Lapkričio 13 d., penktadienį, Trakų Salos pilyje buvo pristatyta Laimono Inio knyga „Sakmė apie Gervių tiltą“ Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai...
Kategorija: Karaimai
Karaimikos darbštuolis Lucke – Aleksandras Mardkovičius (1875–1944)
Kadangi ryšiai tarp Trakų ir Lucko savivaldybių tampa vis glaudesni, manau, tikslinga, tiesiant įvairias bendradarbiavimo gijas, turėti galvoje ir karaimikos temą, juolab, kad Lucke nuo seno gyveno gana didelė karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko karaimų bendruomenių ryšiai tarpukariu buvo labai glaudūs. Be to, Lucko bendruomenės šviesuolių veikla ženkliai praturtino karaimų kultūros ir ypač spaudos istoriją.Tad,...
Javų vainiko karaimų kenesoje prasmė
Laikas nenumaldomai bėga. Nuo paskutinio vainiko, pakabinto Trakų kenesoje 1938 metais, prabėgo jau septyniasdešimt septyneri metai. Kiekvienam čia apsilankančiam pabrėžiama, kad pagrindinėje salėje prieš altorių esantis javų vainikas kabo nuo 1938 metų beveik nepasikeitęs, nupintas iš karaimų žemėse augusių įvairių javų rūšių. Trakų karaimų bendruomenė džiaugiasi šiuo vainiku, nes jis vienintelis, jokioj kitoj kenesoje tokio...
Trakiečiams pristatyta Simono Firkovičiaus kūryba
Rugsėjo 10 d. 16 val. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų hazano Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…“. Apie karaimų vyriausią dvasininką Simoną Firkovičių ir apie jo knygos atsiradimo aplinkybes bei jos turinį kalbėjo knygos sudarytoja dr. Halina Kobeckaitė ir poezijos vertėja į lietuvių kalbą doc. dr. Regina Venckutė. Trakų viešoji biblioteka...
Baigėsi 13-oji karaimų kalbos stovykla Trakuose
Liepos 31 dieną Trakuose baigė darbą tryliktoji Trakų karaimų kalbos stovykla, kuri veikė nuo liepos 20 d. Šįmet ją kaip paprastai rengė Lietuvos karaimų kultūros bendrija. Į stovyklą susirinko daugiausia Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenantys karaimai, norintys pramokti gimtosios kalbos. Besimokančiųjų būrį papildė kelios šeimos iš Krymo, Maskvos ir Prancūzijos. Amžiaus požiūriu mokinių buvo įvairių –...
Lietuvos karaimai tiurkų kultūros erdvėje
Jau anksčiau buvo rašyta, kad Lietuvos karaimų kalba bei kultūra buvo daugelio įvairių kraštų mokslininkų orientalistų, ypač tiurkologų, tyrimo objektas, kad tarp šių mokslininkų būta ir nemažai karaimų. Tačiau šiuose darbuose, kurie, be jokios abejonės, yra labai svarbūs pasaulinės orientalistikos kontekste, dar svarbesni nacionalinės kultūros analizei ir jos išlikimui, patys karaimai dažniausiai būdavo tyrimų objektais,...
Pristatyta Simono Firkovičiaus knyga
Trečiadienį, karaimų mokykloje (Midraš) pristatyta žymaus karaimų dvasininko, Trakų karaimų hazano Simono Firkovičiaus knyga „Buvo tokia diena…”. Jos sudarytojos – dr. Halina Kobeckaitė ir dr. Karina Firkavičiūtė. Liepos 29 d. karaimų mokykloje buvo neeilinis įvykis, svarbus visai karaimų tautai – buvo pristatyta Simono Firkovičiaus rašytinės kūrybos knyga „Buvo tokia diena…”. Šią užduotį įvykdė ir knygą...
