Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas
Turime kuo didžiuotis
Liepos mėnesio pabaigoje Trakų istorijos muziejus (TIM) minės savo įkūrimo ir veiklos 65 – ąsias metines.
Pasak muziejaus direktoriaus Virgilijaus Poviliūno, metai lekia pašėlusiu greičiu. Darbas darbą veja ir nėra kada žvalgytis atgal. Tik iškilios datos ar jubiliejai priverčia stabtelėti, viską prisiminti, įvardyti padarytus darbus, įgyvendintus sumanymus ar neišsipildžiusius lūkesčius. Pagalvoti apie tai, ką (jeigu bus skirta lėšų iš ES) dar reikės atstatyti, įrengti, pagražinti.
Kaip nekeista, tačiau TIM daugeliui žmonių asocijuojasi tik su Galvės ežero saloje dunksančia pilimi. Bet tai tik viena muziejaus dalis. Galime pagrįstai didžiuotis, kad TIM priklauso penki objektai, turintys didelę istorinę, kultūrinę ir architektūrinę vertę. Trys pilys: salos, pusiasalio, Medininkų, Serajos Šapšalo vardo karaimų etnografinė paroda bei Domininkonų vienuolyno pastate veikianti sakralinio meno ekspozicija. Esame lankomiausias muziejus Lietuvoje.
– Valdyti tris pilis – didelė garbė, bet ir ne ką mažesnė atsakomybė, – sako V. Poviliūnas.
2012 metai Lietuvoje buvo paskelbti Muziejų metais. „Artimi. Atviri. Įkvepiantys“ – tokiu šūkiu muziejai juos pasitiko ir laukė daugybės turistų. Taip jau sutapo, kad 2012 – ieji TIM buvo labai reikšmingi ir įsimintini. Gegužės mėnesio 25 dieną buvo baigti Domininkonų vienuolyno rekonstrukcijos darbai, atidaryta, atnaujinta ir išplėsta sakralinio meno ekspozicija buvusio vienuolyno koplyčios rūsyje. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį pirmą kartą lankytojus pasitiko Medininkų pilies donžone įrengtos ekspozicijų salės.
Trakų pusiasalio pilies pritaikymas turizmo reikmėms
Dar 2002 metais TIM direktoriaus iniciatyva sudaryta ekspertų grupė nustatė, kad Domininkonų vienuolyno bokštų liekanos ir rūsiuose esančios patalpos yra avarinės būklės. Nuspręsta ieškoti lėšų, kad visas vienuolyno kompleksas būtų atstatytas ir pritaikytas turizmo reikmėms. 1996 metais pasirašytas Domininkonų koplyčios restauravimo protokolas. Paruošti dokumentai, ieškota lėšų, kaupiami eksponatai. Deja, dėl įvairių priežasčių (trūko finansavimo, stigo medžiagų, restauravimo specialistų) koplyčios ir vienos rūsio salės restauracija buvo baigta tik 2005 metų birželio mėnesį.
TIM direktorius V. Poviliūnas ne iš tų vadovų, kurie gali ramiai sėdėti ir laukti, kol kažkas kažką sumanys ir padarys be jo, vėl kūrė planus, ieškojo finansavimo. Šį kartą užsimojo galų gale rekonstruoti ir restauruoti visą Domininkonų vienuolyno kompleksą. Atlikus galimybių studijas ir paruošus projektą „Trakų pusiasalio pilies pritaikymas turizmo reikmėms“, buvo kreiptasi į LR Ūkio ministeriją, prašant skirti lėšų iš Europos sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.
Pirmąjam darbų etapui skirti aštuoni milijonai litų. Per dvejus metus pusiasalio pilies teritorijoje esantis Domininkonų vienuolyno kompleksas statybininkų pastangomis pasikeitė neatpažįstamai. Pakilęs tarsi Feniksas iš pelenų, dabar jis savo subtiliu grožiu traukia ir vietinių gyventojų, ir turistų iš svečių šalių žvilgsnius.
