Kai obuoliai pasakoja istorijas: Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ patirtys išskirtiniame projekte

Kai obuoliai pasakoja istorijas: Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ patirtys išskirtiniame projekte

Knygos pristatymo metu. Iš kairės: prof. Rimvydas Laužikas, Darius Kvedaravičius, Jolanta Veličkienė, Vytaras Radzevičius. Sigitos Nemeikaitės nuotr.

„Iš senojo sodo. Istoriniai receptai iš obuolių – nuo užkandžių iki desertų“ – tai nauja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos išleista knyga, kviečianti leistis į kvapnią ir prasmingą kelionę laiku. Leidinys pasirodė lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, o jo centre – simbolinis, paprastas, tačiau prasmingas vaisius – obuolys, neatsiejamas nuo dvaro kasdienybės ir mūsų kultūrinės atminties.

Knygos idėja gimė iš noro ne tik išsaugoti, bet ir atgaivinti atkurtą Užutrakio dvaro senąjį obelų sodą kaip kultūrinį paveldą. Šią viziją įgyvendino Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Darius Kvedaravičius, subūręs kūrybinę komandą, pasiryžusią parengti receptų knygą, paremtą istoriniais šaltiniais, dokumentais ir atminties fragmentais, bei prikelti istorinius obuolių patiekalus šiuolaikiniam skoniui.

Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai” komanda su vadove Jolanta Veličkiene

Ypatingą vaidmenį knygos vizualiniame pateikime atliko Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ bendruomenė – pasirūpinta, kad atkurti ir pagaminti patiekalai leidinyje būtų ne tik gardūs, bet ir estetiški. Prof. Rimvydo Laužiko – vieno žymiausių Lietuvos gastronomijos paveldo tyrinėtojų – atrinkti ir aprašyti istoriniai obuolių receptai buvo kruopščiai atkurti, pagaminti ir šiuolaikiškai interpretuoti, išlaikant pagarbą tradicijoms ir istorijai. Knyga tapo ne tik receptų rinkiniu, bet ir kulinarine pažintine kelione, kurioje atgyja Užutrakio dvaro virtuvės tradicijos.

Labai džiaugiamės, kad mūsų mokykla buvo pakviesta prisijungti prie šios užburiančios, obuoliais kvepiančios kelionės. Mūsų kelionė prasidėjo nuo paprastos užduoties – obuolių rinkimo atkurtame Užutrakio dvaro sode. Būtent ten pirmą kartą pajutome gyvą ryšį tarp praeities ir dabarties. Dar tada nežinojome, kur mus nuves šis vienas iš įdomiausių projektų.

Surinkome keliolika dėžių prinokusių obuolių, o tuomet laukė ilgas, bet įkvepiantis darbas: obuolius reikėjo nulupti, supjaustyti, iškepti ar kitaip paruošti – šimtai kilogramų šio vaisiaus virto įvairiais patiekalais. Gaminome, bandėme, klydome, tobulinome ir vėl kūrėme: kepėme, virėme, džiovinome, rauginome, fermentavome  ir ragavome. Tai buvo ne tik gamybinis, bet ir kūrybinis procesas, kuriame susiliejo istorija, amatas ir vaizduotė.

Prie receptų atkūrimo reikšmingai prisidėjo maitinimo paslaugų profesijos mokytoja metodininkė  Jolanta Veličkienė, virtuvės šefė, mokyklos alumnė Džiuginta Vaitiulionė bei mūsų mokiniai – būsimi virėjai. Pirmiausia atsirinkome receptus, kurie mus sudomino savo produktų deriniais ar gamybos procesu. Istoriniai patiekalai stebino netikėtais ingredientais: silkė su obuoliais ir jaučio smegenimis (Užkeptos silkės apetitui sužadinti, Jan Szyttler, „Kucharz dobrze usposobiony…“, T. I, 1830); augalo Jeronimo panaudojimas kaip prieskonio (Obuolių košė ir drebučiai, Liudvika Didžiulienė-Žmona, „Lietuvos gaspadinė…“, Tilžė, 1893); tvarus duonos bei pyrago trupinių panaudojimas gaminimui (Obuolių ir duonos apkepas, „Moteris, 1937, Nr. 17), (Obuolių skanėstas, XVII amžiaus pabaigos Radvilų virėjo užrašų knygelė, rankraštis, publikuota „Moda bardzo dobra…“, Warszawa, 2011); kepti obuoliai ne tik desertuose, bet ir sriubose ar pagrindiniuose patiekaluose (Valgis iš obuolių kitaip, Liudvika Didžiulienė-Žmona, „Gaspadinystės knyga…“, Tilžė, 1913) ir kt. Kai kurie iš jų atrodė paprasti, tačiau pirmą kartą juos pagaminus supratome: tai išskirtiniai receptai, išlaikę vertę per šimtmečius.

Didžiausią įspūdį paliko mokinių entuziazmas – jaunoji karta su dideliu užsidegimu įsitraukė į projektą. Jie ne tik lavino kulinarinius įgūdžius, bet ir gilinosi į gastronominę istoriją, aktyviai dalyvavo visuose kūrybinio proceso etapuose – nuo ingredientų ruošimo iki patiekalų pateikimo. Tai buvo gyva edukacinė kelionė, suteikusi vertingų žinių ir patirčių.

Visa gamybos eiga – nuo mokyklos dirbtuvių iki dvaro erdvių – buvo profesionaliai įamžinta fotografės Jolitos Petrošienės, leidžiant skaitytojui ne tik skaityti, bet ir regėti šią kelionę. Gaminimas dvaro virtuvėje, patiekimas autentiškuose induose, paruošimas patiekalų fotografavimui – viena iš įdomiausiu projekto dalių. Tai tapo puikiu pavyzdžiu, kaip kultūros paveldas gali būti aktualizuojamas per gastronomiją, bendruomeniškumą ir kūrybą. Kai žinios, patirtis ir kūryba susitinka – gimsta leidinys, kupinas skonio, estetikos ir gyvos istorijos. Didžiuojamės šia partneryste, mokinių įsitraukimu ir kviečiame visus leistis į kelionę, kur obuolys tampa tiltu tarp praeities ir dabarties, o kiekvienas patiekalas – gyva atminties forma.

Knygos pristatymas ir ją lydėjęs renginys sukvietęs bendruomenę, istorijos entuziastus, kulinarus ir smalsuolius iš visos Lietuvos. Renginys virto tikru kultūriniu įvykiu, kuriam ritmą suteikė charizmatiško žurnalisto ir keliautojo Vytaro Radzevičiaus vedimas bei Edgaro Dičpinigaičio akordeono muzika.

Nuotraukų autorės – Jolanta Veličkienė, Sigita Nemeikaitė, Jolita Petrošienė.

Amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ bendruomenė,

2025

Palikite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite