Kategorija: Karaimai

Įrašas

Karaimų ansambliui „Birlik“ – 10 metų

  Šiemet karaimų vaikų ir jaunimo ansamblis „Birlik“ („Vienybė“) švenčia 10-ties metų sukaktį. Kalbamės su kolektyvo vadove Ina LAVRINOVIČ apie jo veiklą ir prabėgusį dešimtmetį.  Gal galėtumėte prisiminti, kaip kilo sumanymas įkurti karaimų vaikų ir jaunimo ansamblį „Birlik“?   Idėja gimė ne man. Turėtume būti dėkingi mūsų tautietei Liudmilai Juchnevič, kuri paskatino ansamblių kūrimąsi. Jos...

Įrašas

Vilniuje pagerbtas Hadži Serajos Chano Šapšalo atminimas

Praėjusią savaitę, lapkričio 6 d., Vilniuje prie namo Nr. 23, Kęstučio gatvėje vidurdienį buriavosi ne itin gausi grupė žmonių. Daugiau jų negalėjo būti dėl pandemijos, nors proga buvo iškilminga ir norinčių tikrai būta daugiau. Visus čia sukvietė Vilniaus Žvėryno bendruomenė ir jos pirmininkė Danutė Jokubienienė. Žvėryno bendruomenė jau seniai domisi šiame rajone gyvenančiais ir gyvenusiais...

Įrašas

Atsivėrė karaimų muzikos pasaulio keliai

Spalio 26 dieną Lietuvos ir Lenkijos karaimai sulaukė labai svarbaus įvykio. Virtualioje erdvėje pradėjo gyvenimą projektas „Karaimų muzikinis žemėlapis“ („Karaimska Mapa Muzyczna“). https://mapamuzyczna.karaimi.org/ Jame įrašytos senosios karaimų dainos, per šimtmečius išlikusios ir nepamirštos Trakuose, Varšuvoje ar Kryme. Šį virtualų projektą sukūrė Lenkijos karaimų bendruomenė, jos pirmininkė Mariola Abkovič, artimai bendradarbiaudama su tautiečiais Lietuvoje ir ypač...

Įrašas

Mykolui Firkovičiui (1924–2000) atminti

Šių metų spalio 12 d. sukanka 20 metų, kai užgeso Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininko ir vyresniojo dvasininko Mykolo Firkovičiaus gyvybė (1924–2000). Atrodo, taip neseniai visi buvome kartu, o štai jau dvidešimt metų, kai netekome šio vieno šviesiausių Lietuvos karaimų bendruomenės narių, aktyvaus visuomenės veikėjo, karaimų istorinės atminties saugotojo, gimtosios kalbos puoselėtojo. Epitetų, apibūdinančių patį...

Įrašas

XIX a. litografijos, vaizduojančios karaimus

Anatolijaus Demidovo ekspedicija   1837–1838 m. turtingos Rusijos imperijos aristokratų ir pramoninkų dinastijos palikuonis, mecenatas, kolekcininkas, grafas Anatolijus Demidovas (1813–1870) surengė ir finansavo tarptautinę mokslinę ekspediciją į pietinės Rusijos imperijos gubernijas, tarp jų ir į Krymą. Ekspedicijos tikslas buvo surinkti išsamią medžiagą apie šių mažai ištirtų regionų geografiją, gamtinius išteklius, istoriją, archeologiją, o taip pat...

Įrašas

Karaimų nacionalinė biblioteka Kryme

Šiais metais minint Trakų bibliotekos aštuoniasdešimtmetį, kilo mintis plačiau pasidomėti karaimų bibliotekomis. Apie tai, kaip, kur ir kada pasirodė pirmosios spausdintos karaimų knygos, esu rašiusi Trakų žemėje 2017 m. (Nr. 6, 9, 10, 11). Dabar įdomu pažvelgti į šį klausimą kitu kampu: ar buvo knygos skaitomos, kur ir kaip jos buvo saugomos ar kaupiamos. Karaimų...

Įrašas

Karaimų pleneras „Piešiame Trakus“

Liepos 9 d. (ketvirtadienį) 19:00 val. Trakuose vyko Lietuvos karaimų bendruomenės pleneras „Piešiame Trakus“. Tai bendras karaimiškų organizacijų (Lietuvos karaimų kultūros bendrijos ir Lenkijos karaimų paveldo fondo) bei Trakų istorijos muziejaus projektas, skirtas Trakams – Lietuvos kultūros sostinei 2020. Kadangi didesnius šių metų vasaros planus sujaukė pandemija, tradicinė Tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla šiemet...

Įrašas

Jevgenija Ešvovičiūtė: „Mano pomėgis – viešasis kalbėjimas“

28-erių metų Jevgenija Ešvovičiūtė yra žmogiškųjų išteklių valdymo specialistė. Savo karjerą ji pradėjo Lietuvoje, tęsė Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vienerius metus stažavosi tarptautinėje kompanijoje „ESET North America“. Jos kasdienybė – tai darbas su žmonėmis: atrankos, naujų kolegų įvedimas, mokymai, motyvacinės bei ugdymo sistemos ir visi kiti žmogiškieji dalykai. Taip pat Jevgenija yra karaimų tautos atstovė,...

Įrašas

Lietuvos teatro ir kino aktorė Severina Špakovska: „Iššūkiai kūryboje mane žavi“

Prieš trejus metus Lietuvos gyventojai, per LRT televiziją žiūrėdami istorinį serialą „Laisvės kaina. Partizanai“, gerai įsidėmėjo ir jame vaidinančią karaimę trakietę Severiną Špakovską, atlikusią žydaitės Mijos vaidmenį. 2018-aisiais, Lietuvai minint Lietuvos valstybės šimtmetį, didžiuosiuose šalies kino teatruose pasirodė istorinė drama „Pelėdų kalnas“ (rež. Audrius Juzėnas), pasakojanti apie 1947–1953 m. Lietuvoje susiklosčiusius politinius ir istorinius įvykius,...

Įrašas

Lietuvos karaimų bendrija: daug darbų, maža rankų…

„Trakų žemės“ pokalbis su Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininke dr. Karina Firkavičiūte. Norėtume Jus pristatyti mūsų skaitytojams. Pasakykite, prašome, keletą žodžių apie save. Labai dėkoju „Trakų žemei“ už susidomėjimą. Taip dažnai bendraujame su Redakcija bendrais karaimikos reikalais, labai malonus ir toks kitoks, visai asmeninis dėmesys… Gimiau karaimų šeimoje Vilniuje, nors abu mano tėvai yra Trakų...

Įrašas

Linos Leparskienės „Papasakoti Trakai“

Žvilgsnis į Trakus iš vidaus Trakai daugeliu asocijuojasi su pasiplaukiojimu ežerais, pasifotografavimu pilies fone ir kibinu pavalgymu. Dr. Linos Leparskienės monografija „Papasakoti Trakai“ laužo šiuos stereotipus ir supažindina mus su kitokiais Trakais – su jų gyventojų vidiniu pasauliu, jų gyvenimo pasakojimais, pristatant tokiu būdu miesto istorinę, dvasinę ir erdvės raidą. Monografiją sudaro Trakuose gyvenančių įvairių...

Siūloma 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais
Įrašas

Siūloma 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais

Prieš 32 -ejus metus, 1988-ųjų gegužės 15 d., po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos, Lietuvos karaimai buvo susirinkę į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Lietuvos karaimų kultūros bendruomenės archyvo nuotr. Birželio 3 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektą Nr. XIIIP-4926. Dokumente Komisija siūlo...

Įrašas

Kokia buvo mūsų mama ir močiutė

Kiekviena epocha – tai žmonės su jų gyvenimais ir likimais. Keičiasi valstybės, jų sienos, kalbos, santvarkos. O žmonės gyvena, kol tampa istorija. Šis tekstas skirtas atminti ir pagerbti su mumis atsisveikinusią gerbiamą karaimų bendruomenės narę, mamą, sesę, močiutę ir prosenelę Elžbietą Bezekavičienę (mergautinė pavardė – Rabačiauskaitė). Kartu prisiminkime jos gyvenimą, ją supusią aplinką ir giminės...

Įrašas

Karaimų viešnagė Lucke

2019 m. rugsėjo pradžioje karaimų šokių ansamblis „Birlik“ (liet. „Vienybė“) dalyvavo Lucko miesto šventėje ir festivalyje „Naktis Lucko pilyje“, skirtuose paminėti Lucko suvažiavimo (1429) metines. Trakų ir Lucko miestus jungia partnerystės ryšiai, o Trakų negalėtume įsivaizduoti be karaimų – jie taip pat buvo ir Lucke apsilankiusios Trakų rajono savivaldybės delegacijos dalis. Dar prieš patekant saulei...

Įrašas

Trakų kenesos istorija ir architektūra

Trakų kenesos istorija    Seniausia Lietuvos kenesa yra Trakuose, Karaimų g. 30. Pirmoji kenesa čia buvo pastatyta jau XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje, netrukus po to, kai karaimai atvyko į Lietuvą ir buvo apgyvendinti Trakuose. Manoma, kad ji stovėjo toje pačioje vietoje.Anot istoriko Romualdo Firkovičiaus sudarytos chronologijos, XVI a. pradžioje kenesos pastatas sudegė ir buvo atstatytas...

Įrašas

Beatos kelionės: nuo Trakų iki Gambijos

Gambijos Islamo Respublika (Gambija) – mažiausia Afrikoje valstybė, turinti per 2 mln. gyventojų. Ją iš visų pusių supa Senegalas, išskyrus nedidelę Atlanto vandenyno pakrantę. Gambijos sostinė yra Bandžulis, tačiau didžiausias miestas yra Serekunda. Jame kaip tik ir lankėsi trakietė, aktyvi karaimų bendruomenės narė Beata Rajeckaitė. Taip pat įdomumo dėlei verta paminėti, kad 1651–1661 m. dalis...

Įrašas

Išleistas naujas veikiančioms Lietuvos kenesoms skirtas leidinys

Pažintinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai. Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo), dar anksčiau jų...

Įrašas

Aurelijus Bezekavičius: „Lietuva yra mano tėvų, senelių ir protėvių gimtinė“

Trakų rajono televizijos žiūrovai, žiūrintys LNK televizijos kanalą, mato žurnalistą Aurelijų Bezekavičių. Ši pavardė trakiečiams nėra svetima. Mūsų skaitytojams norime pristatyti šį žinių vedėją, žurnalistą, kuris mielai sutiko atsakyti į redakcijos klausimus. Pirmiausia norėtume pasitei­rauti, kas Jus sieja su Trakais ir karaimų bendruomene? Iš kur esate kilęs? Esu šios bendruomenės narys, šimtaprocentinis karaimas ir labai...

Įrašas

Su Lidija Maškevič (1922–2019) atsisveikinus

Yra žmonių, apie kuriuos visi aplinkiniai ir visi, kam teko su tuo žmogumi kada nors susitikti, atsiliepia vienodai. Tokiu žmogumi buvo Lidija Maškevič, su kuria atsisveikinome šių metų rugsėjo 12 d. Ji nugyveno ilgą gyvenimą – mirė eidama 98-uosius metus. Ir niekas karaimų bendruomenėje jos kitap nevadino – visiems ji buvo žinoma kaip Lidočka, nors...

Įrašas

Vertimų į karaimų kalbą prasmė ir vertė

Rašant apie karaimų literatūrą negalima apeiti vieno jos raidai būdingo fakto – vertimų. Iš tikrųjų net pirmas 1528 m. Venecijoje atspausdintas karaimiškas tekstas (Krymo dialektu) Maldų pagal karaimų apeigas rinkinyje buvo verstinis. Rašant apie karaimų literatūrą negalima apeiti vieno jos raidai būdingo fakto – vertimų. Iš tikrųjų net pirmas 1528 m. Venecijoje atspausdintas karaimiškas tekstas (Krymo...