Kategorija: Karaimai

Įrašas

Simonas Kobeckis (1865-1933)

MIEGOK, SŪNAU Užklojo žemę sutema, O siela lūkesčių pilna, Juk saulė dar nušvies laukus, Pašauks gyvenimas džiugus. Miegok, sūnau, miegok, sūnau, Pašauks gyvenimas džiugus. Stiprus išaugsi tu, žinau, O mano mylimas sūnau, Ir man išauš diena šviesi, Juk karaimas tu esi. Miegok, sūnau, miegok, sūnau, Juk karaimas tu esi. Aš tik tave, sūnau, turiu, Tik...

Įrašas

Duonos kepalas

Noriu papasakoti įvykį iš Trakų karaimų gyvenimo praeities. Tai įvyko Antrojo pasaulinio karo metais, kai kartu su močiute Basia Kobecka pirmą kartą peržengiau karaimų senelių namus, nešinas drobiniame maišelyje dar šiltą duonos kepalą… Namas, kuriame gyveno vieniši seneliai, nesiskyrė nuo kitų karaimų namų Trakuose. Jau ne vieną šimtmetį šis namas stovėjo (dabartinėje Žaliojoje) gatvėje. Namo...

Įrašas

Atmintina diena

Šių metų vasario 28-oji – atmintina diena karaimų bendruomenei: Trakų pilyje buvo pristatyta Romualdo Tinfavičiaus knyga ,,Nuo Juodosios jūros iki Trakų“. Tai nepaprastai reikšmingas įvykis. Bet apie viską iš pradžių. Ši paskutinė žiemos diena buvo panašesnė į pavasarį nei į žiemą – žolė, be sniego… Tik Galvės ežeras dar sukaustytas ledo.  Eidami ramiomis Trakų gatvėmis, pakeliui...

Įrašas

Karaimų istorija laiškuose

Šiais laikais, kai dauguma žmonių įvairiuose pasaulio kraštuose bendrauja elektroninėje erdvėje arba telefonų žinutėmis, su liūdesiu svarstau, kuo gi remsis būsimosios kartos, norėdamos detaliau sužinoti apie protėvių tarpusavio ryšius, įvykius ir įvairius istorinius faktus. Tokios mintys ateina į galvą ypač tada, kai spaudoje pasirodo laiškais paremti tyrimai, pasakojimai, atradimai ar patys laiškai, kuriuos skaitant ryškėja...

Įrašas

Karaimai – kilnūs Lietuvos patriotai

          Šiemet sukanka 627 metai, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose prie strateginių pilių Trakuose, Vilniuje, Kernavėje, Kaune, Merkinėje, Biržuose, Lydoje, Gardine, Haliče, Panevėžyje, Naujamiestyje, Šeduvoje, Pasvalyje, Kėdainiuose Vytauto Didžiojo įsakymu buvo įkurtos karaimų karinės stovyklos. Vyriausiojo karaimų ganytojo, mokslininko, rašytojo Hadži Serajos Chano Šapšalo pasakojimu, Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo asmeninė sargyba...

Įrašas

Lietuvos tautinės mažumos. Karaimai

Pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje išleisti pašto ženklai, skirti tautinėms mažumoms. Dviejose miniatiūrose atspindėta Lietuvos karaimų tematika. Ženklai apyvartoje turi pasirodyti birželio mėnesį. S. Šapšalas ir kenesa Viename pašto ženkle pavaizduotas Seraja Šapšalas dvasiškio rūbais. Fone – vardas, pavardė, žemiau – gimimo ir mirties metai. S. Šapšalas – pasaulinio garso mokslininkas-orientalistas, dvasinis ir pasaulietinis karaimų...

Įrašas

Dėl Lietuvos karaimų religinės bendruomenės prašymo

Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Trakų istorijos muziejui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos karaimų religinė bendruomenė prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Karaimų muziejaus pastatas, esantis Karaimų g. 22, Trakuose, iki 1940 m. liepos 30...

Įrašas

Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejus

Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena jo unikalumo priežasčių yra karaimų tauta, įleidusi čia savo šaknis...

Įrašas

Romualdas Tinfavičius – Lietuvos karaimikos puoselėtojas Trakuose

„Trakų žemės“ pokalbis su Romualdu Tinfavičiumi, inžinieriumi ir kelininku, gimusiu Biržuose, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusiu Trakuose, jau daugelį metų renkančiu karaimų tautos kultūros paveldo medžiagą Lietuvoje ir užsienyje. P. Romualdai, gal trumpai papasakotumėte, kaip karaimai įsikūrė Biržuose? Karaimai Biržuose įsikūrė dar Vytauto Didžiojo laikais. Kaip žinoma, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė ir Krymą,...

Įrašas

Vakarai prie tėčio lempos

Skiriama karaimų visuomenės veikėjo ir poeto Simono Kobecko ir Eugenijos Kobeckienės atminimui Praėjo jau dvidešimt aštuoneri metai be Tėčio ir dvidešimt šešeri be Mamos. Tačiau tai nereiškia, kad Jų nėra su mumis. Nuo ankstyvos vaikystės prisimenu didelį rašomąjį stalą, prie kurio sėdėdavo Tėvelis ir kažką rašydavo. Ant stalo visada stovėdavo lempa su dideliu baltu stikliniu...

Įrašas

Tradiciniai karaimų patiekalai „Kiubėtė“ kavinėje

Kavinės iškaba prie Trakų gatvės Trakai yra karaimų pasaulio sostinė, kur šios tautos atstovai gyvena daugiau nei 600 metų. Čia yra tai, ko nėra kitur: stipri ir garsi karaimų bendruomenė. Lietuvoje visi puikiai žino tradicinę karaimų virtuvę, jų tautinis valgis – kibinai – garsus visoje Lietuvoje. Vien Trakuose turime dvi karaimų kavines. Vienoje jų ir...

Įrašas

Protėvių keliais po Lietuvą

2013 m. rugpjūčio 15 d. karaimų kultūros bendruomenės narės Emilija ir Inna Lavrinovič organizavo ekskursiją į Biržus ir Panevėžį. Čia bendruomenė aplankė istorines vietas, kur gyveno ir iki šiol gyvena karaimai. Ekskursijoje dalyvavo 55 dalyviai iš Trakų, Vilniaus ir Panevėžio. Vyriausiajam ekskursijos dalyviui – 86 metai, jauniausiajam – 5 metai. Iš Trakų autobusas išvyko 7...

Įrašas

Karaimų tautos praeities veidai pagal Nadeždą Zajančkovkają

Lietuvos karaimai: veidai ir likimai   „Trakų žemės“ pokalbis su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvare Nadežda Zajančkovskaja, pristačiusią Užutrakio dvaro sodybos rūmuose savo sudarytą leidinį „Trakai. Praeities veidai“ išleistą 2013 metais. Knygos pristatyme dalyvavo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius ir darbuotojai, E.F. André klubo Lietuvoje pirmininkė Vaiva Deveikienė, Trakų seniūnijos seniūnas...

Įrašas

Simonas Pileckis – technikos mokslų profesorius

Lietuvos karaimai: veidai ir likimai Atsiminimai apie jį ir jo šeimą Neskaitlingai karaimų bendruomenei kiekvienas mokslo žmogus – didžiulis tautos turtas. Neturime stambių verslininkų, žemvaldžių, fabrikantų, kurių turtai siektų šešiaženklį skaičių. Tiesa, tokių žmonių, kurie išsiskirdavo savo padėtimi, buvo. Tai fabrikų savininkai, nemažų žemės plotų valdytojai. Bet visa tai – tik praeities atgarsiai ir jų...