Lapkričio 5 d., antradienį, Trakų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vyko susitikimas dėl šventės „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ su Trakų miesto ir rajono visuomene bei būsimais projekto savanoriais. Dalyvavusiesiems buvo pristatyta Sostinės koncepcija, renginių laiko juosta, dalijamasi idėjomis ir aptariamos galimybės jas įgyvendinti.
Vizija
2020 m. Lietuvos kultūros sostine taps Trakų r. savivaldybė, kurį perims estafetę iš šių metų Lietuvos kultūros sostinės – Rokiškio r. savivaldybės, o 2021 m. titulą perleis Neringos savivaldybei. Vyksta intensyvūs pasiruošimo darbai – parengta koncepcija, planuojami būsimi renginiai, tobulinamos idėjos, skaičiuojami finansiniai ištekliai ir ieškoma naujų rėmėjų. Lietuvos kultūros sostinės atsirado kaip „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis, tačiau jau beveik dešimt metų veikia kaip savarankiškas kasmetinis projektas, kurio tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.
Trakų r. savivaldybės Didžiojoje salėje visiems susirinkusiems kraštiečiams ir Trakams neabejingiems piliečiams buvo pristatyta „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ vizija. Idėjomis, planais ir būsimais sprendiniais dalijosi kūrybinė grupė: architektė Viktorija Sideraitė-Alon, kūrybininkas Albinas Šimanauskas ir dizainerė Jūratė Juozėnienė. Pirmiausia susirinkusieji dar kartą buvo supažindinti su pagrindiniu „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ simboliu – logotipu, atspindinčiu ir pabrėžiančiu vandens, pilies elementus ir ratilus – įtraukiančius ir skleidžiančius kultūrą artimoje bei tolimoje aplinkose. Vienas iš koncepcijos tikslų, kaip sakė architektė Viktorija, kurti naujas kultūrines tradicijas, jas puoselėti bei paskleisti už Trakų krašto ribų po visą Lietuvą. „Taip pat mes siekiame įdomiai pristatyti Trakų – istorinės Lietuvos valstybės sostinės daugiatautės bendruomenės tradicijas ir paveldą, – toliau ideologines nuostatas vardijo architektė Viktorija Sideraitė-Alon. – Mūsų vienas iš tikslų yra padėti geriau atsiskleisti ir Trakų krašto menininkų, kultūrininkų ir vietos bendruomenių kūrybiniam potencialui.“
Jau yra dėliojama kultūros sostinės būsimų renginių programa, kuri bus patvirtinta artimiausiu metu. Trakų mieto gyventojai ir svečiai turės galimybę dalyvauti tiek tradiciniuose (Užgavėnės, Joninės, „Trakai – Kalėdinių Senelių sostinė“ ir kt.), tiek naujose (pvz., rugsėjį vyksiantis tarptautinis profesionalių teatrų festivalis „Transmisijos“, kuriame dalyvauja teatrai iš šešių valstybių; Lietuvos valstybės dekada ir kt.) renginiuose. „Džiugu, kad Lietuvos nacionalinio dramos teatras sutiko tapti „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ ambasadoriumi, – sakė Trakų r. savivaldybės mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė. – Mes intensyviai dirbame, ieškome dar žinomų žmonių, kurie sutiktų tapti mūsų šventės ambasadoriais.“
Pati šventė prasidės jau netrukus nuo Kalėdinės miesto puošybos – kultūros ratilų eglės bei pasklidusių po miestą Kultūros sostinės simbolių. Gruodžio 6 d. 17:00 val. – šventės atidarymas Trakų bazilikoje, o 18:30 val. Apžvalgos aikštelėje priešais Salos pilį prasidės kalėdinių renginių ciklas „Trakai – Kalėdų Senelių sostinė“. Siekiant pabrėžti kultūros sostinės statusą, bus skirtas dėmesys Trakų miesto ir rajono aplinkos puošybai – nuo vėliavų gatvėse ir Kultūros medžio iki pabrėžiančių Trakų kraštovaizdžio išskirtinumą šviečiančių plūdurų ežeruose, vimpelų regatose, kultūros sostinės ženklų suvenyruose.
