Remiantis istorikų duomenimis, tikroji, viena iš pirmųjų arbatinių Rūdiškėse buvo pastate, dabartiniu adresu, Trakų 16. Šis namas yra dviejų galų, turi nemažą skliautinį/arkinį rūsį ir turėjo akmenimis grįstą kiemą su pagalbiniais pastatais.
Manoma, kad vienas iš pirmųjų pagalbinių pastatų galėjo būti dabartinė Pašto arbatinė, adresu Trakų g. 18. Seniausia išlikusi namo dalis, nes joje buvo išlikusi seniausia krosnies vieta su kaminu. Prie šio pastatėlio, kuris buvo apie 20 kv. m., buvo pristatyti priestatai, iš kitur atkeltos 2 dzūkiškos pirkios.
Šį pastatą visi vietiniai atsimena kaip Paštą. Gali būti, kad jo paskirtis ir nuo pradžių buvo kaip Pašto. Bruko kiemas – pašto arkliams pakeisti/pagirdyti/pailsinti.
Vėliau, sovietiniais laikais, šalia pašto buvo įkurdinta Taupomoji kasa. Ją uždarius, veikė autodetalių parduotuvė.
2020 metais aukciono būdu pastatą įsigijo amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“. 2022 m. buvo išsipirktas žemės sklypas. 2025 metais duris atvėrė Pašto arbatinė, kaip praktinio mokymo bazė, erdvė edukacijoms, degustacijoms ir kitiems miestelėnų atradimams ir susitikimams.
Apie skulptūrą „Rūdiškių Fortūna“
Greta istorinio pašto pastato Rūdiškių miestelyje, traukinių stoties fone, Rūdiškių Fortūna primena apie nenuspėjamą gyvenimo kelią. Ji kviečia stabtelti ir pasigrožėti.
2024 metais sukurta ir 2025 metų rugpjūtį atidengta skulptūra vaizduoja romėnų likimo, sėkmės ir atsitiktinumo deivę – moterį, užrištomis akimis, balansuojančią ant visatos rutulio. Ši klasikinė personifikacija simbolizuoja nenuspėjamumą. Rūdiškės patyrė dramatiškus istorinius įvykius – besikeičiančias valstybių sienas, Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, žydų genocidą ir lenkų repatriaciją, kurie visiškai pakeitė miesto veidą. Todėl pastovumo trūkumas tapo nuolatiniu šio krašto palydovu.
Skulptūra atspindi senąsias Rūdiškes, kurios išlaikė tvirtą gyvenimo pagrindą, nepaisant nuolatinių išorinių pokyčių. Ji pasakoja apie laikinumą, efemerišką gyvenimo prigimtį ir primena tiek žemišką gyvenimo džiaugsmą, tiek galimus pavojus.
Skulptorė – Anastasija Gaidar. Menininkė gimė 1988 m. Makijevkos mieste, Ukrainoje, architektų šeimoje. Nuo 2016 m. skulptorė gyvena ir kuria Vilniuje. Skulptūros fundatorius – amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“.
Arbatinės atidarymo dieną – rugpjūčio 29-ąją susirinkę svečiai vaišinosi ne tik kava ir arbata, bet ir aplinkinių ūkių ir arbatinės meistrų gamintais skanėstais. Iš širdies buvo padėkota rėmėjams, draugams, pagalbininkams ir mecenatui – UAB Baltishes Haus, kurie „tiki mūsų Lietuvos jaunimu ir padeda kurti erdves, kuriose auga puikiausi Lietuvos meistrai. Tik jūsų dėka šiandien turime šauniausius medžio meistrus, kurie saugo mūsų lietuvišką paveldą, puikuojamės virtuvės šefais, dirbančiais Michelin restoranuose, grožimės mūsų želdintojų sukurtais sodais ir jų besikuriančiomis įmonėmis“.
Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ informacija
Jolitos Petrošienės nuotraukos
Palikite komentarą