Šių metų vasarą muzikos literatūros lentynas papildė knyga „Smuikelės giesmė“. Savo meniniu apipavidalinimu išsiskirianti, liaudies melodijų pagrindu sudaryta ir į šiuolaikinį rūbą įvilkta knyga – pirmoji pagalba pradedantiesiems smuikininkams ir jų mokytojams arba tiesiog išeitis ieškantiems ir dar neradusiems savo smuiko pradžiamokslio. Žinoma, leidinys prieinamas visiems – muzikos pedagogiką studijuojantiems ar tiesiog mėgstantiems liaudies melodijas bei žaidimus. Tai yra pirmoji trakietės Ievos Tijūnėlienės knyga.
Ievą Tijūnėlienę kalbiname apie knygos idėjos gimimą, aplankiusį įkvėpimą bei leidybos ypatumus.
Knygos „Smuikelės giesmė“ autorė Ieva Tijūnėlienė
Trumpai apie Jus. Smuiko mokytoja dirbate daugiau kaip penkiolika metų. Kodėl pasirinkote šią profesiją?
Mokytojauti pradėjau besimokydama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II kurse. Tuo metu tai buvo puiki proga išbandyti save kitoje, ne muzikos atlikimo veikloje bei galimybė užsidirbti. Vėliau sąmoningai nusprendžiau pasilikti mokykloje – darbas patiko, traukė. Šiandien džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdama mokytoja. Man labai patinka darbas su vaikais. Mažieji paperka savo nuoširdumu, naivumu, tikrumu. Šypsena ir žibančios akys po pamokos – man tai didžiausia dovana ir paskata stengtis dirbti dar geriau.
Esate įgyvendinusi ne vieną muzikinį, jaunuosius atlikėjus pristatantį projektą: „Muzika iš toli“, „Iuvenes art“, o jau šiemet išleidote knygą, skirtą smuiku pradedantiems groti vaikams ir jų mokytojams. Ar tai – šalia pedagoginio darbo – trūkstama meninė savirealizacija? Ar sena Jūsų svajonė?
Noro veikti plačiau ir giliau, ne vien tik mokykloje, turėjau visada. Iš čia „gimė“ Jūsų išvardinti kultūriniai projektai, autoriniai seminarai ir kita veikla. Prisipažinsiu, niekada nesvajojau išleisti knygos. Buvau įsitikinusi, kad mokomoji literatūra – profesorių, mokslo daktarų, ekspertų sritis. Imtis „Smuikelės giesmės“ drąsino namiškiai. Pirmuosius juodraščius palankiai įvertino ir mano draugė, smuiko mokytoja Ona Abarytė-Liaškovienė. Tad po gana ilgų dvejonių, profesinis entuziazmas nugalėjo baimę ir nepasitikėjimą savimi. Ėmiausi darbo.
Prasitarėte, kad Jūsų parašytos knygos idėja kilo Jums sprendžiant kasmetinę mokslo metų pradžioje iškylančią dilemą – kokį repertuarą rinktis pradedantiesiems šiemet. Papasakokite plačiau apie idėjos gimimą.
Prieš kiekvienus mokslo metus daug laiko skiriu suformuoti mokinių repertuarą. Mano nuomone, tai labai svarbus ir atsakingas darbas. Neretai kūrinio pasirinkimas gali lemti sėkmingą arba ne metodinės medžiagos įsisavinimą, gerą pasirodymą konkurse ar klasės koncerte bei daugybę kitų aspektų. Tai ypač svarbu ir ugdant pradinius griežimo smuiku įgūdžius.
Per visus savo pedagoginio darbo metus taip ir nesuradau „savo“ smuiko pradžiamokslio. Nuolat derinau medžiagą iš kelių skirtingų šaltinių. Tai nebuvo patogu nei man, nei mokiniams. Tada ir pagalvojau, kad galėčiau pati paruošti tokią medžiagą. Prasidėjo pirmieji bandymai sudėlioti, pritaikyti, sisteminti.
Kam skirta Jūsų knyga? Kokia tikslinė jos auditorija?
