Asociatyvi Pexels nuotr.

2025 m. pabaigoje fiksuotas augantis Lietuvos vartotojų atsargumas, svarstant didelės vertės pirkinius – trečdalis šalies gyventojų artimiausiu metu neplanuoja jiems skirti lėšų, o tai didžiausias rodiklis nuo metų pradžios. 

Kelionės išlieka populiariausia Lietuvos gyventojų planuojamų stambių pirkinių kategorija, tačiau tam išlaidas taip pat numato vis mažiau apklaustųjų. Praėjusių metų pabaigoje kelionę kaip didžiausią planuojamą pirkinį nurodė 18 proc. gyventojų, arba 3 proc. punktais mažiau nei trečiąjį ketvirtį bei 8 proc. punktais mažiau nei antrąjį ketvirtį, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Planuoja būsto atnaujinimą

Kaip teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis, stambesnių išlaidų segmente toliau stebimas sumažėjusių paskolų palūkanų poveikis. 16 proc. respondentų per artimiausius tris mėnesius planuoja leisti pinigus būsto atnaujinimui ir remontui, 13 proc. – naujų buitinių prietaisų ir baldų įsigijimui, o 4 proc. planuoja įsigyti naują būstą.

Apklausos duomenimis, tarp stambesnių planuojamų pirkinių taip pat minima elektronika (11 proc.) bei naujos transporto priemonės (7 proc.). 12 proc. apklaustųjų dar nėra tikri dėl būsimo pirkinio.

„Nors gyventojų, planuojančių investuoti į būsto atnaujinimą ir remontą, dalis yra mažiausia nuo 2025 m. pradžios, o planuojančių įsigyti naują NT dalis išlieka panašiame lygyje, didesnio aktyvumo šiame segmente dėl pensijų sistemos reformos galime tikėtis įsibėgėjus 2026 m., kai iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas dalis gyventojų nukreips savo namų reikmėms“, – teigia D. Burdaitis.

2025 m. pabaigoje banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tarp pasitraukti iš antros pensijų pakopos nusprendusių gyventojų 15 proc. sukauptus pinigus ketina skirti namų atnaujinimui, o dar 10 proc. – naujo turto įsigijimui.

Lietuviai nusiteikę taupiausiai

Nors visose Baltijos šalyse gyventojų, neplanuojančių artimiausiu metu skirti lėšų stambiems pirkiniams, dalis išlieka panaši, ketvirtąjį ketvirtį Lietuva išsiskyrė didesniu polinkiu pataupyti. Lietuvoje tokių respondentų buvo 33 proc., kai Latvijoje – 29 proc., o Estijoje – 31 proc.

Lietuvoje tai – didžiausias rodiklis per visus 2025 m. Pirmą-trečią ketvirčius didesnių pirkinių neplanuojančių gyventojų dalis siekė 28–29 proc.

„Metų pabaigoje gyventojai tradiciškai daugiau išleidžia šventėms, dovanoms ir kelionėms, todėl pirmąjį metų ketvirtį dažnai matome natūralų grįžimą prie taupymo. Lietuvoje šis sezoninis efektas šiemet sutapo ir su lėtesniu ekonomikos augimu, todėl dalis žmonių nusprendė atidėti didesnius pirkinius ir pirmiausia sustiprinti savo finansinį rezervą“, – komentuoja D. Burdaitis.

Daugiau išleido per šventes

Banko skaičiavimai rodo, kad 2025 m. lapkritį Lietuvos mažmeninės prekybos apimtys, neįskaičiuojant automobilių ir degalų prekybos, išaugo 7,2 proc.

Teigiama dinamika išsilaikė ir metų pabaigoje. Vertinama, kad 2025 m. gruodį metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas siekė apie 6,7 proc., todėl kalėdinių apsipirkimų apimtys, atmetus infliacijos poveikį, buvo maždaug 7 proc. didesnės nei 2024 m.

Žvelgiant į ateitį, augimo tempas turėtų išlikti spartus ir šių metų pradžioje. Banko prognozės rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje padidės apie 6,3 proc., o tai signalizuoja išliekantį stiprų vidaus vartojimą.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2025 m. IV ketv. atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 3000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.