– Kai pradėjo dirbti statybininkai ir restauratoriai, sunku buvo įsivaizduoti, kad viskas taip pasikeis. Nelabai tikėjomės, jog visi numatyti darbai bus atlikti greitai, sklandžiai ir kokybiškai. Daug metų buvo labai apleisti nebaigtos statyti bažnyčios bokštai, skiedromis dengti jų stogai vos vos laikėsi, ant jų žėlė žolės, krūmokšniai. Dabar bokštų stogai uždengti, restauruotos jų mūrinės sienos. Atkurta vienuolyno varpinės su apžvalgos bokšteliu, iš kurio matosi Trakų senamiesčio bei Bernardinų ežero panorama. Prie paradinio įėjimo į Trakų istorijos muziejų įrengta bilietų ir suvenyrų pardavimo patalpa, veikia neįgaliems asmenims skirtas keltuvas. Ten, kur kadaise kaip spėjama buvo Pusiasalio pilies pakeliamasis tiltas, įrengtas tiltelis, per kurį lankytojai patenka į pilies teritoriją ir „Sakralinio meno“ ekspoziciją. Rūsiuose tarp dviejų korpusų įrengta dar viena ekspozicijų salė. Džiaugiamės, kad Trakuose atsirado naujas puikus turizmui pritaikytas objektas. Nė vienas turistas, pamatęs iš tolo šviečiantį baltutėlį vienuolyno ansamblį, nepraeina abejingai pro šalį. Visus traukte traukia skoningai sutvarkyta aplinka: masyvios geležimi kaustytos durys, dideli vartai, medinė varpinė su joje kabančiu 1891 metais nulietu varpu ir vėjyje plazdanti Lietuvos trispalvė.
Pilies teritorijoje ošia seni medžiai, čiulba paukščiai. Kur kitur rastum tokią idilę? Ir kaip toje dainoje sakoma: „rodos ir vargo nebuvo“… Bet kol visas tas grožis atsivėrė, trejus metus muziejininkai dirbo susispaudę ankštuose kabinetuose ir kentė kranų bildesį, kompresorių gaudimą, nuo sienų daužomo tinko bildėjimą. Be to, einant į darbą ir iš jo tekdavo bristi per balas ir purvynus, sniego pusnis, – prisiminė TIM direktorius.
Ieško naujų veiklos formų
10 valandą atėję muziejaus lankytojai nė nenutuokia, jog muziejaus aptarnaujančio personalo (kiemsargių, valytojų) darbo diena prasideda 5 ar 6 val. ryto. Nuo 8 val. triūsia darbštūs tarsi bitelės muziejininkai, administracijos atstovai.
Besigėrėdamas muziejuose sukauptais meno kūriniais, vertingais senais eksponatais, retas lankytojas pagalvoja, kiek darbo į tai įdeda muziejininkai. Kai jie dirba atsidavę ir labai stengiasi, tada ir rezultatai būna geri. Mūsų muziejininkai tikisi, jog per muziejuje sukauptas neįkainojamas vertybes lankytojai betarpiškai prisilies prie istorijos, įžymių žmonių gyvenimo ir kūrybos.
Kadangi dabartinė publika, o ypač jaunimas, labai išranki, jai viskas greitai nusibosta, esame priversti ieškoti vis naujų veiklos formų ir galimybių.
Prieš kelerius metus salos pilyje pritaikyta naujovė – trimatė dinaminė sinfograma – judantis žmogaus atvaizdas ant sienos, sukėlė didžiulį lankytojų susidomėjimą. Analoginio projektoriaus pagalba ant salės lubų periodiškai keičiasi šešių didikų giminių herbų atvaizdai. Ant vienos menės grindų, lankytojams prisiartinus, akmenys išnyksta ir pamažu atsiveria įvairiausi pilies lobiai.
Atnaujintoje Sakralinio meno ekspozicijoje lankytojus pasitinka du „gyvi“ vienuoliai domininkonai. Vienas jų net penkiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių – pasakoja Domininkonų vienuolyno pastatymo istoriją, kitas smalsiai apžiūrinėja lankytojus, sukeldamas vieniems nuostabą, kitiems juoką.
Kai kas mums priekaištauja, neva neieškom naujovių, nesiekiame lankytojų dalyvavimo efekto, bet turime tik tiek pinigų, kad jų vos užtenka būtiniausioms išlaidoms: darbo užmokesčiui, pastatų išlaikymui ir apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Kūrybinių sumanymų įgyvendinimui nelieka nieko.
Dar vienas rūpestis – tiltai. Jie pūva ir dūlėja, tačiau per trejus metus taip ir nesulaukėme pažadėtų lėšų tiltų renovacijai. Kadangi mediena labai brangi, muziejus įstengia pakeisti tik vieną kitą supuvusią lentą.