Knygoje pateikta metodinė medžiaga skirta pradedantiesiems smuikininkams ir jų mokytojams. Tačiau leidinys galėtų būti naudingas ir muzikos pedagogiką studijuojantiems jaunuoliams ir visiems mėgstantiems lietuvių liaudies melodijas, žaidimus.
Smuiko pradžiamokslis – lietuvių liaudies motyvais paremta knyga. Kodėl pasirinktas būtent šis motyvas?
Pagrindinė „Smuikelės giesmės“ turinio idėja yra vaiko meninis ugdymas tautinės kultūros pagrindu. Šią temą pasirinkau neatsitiktinai. Manau, kad kiekvienas išsilavinęs žmogus turi pažinti savo tautos istoriją ir kultūrą. O tą pažintį reikėtų pradėti nuo pat mažumės, po truputį, natūraliai įliejant lopšines, žaidimus, pasakas, padavimus į vaiko kasdienybę. Tada, jam paaugus, nekyla klausimas, ar liaudies dainą dainuoti yra madinga ar ne, tai tampa sava.
Kas yra Jūsų įkvėpėja? Ar ji, knygos pradžioje, minima Jūsų močiutė Algė Marija Armalienė?
Man močiutė – tai besąlyginė meilė, rūpestis, globa ir, žinoma, įkvėpimas. Ji visą gyvenimą puoselėjo liaudies dainą – daugiau nei 40 metų vadovavo Kalvių–Lieponių kaimų etnografiniam ansambliui, vėliau vaikų ir jaunimo ansambliui „Gelužėlė“. Kultūrai skyrė visą savo gyvenimą.
Jūsų smuiko pradmenų mokanti knyga žavi stebina ir paperka savo iliustracijomis. Kaip kilo idėja būtent taip apipavidalinti šį leidinį? Kas yra iliustracijų autorė?
Įsivaizdavau, kad „Smuikelės giesmė“ turi būti ne tik metodiškai nuosekli, patogi naudoti, bet ir patraukli vizualiai. Norėjau, kad vaikas paėmęs šį pradžiamokslį į rankas galėtų jį paskaityti, patyrinėti. Tuo pačiu reikėjo atliepti tautinei tematikai. Iliustracijų autorė, mano kolegė Trakų meno mokyklos dailės mokytoja Renata Mečkovskienė labai greitai perprato šias mintis ir puikiai jas išpildė. Esu labai laiminga, kad turėjau galimybę dirbti su nepaprastai kūrybiška, subtilaus skonio dailininke. Ačiū tau, Renata.
Jūsų knyga taip pat išsiskiria savo originalumu – knygos pabaigoje pateikti QR kodai, kuriuos nuskanavę mokytojai ar vaikai atsiduria internetinėje terpėje ir randa interaktyvias žaidybines pertraukėles vaikams. Papasakokite plačiau apie šią idėją, galimybę.
Žaidimus pradėjau kurti prieš metus. Jie taip pat gimė iš noro ir poreikio paįvairinti pradedančiųjų smuikininkų pamokas. 6–8-erių metų vaikai gana greitai pavargsta smuikuodami, tai natūralu. O žaidžiant mano siūlomus lavinamuosius žaidimus jie ne tik pailsi, bet ir mokosi ritmuoti, vysto smulkiąją motoriką, judesių koordinaciją. Žaidimų pateikimo forma QR kodais – skirta šiuolaikiniam vaikui. Juk jie visi dabar gyvena su išmaniuoju telefonu rankose! Tai patrauklu, nesudėtinga.
Kur galima įsigyti Jūsų knygą? Ar organizuojate atskirus jos pristatymus Lietuvos muzikos ir meno mokyklose?
Knygą galima įsigyti susisiekus su manimi asmeniškai tel. 8686 106 36. Taip pat turiu planų organizuoti mokomuosius seminarus Lietuvos muzikos ir meno mokyklose (konkrečios datos derinamos) Jų metu knyga taip pat bus platinama.
Ar planuojate ir sekančios knygos leidybą? Gal šį kartą – vyresniems smuiko klasės moksleiviams ir jų mokytojams?
Yra toks posakis: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“. Idėjų turiu, o ar pavyks jas visas įgyvendinti, pamatysime ateityje.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Evelina Kislych
Danos Buinickaitės nuotr.