Prisiminimai apie Tamarą Babadžan (1917-2015)
Prieš kelias savaites Maskvoje iškeliavusi į aną pasaulį Tamara Saadjevna Babadžan priklauso kartai, kurią sąlyginai pavadinčiau laiškų karta. Ir ačiū Dievui, kad tokia karta buvo ir rašė laiškus. Kitaip mažai žinotume apie praeitį ir apie žmonių santykius praeityje. Tamara Saadjevna šitame epistoliniame karaimų palikime užima labai garbingą vietą. Visada stebėdavausi, kaip ji spėja ir sugeba...
Karaimų „Awazymyz“ („Mūsų balsas“) – 25 metai
2015/2016 metų karaimų kalendorius Lenkijos karaimų bendruomenė kiekvienais metais leidžia kalendorius, kurie turi dvigubą funkciją. Iš vienos pusės, karaimų kalendorius – laiko skaičiavimo sistema, pagal kurią metus sudaro 365 dienos, o kas ketverius metus yra keliamieji metai, kuriuos sudaro 366 dienos. Antra karaimų kalendoriaus funkcija yra šviečiamoji, skirta supažindinti skaitytojus su karaimų kultūra, istorija, paveldu...
Apie karaimų laidojimo papročius
Rūta Suchodolskytė, Juozas Vercinkevičius Trakuose įsikūrusi karaimų bendruomenė išsaugojo kultūrinį bei religinį paveldą nuo Vytauto laikų. Jų kapinėse galima patyrinėti ženklus, kuriuos gyvieji palieka palydėdami mirusiuosius.Vakarinėje miestelio dalyje, šalia Totoriškių ežero, netoli Žaliosios gatvės dunkso senosios, o maždaug už šimto metrų, atskirai – naujosios karaimų kapinės. Kaimynystėje darželį ravinti moteriškė pasakoja, kad senosiose kapinėse...
Karaimikos tyrimų derlius
Derlių paprastai skaičiuojame rudenį, bet šį pavasarį mus pasiekusios knygos privertė tai padaryti dabar. Sausio pabaigoje Lietuvos Kultūros tyrimų instituto bendradarbis dr. Aivaras Stepukonis pranešė, kad knyga Tautinės mažumos Lietuvoje. Virsmai ir atmintys jau pasirodė. Netrukus panaši žinia atėjo ir iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, kur turėjo būti pristatoma knyga Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. ...
Mykolo Firkovičiaus gimimo devyniasdešimtmečio minėjimas senajame Vilniaus universitete
1924 m. lapkričio 17 d. darnioje Juzefo ir Annos Firkovičių šeimoje gimė antrasis vaikas Mykolas. Visas jo gyvenimas ir darbas buvo skirti karaimų bendruomenei. Kuklus, darbštus, asketiškas, atsidavęs karaimų bendruomenei. Tokį jį mes visados matėme. Mano akyse kyla vaikystės laikų vaizdas, kai Antrojo pasaulinio karo metu Trakų mieste vyko dviračių lenktynės, kuriose dalyvavo ir Mykolas...
Kalendorius – karaimų tradicijų tęstinumo saugotojas
Daugumai Lietuvos gyventojų Trakai asocijuojasi su Vytauto Didžiojo salos pilimi ir karaimų atsikėlimu iš Krymo. Pastaruosius prisimenant iš karto daugumos trakiečių ir miesto svečių atmintyje iškyla gardžių kibinų kvapas ir skonis. Tačiau labai norėtųsi kalbant karaimų tematika praplėsti žmonių akiratį ir pažvelgti į tautinę mažumą giliau ir ĮDOMIAU. Dauguma mūsų skuba ir tikrai ne visada...
Halinos Kobeckaitės jubiliejui
Amb.H.Kobeckaitė su pussesere J. Leonovič ir pusbroliu A. Jutkevičiumi (Iš prisiminimų) 1939 m. gruodžio 20 d. Trakuose darnioje karaimų – Simono ir Eugenijos – Kobeckų šeimoje į šį pasaulį atėjo Halina Kobeckaitė. Pirmą kartą Haliną pamačiau nuotraukoje, kurią atsiuntė mano mamai Lidijai Kobeckai jos brolis Simonas Kobeckas, Halinos tėvas. Mes tuo metu gyvenome Baltarusijoje,...
