Kristina Serapinienė, Trakų viešosios bibliotekos Suaugusių vartotojų skyriaus vedėja

Praeitą savaitę Trakų viešoji biblioteka pakvietė visus į jaukų ir įkvepiantį susitikimą su žurnaliste, televizijos laidų vedėja ir knygos „Pelynų medus“ autore Edita Mildažyte. Į renginį susirinkę klausytojai Trakų kultūros ir meno centro diskotekų salėje turėjo galimybę išgirsti atvirą, nuoširdų, o kartais savo atvirumu net sukrečiantį Editos pasakojimą apie gyvenimą, jo pasirinkimus ir pasekmes.

Renginio pradžioje visus atėjusius pasitiko ypatinga atmosfera – ją kūrė Trakų meno mokyklos mokytojas Edgaras Dičpinigaitis, užburdamas žiūrovus akordeono muzikos garsais.

Autorė nevengė kalbėti atvirai – ji prisipažino, kad gyvenime yra padariusi daug klaidų, tačiau būtent jos tapo svarbiausiomis pamokomis. Pasak jos, nereikia bijoti suklysti, nes klaidos neišvengiamos, o jų pripažinimas leidžia žmogui augti ir geriau suprasti save. O kuomet pripažįsti suklydęs ir sugebi pasijuokti iš savo klaidų, tuomet tavo priešams nebėra ką veikti.

Susitikimo metu E. Mildažytė pasakojo, kad jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – jame tilpo keli skirtingi etapai, kuriuos ji pati įvardija tarsi atskirus gyvenimus. Kiekvienas jų atnešė naujų patirčių, išbandymų ir suvokimų, kurie ilgainiui sugulė į knygą. Paklausus, kodėl knyga „Pelynų medus“ gimė dabar, Edita paatviravo, kad ji gimė pačiu laiku, nes po dešimt, penkiolikos ar dvidešimt metų tų žmonių, kuriems ji dabar įdomi, nebeliks.

Kalbėdama apie savo knygą, autorė pabrėžė, kad joje nėra pagražinimų ar bandymo pasirodyti geresnei nei yra iš tikrųjų. Ji sąmoningai rinkosi atvirumą, nes tiki, kad žmones labiausiai paliečia tikros istorijos – tokios, kuriose atsiskleidžia ir silpnumas, ir stiprybė. O šių laikų žmonės labai nusivylę populizmu, politika ir stokoja lyderių, kuriuos galėtų mylėti. Todėl jai puikiai pasisekė užpildyti šią nišą ir pelnyti žmonių meilę renkant pilnutėles ją mylinčių žmonių bibliotekų ir ne tik sales. Žmonės yra pasiilgę nuoširdumo, paprastumo, atvirumo. O mūsų viešnia savo tikrumu žavi net ir tuos, kurie praradę tikėjimą gėriu ir žmonėmis.

Susitikimo metu Edita pasakojo, kad sunkiais gyvenimo momentais jai padėjo ėjimas ir tikėjimas. Taipogi pasidžiaugė, kad jai labai daug džiaugsmo gyvenime suteikia sodininkystė. Ji dievina atėjus pavasariui „sukišti rankas į žemę“, sodinti gėles ir apsodintoje gėlėmis sodybos terasoje mėgautis skania kava.

„Pelynų medus“ – simbolinis pavadinimas, apie kurį autorė taip pat kalbėjo susitikimo metu. Pasak jos, gyvenime visada susipina kartūs ir saldūs dalykai: skaudžios patirtys ir džiaugsmo akimirkos. Svarbiausia – gebėti net ir iš sunkumų išsinešti tai, kas gali tapti vidine stiprybe.

Renginio metu nuskambėjo ir mintis, kad ji niekada nebijojo gyventi – net tada, kai sprendimai nebuvo lengvi ar teisingi. Šis požiūris, pasak autorės, leido jai patirti daug, o kartu – sukaupti istorijas, kurios šiandien tampa prasmingu pasakojimu kitiems. O su laikinumu ji jau seniai susitaikė ir, jei reikėtų mirti šiandien, ji visiškai nebijotų. Tik labai norėtų atšvęsti sūnaus Mykolo vestuves, kurios bus jau šią vasarą.

Susitikimo metu salėje vyravo jauki ir šilta atmosfera – klausytojai įsitraukė į pokalbį, drąsiai uždavė rūpimus klausimus. Autorės atvirumas kūrė pasitikėjimą ir leido kiekvienam bent iš dalies atpažinti save jos pasakojimuose.

Vakarui baigiantis viešnią maloniai nustebino Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“ (vadovės Rasa Zakarė ir Marytė Morkūnienė). Jų staigmena taip sušildė širdis, kad Edita Mildažytė pati entuziastingai prisijungė ir uždainavo drauge. Salomėjos Nėries eilėmis „Diemedžiu žydėsiu“ sudainuota daina tapo jautriausia vakaro dovana!

Už saldžią ir elegantišką dovanėlę viešniai dėkojame „AJ Šokoladui“. Ji tapo puikiu vakaro akcentu!

Vakarui baigiantis nusidriekė eilė norinčių įsigyti knygą ir gauti autografą, tačiau svarbiausia, ką išsinešė susirinkusieji, buvo ne tik knyga su pačios Editos Mildažytės dedikacija, bet ir gyvas priminimas, kad gyvenimas nėra tobulas, tačiau būtent jo netobulume slypi tikrumas, vertė ir tikrasis grožis.
Šis susitikimas dar kartą parodė, kad nuoširdumas ir atvirumas gali ne tik sudominti, bet ir paliesti – kartais net giliau nei tikimasi.