Parodos ir katalogai
Parodos, skirtos įvairiems istoriniams įvykiams, reikšmingiems valstybės jubiliejams bei iškilioms asmenybėms paminėti, rengiamos nuolat. Per vienerius metus jų būna 6–8. Vien šiemet Trakų salos pilyje atidarytos parodos: bendra lietuvių ir lenkų paroda „Lietuvos – Lenkijos kavalerija X–XX a.“ iš Brodnicos (Lenkija) muziejaus rinkinių, „LDK pilys istoriniuose paveiksluose“, muziejaus jubiliejui rengiama paroda iš muziejaus rinkinių „Trakai numizmatikoje“ (monetos, medaliai, ženkliukai), rudenį – foto paroda „Pilys – muziejai apie Baltijos jūrą“. Parodos rengiamos ir Medininkų pilyje, šiemet įrengtos jau dvi: gegužės–birželio mėn. veikė graviūrų paroda „Jean Le Pautre vario graviūros iš Sauliaus Paukščio meno rinkinių“ ir liepos 3 d. atidaryta 1863 m. sukilimui skirta dviejų dailininkų Ilonos Daujotaitės-Janulienės ir Vlado Jono Ščepono tapybos darbų paroda.
Parodos nuolat atidaromos ir uždaromos. Kad muziejininkų įdėtas darbas neišnyktų be pėdsako, o išliktų ilgesniam laikui, spausdinami parodų katalogai. Puikiai iliustruoti, kokybiški leidiniai laikui bėgant tampa didele vertybe.
Per pastaruosius trejus metus (2010–2012) buvo išleisti parodų katalogai: „Piniginiai lydiniai Stasio Žukausko kolekcijoje“, „Juvelyrika. Skulptūra. Tapyba. K.Barišausko ir V.Stančiko darbuose“ (skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai). Sidabro dirbinių puoštų monetomis ir medaliais paroda iš Trakų istorijos muziejaus rinkinių veikė Malborko pilyje-muziejuje 2011 m. Kolegos muziejininkai iš Malborko išleido parodos katalogą „Sidabras puoštas monetomis“ lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Paroda „Taupyklės ir monetinės“ buvo eksponuojama dviejuose Lenkijos muziejuose: Varmijos ir Mozūrų muziejuje Olštyne ir Brodnicos muziejuje, su kuriais TIM yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį.
Be parodų katalogų, nuo 2009 m. TIM leidžia leidinius iš serijos „Muziejaus rinkiniai“. 2009–2012 m. išleisti 4 leidiniai: „Pinigų lobiai“ (2009), „Laiškai iš Zanzibaro“ (2010), „Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui (2011), „Taupyklės ir monetinės“. Apibendrinant 10 metų Vytauto Didžiojo mirties metinių susitikimus išleistas straipsnių leidinys „Vytautas Didysis ir jo epocha“ (2010). 2012 m. rudenį, pagerbiant žymaus Trakų miesto architekto ir patrioto Stanislovo Mikulionio atminimą, išleistas straipsnių leidinys „Stasį Mikulionį prisimenant“ (2012).
Nuo 2008 m. TIM vykdo projektą „Muziejus laikraštyje“. Kiekvieną penktadienį rajono laikraščiuose ir muziejaus tinklapyje muziejininkai publikuoja trumpus eksponatų aprašymus ir iliustracijas. Šie eksponatai savaitei pristatomi visuomenei Sakralinio meno ekspozicijoje. Kas dveji metai muziejininkai parengia ir išleidžia straipsnių rinkinius „Muziejus laikraštyje“.
Darbus įvertina lankytojai
LDK Vytauto statyta pilis stovi per 600 metų. TIM – vos šešiasdešimt penkeri, tačiau, nepaisant amžiaus skirtumo, jie kažin ar apsieitų vienas be kito. Per metus tiek salos pilyje įrengtas ekspozicijas, tiek kitus muziejaus objektus: Medininkų pilį, S. Šapšalo karaimų tautos muziejaus parodą, „Sakralinio meno“ ekspoziciją aplanko daugiau kaip trys šimtai tūkstančių lankytojų. O kokios įdomios būna jau tradicinėmis tapusios pusiasalio pilies kieme rengiamos Viduramžių šventės, pilies kieme šurmuliuojančios „Amatų dienos“, „Muziejaus naktys“. Į juos tarsi į atlaidus suplūsta minios žmonių. Atrodo, kad tada iš amžių glūdumos prisikelia ir ateina susitikti su visais pati Istorija, primindama, kas suteikia žmogaus gyvenimui prasmę ir įamžina jį.
Minint gražų, nors ir kuklų TIM jubiliejų, bus išsakyta daug šiltų, padrąsinančių, įkvepiančių žodžių, prasmingų palinkėjimų. Lai jie visi būna išgirsti ir išsipildo. Lai TIM gyvuos, dirbs dar ilgus metus, bent jau tol, kol stovės Trakų pilys.
Trakų salos pilis
Medininkų pilis
Austra ZAPOLSKIENĖ, Oleg Ševeliov nuotr.