Kilnios sielos ir stiprios dvasios žmogus Skirta Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininko ir vyresniojo dvasininko Mykolo Firkovičiaus 90-mečiui (1924-2000) paminėti
Tęsinys. (I dalis – Nr. 46 , II – Nr. 47) (III – dalis) Greta didžiulio ir atsakingo darbo Lietuvoje Mykolas Firkovičius taip pat rūpinosi karaimų kalbos ir kultūros sklaida užsienyje – skaitė pranešimus konferencijose Biškeke (Kirgizija, 1992), Flensburge (Vokietija, 1993 m.), Helsinkyje (Suomija, 1999 m.), Ankaroje (Turkija, 2000 m.). Išlikusi korespondencija su Krymo, Maskvos ...
Kilnios sielos ir stiprios dvasios žmogus Skirta Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininko ir vyresniojo dvasininko Mykolo Firkovičiaus 90-mečiui (1924-2000) paminėti
Pradžia 47 Nr. „Trakų žemė” laikraštyje Papūtę gaivesni „perestroikos“ vėjai leido manyti, kad mankurtų era artėja prie pabaigos, ir Mykolas Firkovičius entuziastingai ėmė galvoti apie galimybę atgaivinti karaimų tautinę savimonę, susigrąžinti prarastą bendruomenės nekilnojamą turtą. Jis tučtuojau atsiliepė į pirmuosius raginimus prabilti apie tai viešai ir dalyvavo pirmuosiuose vakaruose tautinių mažumų kultūrų temomis tuometiniuose Vilniaus...
25-eri karaimų tautinio atgimimo metai. Namų universitetai
(II-oji dalis) Karaimų kultūros rėmimo grupės steigiamajame susirinkime buvo sumanyta surengti Trakuose tarptautinę karaimų sueigą. Jai buvo pradėta ruoštis iš anksto, ir ji įvyko 1989m. rugpjūčio 18-20 d. , t.y. prieš 25 metus. Tomis dienomis karaimai ,,neištirpo” tarp kitų Trakų gyventojų, atvirkščiai – jau nuo ankstyvo ryto Karaimų gatvė ėmė virti kaip avilys. Atvykusieji būriavosi...
„Įvykis, kurio negalima pamiršti“
Taip buvo pavadintas Trakų karaimų mokykloje rugpjūčio 14 dieną surengtas vakaras, skirtas prisiminti prieš 25-erius metus Trakuose vykusią tarptautinę karaimų sueigą, kurią rengė 1988m. susikūrusi Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupė. Būtent šis jubiliejus paskatino surengti parodą „Karaimų darbai ir sukaktys: 1904-2014“, kuri buvo atidaryta Trakų istorijos muziejuje liepos 10d. ir kurią dar galima aplankyti iki...
Włodzimierzas Zajączkowskis – tiurkologas, kurio gyvenimo kelias prasidėjo Trakuose
Tarp gausios karaimų Zajączkowskių giminės narių būta įvairių profesijų žmonių, bet, kaip reta, net du iš jų garsūs, pasaulinę šlovę pelnę orientalistai tiurkologai. Apie akademiką Ananiaszą Zajączkowskį (Ananiasz Zajączkowski, 1903-1970) ne kartą buvo rašyta „Trakų žemės“ puslapiuose. Jo pavardės negalima apeiti rašant bet kuriuo karaimotyros ar plačiau – tiurkologijos – klausimu, nes jo nuopelnai šioje srityje...
Neišblukęs brangakmenis. Simonas Kobeckis (1865-1933)
Pirmosios karaimų pasaulietinės poezijos knygos 110-ąsias metines minint Lietuvos karaimų poetų nėra daug. Todėl kiekvienas – tarsi brangakmenis. Tačiau ir brangakmeniai būna įvairūs: vieni švyti, žaižaruoja visomis nušlifuotomis briaunomis, kiti blausesni, bet vis vien gražūs. Vienas iš ryškiausiai spindinčių Lietuvos karaimų poetų – Simonas Kobeckis. Jo spindesys Lietuvos karaimų literatūrinėje padangėje ryškus ne tik dėl...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 7
- 8
- 9
- Kitas
