J. Gandurinas – generolas ir šventikas. Iliustracija iš laikraščio ,,Kardas“

Virgilijus Poviliūnas, istorikas

Gyvenime daug netikėtumų. Prieškario spaudoje ieškodamas informacijos apie Trakų apskritį radau straipsnelį ,,Korpo vadas – pravoslavų šventikas“, atspausdintą 1934 m. Lietuvos karininkų laikraštyje ,,Kardas“. Tai istorija apie Joaną Ganduriną (rus. Иван Константинович Гандурин (1866–1946) Rusijos generolą, kuris buvo Semeliškių Nikolajaus Stebukladario cerkvės šventiku.

J. Gandurinas gimė 1866 metais Chunzacho (Dagestanas) tvirtovėje karininko šeimoje. Mokėsi Tbilisio kadetų mokykloje. 1885 m. baigė 2-ąją Konstantino karo mokyklą ir Generalinio štabo akademiją. 1900–1901 m. dalyvavo žygyje į Kiniją. Buvo apdovanotas medaliu ,,Už žygį į Kiniją“. 1901 m. apdovanotas Šv. Stanislovo 2 laipsnio ordinu su kardais. 1902 m. – Šv. Anos 2 laipsnio ordinu su kardais.

1904–1905 metais dalyvavo rusų-japonų kare. Dalyvavo Port-Artūro gynyboje. Už kovinę drąsą 1904 m. pakeltas į pulkininkus. Tais pačiais metais apdovanotas Šv. Jurgio 4 laipsnio ordinu ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinu su kardais. Palankiai atsiliepė apie Port-Artūro įtvirtinimų Nr. 3 komendantą lietuvį kapitoną Šemetilą, kuris garbingai žuvo.

J. Gandurinas 1904 m. apdovanotas Aukso kardu.

Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 4 d. dalyvavo mūšyje ties Stalupėnais (nuo 1946 m. Nesterovas, Kaliningrado sritis). 1915 metais jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis ir apdovanotas Šv. Anos 1 laipsnio ordinu su kardais. 1917 m. išleistas į pensiją.

1919 m. įstojo į baltagvardiečių armiją. Buvo Jekaterinodaro (dabar Krasnodaras, Rusija) komendantas. Nugalėjus bolševikams, persikraustė į Liepoją ir dirbo metalo fabrike. Darbo reikalais 1925 m. atvyko į Žemaitkiemio stotį ties Šilute. Mirus žmonai (sūnus žuvo I Pasauliniame kare) atrado tikėjimą ir, išlaikęs tam tikrus pravoslavų tikrinimus, tapo šventiku. Tarpukaryje trūko pravoslavų šventikų, todėl 1928 m. balandžio 3 d. įšventintas Semeliškių stačiatikių parapijos šventiku, kuriuo buvo iki 1940 m. Kartais apsilankydavo Kauno bibliotekose ir ėmė knygas karo tema.

Sovietams okupavus Lietuvą, šventikas emigravo į Jugoslaviją. 1942 m. tapo Rusų gynybos korpuso (rus. Русский охранний корпус, vok. Russisches Schutzkorps), nаcistinės Vokietijos sudėtyje, kapelionu.

Generolas J. Gandurinas mirė 1946 m. Belgrade (Jugoslavija).

Tikiuosi, kad ši žinutė papildys mūsų žinias apie savo krašto istoriją. Linkiu naujų atradimų.