gan ilgai, sutarėm su mama, kad sekančią dieną atvyksime į namus pokalbiui su sūnumi ir pagalbos ir paslaugų poreikiui įvertinti.
Mūsų automobilis įsuko į vienkiemį, aplink jau vyko rugiapjūtės darbai. Pasitiko tąkart mus nelabai draugiškai nusiteikę kiemo šeimininkai: Reksas, Rudis ir Meškutis. Šalia verandos šlitinėjo neblaivūs vyrai, kito namo galo pakampėje šmėžavo pagyvenusios moters siluetas, moteris taip pat buvo neblaivi. Taip mus pasitiko Simo artimieji.
Į namus įsileido mama, kambaryje jau sėdėjo galvą nuleidęs Simas. Jaunuolis atrodė kiek sumišęs, sėdėjo nuleidęs akis. Pradėjus pokalbį, lakoniškai atsakė, jog mama išsigalvoja esamas problemas. Socialiniams darbuotojams bandant prakalbinti Simą, buvo jaučiamas slepiamas paauglio nuoširdumas, geranoriškumas. Nenoromis, tačiau su mamos ir specialistų motyvavimu, su didele pagarba, nesmerkiant, neteisiant, o tik pateikiant ir aptariant galimus pavyzdžius ir situacijas, jaunuolis sutiko priimti pagalbą. Tuomet prasidėjo kelionė link pasitikėjimo…
Pirmi socialinio darbuotojo apsilankymai šeimoje nebuvo lengvi, dėl jaunuolio priklausomybės neigimo ir įtempto emocinio fono namuose, dėl atsinaujinančios ir paūmėjančios mamos depresijos ir vis dažniau jai taikomo stacionaraus gydymo.
Su šeima socialinis darbas vyko taikant atvejo vadybos procesą, buvo vertinamas pagalbos poreikis šeimai, organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, dalyvaujant tiek mamai, tiek jaunuoliui. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planas bei vykdomas plane numatytų priemonių koordinavimas ir peržiūra. Pagrindinis tikslas buvo nuvykti su užsispyrusiu, bet sąmoningu paaugliu į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau – RPLC) specialistų konsultacijai ir problemos rimtumui įvertinti. Prieš vežant Simą į RPLC, paauglys buvo stiprinamas, motyvuojamas, konsultuojamas, palaikomas nuolatinis ryšys su mama. Socialiniam darbuotojui pajutus, kad mezgasi ryšys su vaiku, buvo imtasi ryžtingų veiksmų. Gavus mamos pritarimą, buvo organizuojama transporto paslauga bei palydėjimas pas specialistus RPLC. Konsultacija buvo ilga, o po jos grįžtant į šeimos namus, Simas buvo labai tylus ir nekalbus, paauglys savyje išgyveno patvirtintą priklausomybės faktą, sumišimo jausmą ir kad jo gyvenimas gali pakrypti tokia pačia linkme kaip močiutės, tėvo, dėdžių, tetų…
Deja, dažniausiai įsišaknijusią priklausomybę lydi skausmingi atkryčiai, ne išimtis buvo ir Simo atvejis. Po konsultacijos paauglys toliau svaiginosi alkoholiu, neigiamos pasekmės pasireiškė ir ugdymosi procese. Vyko bendradarbiavimas bei kryptinga pagalba ir motyvavimas paaugliui su ugdymo įstaigos specialistais. Palaikant, stiprinant, akcentuojant geriausias vaiko savybes, nepaliekant vaiko nuošalyje. Stebint atkrytį ir stiprų socialinio darbuotojo ir paauglio ryšį, į šeimą buvo vykstama dažniau, konsultuojama intensyviau, organizuojami pasitarimai, kurių metu buvo bandoma parodyti vaikui, koks jis yra svarbus, sudarant sąlygas išsakyti savo poziciją, savo nerimą, problemos sprendimų matyto būdus. Eilinis Simo atkrytis turėjo neigiamas pasekmes jo mamos emociniai sveikatai, moteris buvo hospitalizuota stacionariam gydymui. Šiame etape konsultuojant Simą, buvo siekiama parodyti, kad tu kaip žmogus, paauglys, vaikas, šiame etape esi savo likimo kalvis ir tu pats gali daryti žingsnius, priimti sprendimus, o kad ir kokie jie būtų, mes tavimi tikime ir palaikome.
Edgaro Sadovskio nuotr.
Antroji konsultacija su RPLC specialistais vyko dalyvaujat Simui ir socialiniam darbuotojui. Po konsultacijos paauglys turimą priklausomybę pateikė kaip nereikšmingą dalyką, kurį jis pats gali užtikrintai valdyti ir kontroliuoti. Simo nuomonė stipriai skyrėsi nuo specialistų nuomonės. Paaugliui buvo siūlyta gydytis motyvacinėje jaunimo ir paauglių terapijoje, tačiau šio pasiūlymo jis kategoriškai atsisakė. Po antro vykimo pas specialistus, Simas užtikrino, kad jis daugiau į RPLC nevyks, įrodys, kad juo galima pasitikėti, nes jam visada trūko, ypatingai mamos pasitikėjimo juo. Pirmieji pasitikėjimo rezultato daigai pradėjo dygti, kai Simas ėmė taisytis neigiamus pažymius, atsisakius neigiamą įtaką darančių draugų kompanijos, nuoširdžiai besirūpinant po gydymo sugrįžusia mama, visa buitimi bei dideliu ūkiu. Esant teigiamiems pokyčiams socialinio darbuotojo konsultacijos vyko sistemingai ir toliau, kaip ir buvo numatyta pagalbos šeimai plane. Paskutinio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, pati šeima įvardijo ir atliepė, kad iš siūlomos pagalbos pasiėmė daug žinių, įdomias konsultacijas, nesmerkimą, pagarbų požiūrį į skausmingas šeimos problemas.
Kelias link pasitikėjimo kūrimo – kasdieninis socialinių darbuotojų tikslas, tai ilgas ir sudėtingas procesas. Ne visada sukūrus pasitikėjimo pilį, galima džiaugtis gero darbo rezultatais, šiuo atveju pasitikėjimas buvo ašinis įrankis, sprendžiant problemas.
,,-Reikia grįžti į protą ir „stabdyti arklius“, nes nieko nepasieksiu taip darydamas. Su socialine darbuotoja kalbėdavome, po to aš galvodavau ir mąstydavau, ne iš pirmo karto supratau aišku viską, bet gilindavausi į viską. Galiu dabar taip pasakyti, kad mano apsisprendimui negerti ir keisti gyvenimą padėjo 50 procentų socialinė, ir 50 procentų mano pačio noras keistis. Aš tuo džiaugiuosi, nes ir su mama dabar sutariam gerai.
-Simai, mes kartu su tavo mama, kuri ieškojo pagalbos, pasitikime Tavimi, pirmyn į šviesesnį, gražesnį, stabilesnį rytojų, kurį tu pats gali valdyti ir kurti.“
Šiuo dialogu buvo užbaigtas šeimai atvejo vadybos procesas ir nutrauktas paslaugų teikimas. Visai nesvarbu, kokio amžiaus yra vaikas, esminis principas socialiniame darbe yra girdėti ir atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.
Nuoširdžiai,
Atvejo vadybininkė Raimonda Tamaševičienė
Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras
