Karaimų sala, 1939 m. „Kiek arčiau miesto, prie ežero vakarinio kranto, iš tolo matoma aukštais medžiais apaugusi didelė sala. Jos viduryje, ant kalvelės, boluoja rugių laukas, pakraščiai apaugę senais, išsišakojusiais beržais ir žilvičiais“, – rašė 1933 m. savo kelionių knygoje „Per Panerius į Trakus“ fotografas ir eseistas Janas Bulhakas. Karaimų, Kopūstinė, Karvinė, Atkočiškės, Paplavokas –...
LNK televizijos aktualijų laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Aurelijus Bezekavičius Jau netrukus pradėsime skaičiuoti paskutines valandas, akimirkas, kai uždarysime 2021-ųjų duris ir atversime 2022-ųjų. Naujus metus pasitiksime su naujomis viltimis, lūkesčiais ir užsibrėžtais tikslais. Prieš įžengiant į Tigro metus „Trakų žemė“ kalbina mūsų skaitytojams ir televizijos žiūrovams puikiai žinomą žurnalistą, LNK televizijos aktualijų laidos „Labas...
Iki pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos kasmet vasarą Trakuose vykdavo tarptautinė karaimų kalbos ir kultūros stovykla. Deja, pastaruosius dvejus metus dėl koronaviruso infekcijos ji nebuvo rengiama. Tačiau mažai kas žino, kad visai neseniai aktyvi karaimų jaunimo karta atgaivino ir Lietuvos karaimų vaikų dienos stovyklos „Kujaščech“ (liet. „Saulutė“) Trakuose veiklą. Už šią iniciatyvą šiemet Tautinių mažumų departamentas...
Simonas Kobeckas. 1964, Vilnius Rugpjūčio 16 d. mano Tėveliui Simonui Kobeckui būtų sukakę 110 metų. Esu apie jį jau ne kartą rašiusi Trakų žemėje minint ir 100-ąsias gimimo metines ir jo aktyvią veiklą kuriant karaimų jaunimo būrelį Bir bav (liet. „Mazgas“) bei karaimų biblioteką 1930 m., režisuojant mėgėjų spektaklius Trakuose, rašant jiems pjeses. Rašiau ir...
T.Bairašauskaitės knygos pristatymo dalyviai Trakų pilyje. Seitumer Čurlu nuotr. Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metai artėja prie pabaigos. Bet būtent dabar juos apvainikavo nepaprastai svarbus (drįsčiau sakyti – svarbiausias) metų įvykis. Ištisus metus totorių istorijai ir kultūrai nušviesti buvo skirta nemažai renginių – parodų, koncertų, paskaitų, straipsnių ar laidų įvairiuose portaluose bei TV kanaluose. Visa tai...
Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos karaimų metų minėjimo 2022 metais planą. „Kitąmet minimi Lietuvos karaimų metai yra ypatinga galimybė atidžiau pažvelgti į ilgametę lietuvius ir karaimus siejančią istoriją. Šią galimybę turime kūrybiškai išnaudoti ir tiek vietos bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei padėti atverti didžiulį karaimų kultūros ir paveldo lobyną. Patvirtintas planas leis Lietuvos karaimų metus...
24 valandų kelionė dykumoje. Nuotr. ir asmeninio Beatos Rajeckaitės archyvo Egipto Arabų Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje ir Azijos Sinajaus pusiasalyje, kurioje gyvena per 95 mln. gyventojų. Šalis yra garsi savo didinga istorija, nuostabiu kraštovaizdžiu. Faraonų kraštą pamilo daugybė pasaulio turistų, tarp jų – ir lietuviai. Trakietę, karaimų tautos atstovę Beatą RAJECKAITĘ ši valstybė pakerėjo...
Š. m. rugpjūčio 29 d., eidamas 86-sius metus, mirė kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ Vilniaus zonos narys, buvęs Trakų KER inžinierius, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ komercijos ir sandėlių ūkio viršininkas, karaimų tautos atstovas Romualdas Tinfavičius. Romualdas gimė 1936 m. vasario 16 d. verslininkų Simono ir Pelagėjos šeimoje, Biržų miestelyje. Tėvai buvo prekybininkai. Biržų mieste turėjo parduotuvę,...
Trakų karaimų kenesa. Sigitos Nemeikaitės nuotr. Lietuvos karaimų kultūros bendrija pradeda įgyvendinti projektą, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros paveldo departamentas pagal Nekilnojamo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programą. Pagrindinis projekto įgyvendinimo partneris – UAB Inverse. Laimėtas finansavimas leis sukurti virtualų turą, skirtą kenesų Lietuvoje (karaimų maldos namų-šventovių) pažinimui. Tai bus ir kenesų durų atvėrimas...
Liepos 24 d., šeštadienį, karaimų mokykloje buvo pristatytas pirmasis „Lietuvių–karaimų kalbų žodynas“, kurį sudarė Trakų karaimų bendruomenės narė, matematikos mokytoja a. a. Ana Špakovska (merg. Juchnevič, 1936–2019), o jo leidybą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija. Saulėtą šeštadienio popietę karaimų mokyklos patalpose susirinko ne tik Trakų karaimų bendruomenės nariai, bet ir atvykę jų tautiečiai iš...
Trakai dažnai vadinami karaimų Meka. Paprastai Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys šios tautinės mažumos atstovai atvyksta į kasmetinę tarptautinę vasaros karaimų kalbos ir kultūros stovyklą, rengiamą čia jau 17 metų. Deja, pernai ir šiemet dėl COVID-19 ji nevyksta, tačiau tai nesutrukdė šiais metais žymiai Lenkijos penkiakovininkei Martai KOBECKAI (26 m.), gyvenančiai Pruškove, prie Varšuvos, atvažiuoti čia...
Dauguma skaitytojų ne tik Trakuose, bet ir visoje Lietuvoje pamena žavią karaimų tautos atstovę Viktoriją JUCHNEVIČIŪTĘ-NARMONTIENĘ, kuri dalyvavo muzikiniame realybės šou „Dangus“, po kelerių metų laimėjo antrą vietą šokių ant ledo projekte. Tada visi trakiečiai stebėjo ją televizijos ekrane ir nuoširdžiai palaikė. „Trakų žemė“ domisi, kaip dabar gyvena jauna moteris, kuo užsiima. Dauguma žiūrovų, skaitytojų...
Patarlės paprastai yra suvokiamos kaip reikšminga vienos ar kitos tautos folkloro dalis. Tačiau mokslininkai antropologai, etnografai vien tuo apibrėžimu neapsiriboja. Jie skverbiasi giliau ir ieško prasmių, išplaukiančių iš pačių patarlių arba slypinčių už jų. Karaimų visuomenės veikėjas, žurnalo „Karaj awazy“ (Karaimų balsas, Luckas) leidėjas Aleksandras Mardkovičius (1875–1944) 1935 m. net buvo parašęs knygą labai simbolišku...
Praėjusių metų gruodžio 23 dieną Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-aisiais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams apsigyventi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nutarė 2022-uosius paskelbti Lietuvos karaimų metais. „Trakų žemė“ kreipėsi į Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkę dr. Kariną FIRKAVIČIŪTĘ, prašydama plačiau papasakoti apie ateinantį įvykį. – Labai džiaugiamės, kad Seimas...
Karaimai jau daugiau kaip 600 metų gyvena Lietuvoje. Nemažai istoriografinės medžiagos, mokslinių tyrinėjimų apie jų istoriją, kalbą, tradicijas savo moksliniuose straipsniuose, leidiniuose pateikia jų tautiečiai, gyvenantys (gyvenę) tiek Lietuvoje (Mykolas Firkovičius, Simonas Firkovičius, Seraja Chanas Šapšalas ir kt.), tiek užsienyje (pvz., Ananjašas Zajončkovskis, Aleksandr Dubinski ir kt.). Lietuvoje daug publikacijų karaimikos tematika yra parašiusi Ambasadorė,...
1988–1991 m. Lietuvoje buvo paženklinti svarbių politinių įvykių, visuomeninių judėjimų, socialinių ir ideologinių įtampų. Svarbūs buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priimami sprendimai, suvažiavimai, pasitarimai, diskusijos ir mitingai, nes būtent Sąjūdis buvo kelio į Nepriklausomybę vėliavnešys. Kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė atkurianti Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, iki tikro laisvo valstybingumo buvo dar gerokas gabalas...
Karaimų teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikoje lėmė įvairiais istoriniais laikotarpiais mūsų šalies valdovų jiems suteiktos teisės ir privilegijos. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad karaimų pirkliai pasiekdavo Trakus dar kunigaikščio Kęstučio valdymo laikais, tačiau pirmosios privilegijos buvo suteiktos karaimams Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 1388 m. Lucke (Ukraina). Šios privilegijos suteikė galimybę...
Egipto Arabų Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje ir Azijos Sinajaus pusiasalyje, turinti per 95 mln. gyventojų. Šalis didžiuojasi turtinga istorija – praeityje čia gyvavo Senovės Egipto civilizacija, kuri turėjo raštą, organizuotą religiją, centralizuotą valdymą. Garsiausią šios civilizacijos paveldą sudaro Gizos nekropolis su Didžiuoju sfinksu, taip pat Memfi o, Tėbų, Karnako griuvėsiai, Karalių slėnis. Lietuviai irgi...
Arkadijaus Babachino/Fotografas.co nuotr./Tradicinis karaimiškas patiekalas – kiubėtė Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-aisiais sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nutarė 2022-uosius paskelbti Lietuvos karaimų metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubiliejų. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektus Nr. XIIIP-4926(2) balsavo 112 Seimo narių, susilaikė...
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suburta komisija išrinko konkurso „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ laimėtojus. Šiemet premija už tarpkultūrinio dialogo skatinimą skirta Kosto Kajėno ir Gedimino Šulco autorių kolektyvui už 14 straipsnių ir dokumentinių vaizdo apybraižų ciklą: „Daugiakultūrės praeities liudininkės“. Specialioji premija skirta Jolantos Zakarevičiūtės, Nadeždos Zajančkovskajos ir Halinos Kobeckaitės autorių kolektyvui už informacijos apie tautines mažumas sklaidą...