Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Kitą dieną sutikau vieną buvusį „kuloką“. Jis gana seniai gyveno Slavgorode, sirgo džiova ir gydėsi poliklinikoje, dažniausiai...
Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Aš sėdėjau šalia vairuotojo automašinoje. Ji buvo pakrauta ir apdengta brezentu. Su tikru malonumu įlipau į...
Greta Mazurkevičienė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė Partizanų dienos buvo pilnos nežinomybės, baimės dėl savo ir savo artimųjų likimo. Todėl kiekvienas naujai išaušęs rytas reiškė dar vieną gyvenimo dieną, mirties artumas – ją pačią ir prijaukino, trapią būtį padarė dar labiau vertinamą. Partizanų buitis buvo sudėtinga: po pavojingo žygio tekdavo liūdnai...
Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Ten manęs, kaip ir kitų dėstytojų iš Leningrado, nepriėmė dėstyti, nes visus mokinius meistrų priežiūroje siuntė dirbti...
Vakar pasauliui minėjus 87-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, Rusijoje ši data nuosekliai stumiama į šalį, dėmesį perkeliant į 1941 m. birželio 22-ąją – nacistinės Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą. Taip Kremliaus propagandistai kuria alternatyvią tikrovę, kurioje kažkur dingsta beveik dveji metai – nuo 1939-ųjų rugsėjo iki 1941-ųjų birželio. Anot „Debunk.org“, pašalinus juos iš istorijos, SSRS nejučia...
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune bei Kauno rajone įsikūrusioje pogrindžio spaustuvėje „ab“. Susipažinęs su dabartine spaustuvės būkle ir teisine situacija ministras pabrėžė, kad šis unikalus Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai objektas turi būti išsaugotas, reikiamos infrastruktūrai sutvarkyti lėšos turi būti surastos, spaustuvę prižiūrinčių ir ekskursijas vedančių asmenų etatai turi...
Jonas Laurinavičius, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Paseno mūsų vaikystė, pradinės mokyklos laikai, visiškai paseno per tuos 80 (aštuoniasdešimt!) metų, kad išblanko iš atminties daugybė pamokų, net kai kurių bendramokslių pavardės, vardai. Aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, kas buvo Stasė Dabašauskaitė iš Nupronių kaimo: Tomo sesuo ar kokia giminaitė, bet ji iš savo klasės buvo išskirtinė...
Leonardas Augustis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius Žvelgiant iš ilgesnės laiko perspektyvos, 1941 m. per labai trumpą laikotarpį, kurį netgi būtų galima pavadinti „ilguoju birželio mėnesiu“, tuometinėje sovietų, o vėliau ir nacių okupuotoje Lietuvoje įvyko daugybė dramatiškų ir reikšmingų istorinių įvykių. Vienam jų – Birželio sukilimui, minint 85-ąsias metines, būtent ir...
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau? 1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės...
Žydronė Kolevinskienė, www.traku-zeme.lt Trečius metus iš eilės Krašto apsaugos ministerija ir šauliai kuria tradiciją: trečiąjį gegužės savaitgalį – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną – kviečia plačiąją visuomenę dalyvauti žygiuose Laisvės kovotojams atminti. Kviečia ne tik prisiminti, bet ir patirti, ką jautė, kaip jautėsi Lietuvos partizanai, kadaise tylomis žengdami miškais, slėpdamiesi nuo priešo,...
Minint pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio 34-iąsias mirties metines, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pagerbė šio pasieniečio atminimą jo žūties vietoje Krakūnuose. G. Žagunio atminimas tradiciškai paminėtas ir prie jo kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse. „Šiandien prisimename pirmąjį nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pasienietį, žuvusį tarnybos metu – Gintarą Žagunį. Pasieniečiai yra priešakinė...
Pasakojimą perengė Povilas Girdenis, Lietuvos ypatingasis archyvas Jaunimo maištavimas prieš visuomenėje nusistovėjusias normas neaplenkė nuo laisvo Vakarų pasaulio „geležine uždanga“ atsitvėrusios Sovietų Sąjungos. Nors komunistų partijos ideologai įnirtingai kovojo už jaunimo komunistinę moralę, priverstinai bruko sovietinį patriotizmą, diegė „moralinį komunizmo statytojo kodeksą“, tačiau laisvės troškimas, nepasitenkinimas galiojančiomis taisyklėmis, siekimas būti kitokiu ir išsiskirti iš minios,...
Laisvės premijos laureatas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Tomas Šernas. Viktoriia Chorna/LRS nuotr. Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkas Juozas Olekas Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui įteikė 2025 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje...
Saulius Vincentas Tulevičius. Nuotr. autorė Viktoriia Chorna/LRS Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno nuo pat jo įkūrimo dienos, parlamento gynėjo Sauliaus Vincento Tulevičiaus kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, diplomatinių atstovybių atstovai ir visi susirinkę šiandien čia, atsiminti Sausio 13-ąją ir...
Prie Aukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1991 m. Rolando Ginaičio nuotr. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo akcijos „1991 m. sausio įvykiai: Tavo istorija“. Iki kovo 15 d. tautiečiai kviečiami dalytis prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius ir taip prisidėti prie gyvosios istorijos išsaugojimo ateities kartoms. Kodėl svarbu užrašyti Laisvės gynėjų...
Adolfo Ramanausko-Vanago nuotrauka, daryta KGB vidaus kalėjime. Vilnius. 1956 m. Lietuvos ypatingasis archyvas „A. Ramanausko-Vanago istorija šiandien aktuali ne vien dėl pagarbos jo atminimui. Kad Lietuva išliktų demokratija, turime saugoti tai, ką Adolfas Ramanauskas-Vanagas saugojo bunkeriuose: vidinę tiesą, atsakomybės jausmą ir atsparumą melui“, – sako istorikas dr. Arūnas Bubnys. Prieš 68 metus, 1957 m. lapkričio 29...
Robertas Dargis. Asmeninė nuotr. Robertas Dargis, EIKA Group valdybos pirmininkas, www.traku-zeme.lt Stebint kas vyksta valstybėje, belieka vėl pakartoti: “Išmintis ir atsakomybė iš šios valstybės iškeliauja nežinoma kryptimi”. Pažvelgus giliau, kai pabandai įvertinti kryptį, kur link eina mūsų valstybė, kas lemia mūsų valdžios vis dažnesnius ir didesnius nuopuolius, augančią takoskyrą tarp valdžios ir visuomenės, vis dažnesnes...
Tremtyje mama Veronika Rainienė (sėdi kairėje), tėvas Pranas Rainys (sėdi dešinėje), sūnus Petras Rainys (stovi dešinėje), sūnus Viktoras Rainys (stovi kairėje), Bronė Rainytė-Drumstienė (stovi viduryje), sesuo Genė (sėdi dešinėje), sesuo Albina (sėdi kairėje). Asmeninio archyvo nuotr. 96-erių Viktoras Rainys – vienas iš tų tyliai tvirtų žmonių, kurių gyvenimo istorija tilptų ne į vieną knygą. Jo...
Raudonosios armijos daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-45730 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį Lietuvos žmonės įvairiais būdais priešinosi režimui ir kovojo dėl šalies laisvės. Po beveik 50 sovietinės okupacijos metų,...
Rasutė Peslekienė. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna) Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Apdovanojimų komisijos pirmininkės, vos 4 metukų į Tomsko sritį ištremtos Rasutės Peslekienės kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Sveiki, mielieji Lietuvos žmonės, garbingi svečiai ir bendro likimo broliai ir sesės. Savo kalbą norėčiau pradėti mokytojos...