Programos renginius organizuoja ir kuruoja Trakų r. savivaldybė, įtraukdama nuolatinius kultūrinių veiklų partnerius – Trakų istorijos muziejų ir Nacionalinį Trakų istorinį parką, dalyvaujant Trakų r. seniūnijų bendruomenėms, tautinių bendrijų ir visuomeninėms organizacijoms ir kt. Projekto veiklas vykdo/realizuoja projekto vykdytojas – Trakų kultūros rūmai.
Pasiūlymai ir pastabos
Antradienio vakarą susirinkusieji savivaldybėje galėjo ne tik susipažinti su šventės koncepcija, bet ir patys teikti pasiūlymus, išsakyti pastabas. Trakų r. savivaldybės tarybos narys Kęstutis Vilkauskas svarstė, ar pasiruošimo darbai neturėjo prasidėti ankščiau, nes Neringos savivaldybė taps kultūros sostine po metų, bet jie jau turi visą programą. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijai atstovavusi direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Sadovskienė ir mokytojas Andrius Storta džiaugėsi kitų metų šventės programa ir patikino radę nišą, kurioje mokyklos bendruomenė galėtų mielai dalyvauti. Visuomenininkas Antanas Ulčinas, dirbantis turizmo sektoriuje, pasiūlė kitais metais gegužės paskutinį savaitgalį Rėkalnyje surengti orų balionų šventę, o, pvz., lapkričio mėn. (po Vėlinių, kai tamsu) – istorijų ir šviesų festivalį, trunkantį 2 dienas – į jį būtų įtraukti įvairūs kultūros objektai.
Fotostudijos-galerijos „PerForm studio“ vadovė Dana Buinickaitė, atstovaujanti bendruomenei „Pozityvūs Trakai“, pasidžiaugė kultūrinės grupės darbo vaisiais, tačiau ragino atkreipti dėmesį į ekologiją – vyks daugybė renginių, todėl reiktų atsisakyti plastiko ir pan.
Į susirinkusiųjų klausimus, pasiūlymus atsakinėjo Trakų r. savivaldybės mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė, administracijos direktorius Darius Kvedaravičius ir jo pavaduotoja Agata Mankeliūnienė, kurie kviečia nebijoti diskutuoti, teikti savo pasiūlymus.
Antroje renginio dalyje buvo skirtas dėmesys savanorystei, apie ką kalbėjo viena Trakų atviros jaunimo erdvės (TAJE) įkūrėjų, Europos savanorių tarnybos asociacijos SALTES steigėja ir valdybos prezidentė Akvilė Budreckytė.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
Nadeždos Zajančkovskajos komentaras, pasakytas susirinkimo metu
Mano pasiūlymas – šventės „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ proga būtų galima organizuoti renginį „Kultūringas žmogus – sveikas žmogus“. Tai galėtų būti dviračių žygiai po sakralinius Trakų rajono objektus nuo Senųjų Trakų iki Daniliškių arba po piliakalnius. Taip pat galėtų vykti kraujo donorystės akcija arba įvairios mankštos, šokiai žaliose miesto erdvėse savaitgaliais. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į miesto erdves. Pvz., savivaldybės aikštė sutvarkyta ir apsodinta gėlėmis, o priešais prie namo buvęs gėlynėlis apleistas. Jeigu nesusitvarko šeimininkai, gal atsirastų savanoriai, kurie tai padarytų? Skveras prie Nepomuko ir plynlaukė už Karaimų g. 4 – visa duobėta ir išvažinėta, aplinkinių gyventojų padaryta automobilių laikymo vieta. Gerai būtų ją sutvarkyti – užsėti žole. Skveras prie Trakų meno mokyklos piktžolėm apaugęs. Mieste stovintys apleisti pastatai taip pat nepapuoš Kultūros sostinės. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad nei miestas, nei kultūros įstaigos visiškai nėra pritaikyti žmonėms su negalia.