Šaltanosiai. Shutterstock nuotr.

Sausio 25-ąją minimas Vilniaus gimtadienis – data, kai 1323 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose pirmą kartą paminėjo Vilniaus vardą. Per daugiau nei 700 metų miestas tapo ne tik politiniu ir kultūriniu šalies centru, bet ir vieta, kur susipynė skirtingų tautų, religijų ir skonių istorijos. Todėl Vilniaus gimtadienį norisi švęsti ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje – mėgaujantis maistu, pasakojančiu miesto istoriją.

Šiai progai kviečia atrasti tris istorinius Vilniaus patiekalus – beigelius, šaltanosius ir „Bobą“ – kurių receptai leidžia šventišką, autentišką patirtį susikurti namuose už prieinamą kainą. Tai skoniai, kilę iš Vilniaus praeities, tačiau lengvai pasiekiami ir mėgstami visoje Lietuvoje.

„Vilniaus gimtadienis – puiki proga prisiminti, kad miesto istorija gyva ne tik architektūroje ar muziejuose, bet ir kasdieniuose skoniuose. Tokie patiekalai kaip beigeliai, virtinukai ar tradiciniai desertai daugeliui yra pažįstami nuo vaikystės, tačiau kartu jie pasakoja ir platesnę sostinės istoriją. Matome, kad žmonės vis dažniau ieško ne tik nebrangių sprendimų kasdieniam stalui, bet ir nori ypatingas progas paminėti namuose: gaminti, dalintis, atrasti naujus ar primirštus skonius. Vilniaus gimtadienis – dar viena gera priežastis suburti artimuosius prie bendro stalo ir paminėti tiek sostinei, tiek ir šaliai svarbią istorinę datą“, – pranešime žiniasklaidai sako „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

Beigeliai – neatsiejama Vilniaus tapatybės dalis

Vilniaus gastronominė istorija neįsivaizduojama be beigelių – kepinio, kuris per šimtmečius tapo neatsiejama miesto daugiakultūrės tapatybės dalimi. Beigeliai Krokuvoje minimi nuo XVII amžiaus, o iki XX amžiaus vidurio juos buvo įprasta matyti Vilniaus turguose, mugėse ir kepyklėlėse. Šio kepinio pavadinimas turi įvairių kilmės versijų, viena jų – vokiečių kalbos žodis, reiškiantis žiedą ar apyrankę, ir tai puikiai atspindi beigelio atpažįstamą formą.

Šie didelių išlaidų nereikalaujantys kepiniai išsiskiria ir unikaliu gamybos būdu – prieš kepimą jie trumpai verdami vandenyje, todėl įgauna traškią išorę ir minkštą, tąsų vidų. Glaudžiai susiję su litvakų kulinariniu paveldu, beigeliai primena Vilnių kaip miestą, kuriame skoniai, kultūros ir istorijos susipina į vieną visumą.

Beigeliai. Shutterstock nuotr.

Nors gardžių beigelių šiandien galima rasti ir „Lidl“ lentynose, Vilniaus gimtadienis – puiki proga išbandyti šį istorinį kepinį ir namuose. Klasikinis beigelių receptas leidžia ne tik pasimėgauti išskirtiniu skoniu, bet ir prisiliesti prie miesto gastronominės istorijos, kurią verta patirti savo virtuvėje.

8-10 vnt. beigelių reikės:

500 g kvietinių „Belbake“ miltų

7 g sausų mielių

1,5 v. š. cukraus

1 a. š. druskos

300 ml šilto vandens

1 v. š. aliejaus

2 l vandens

1 v. š. medaus arba cukraus

Aguonų, sezamo sėklų arba moliūgų sėklų

Gaminimas:

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje su cukrumi ir palikite 10 minučių, kol suaktyvės.

Suberkite miltus, druską, supilkite aliejų ir užminkykite elastingą, standžią tešlą.

Uždengtą tešlą kildinkite apie 1 valandą, kol padvigubės.

Padalinkite tešlą į rutuliukus, kiekviename pirštu padarykite skylutę ir suformuokite žiedą.

Užvirinkite vandenį su medumi arba cukrumi. Beigelius virkite po 2 minutes iš kiekvienos pusės.

Nusausintus apibarstykite aguonomis, moliūgo arba sezamo sėklomis.

Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20–25 minutes, kol gražiai apskrus.

Šaltanosiai Vilniaus gastronominėje atmintyje

Vilniaus gastronominėje istorijoje ypatingą vietą užima ir šaltanosiai – senasis lietuviškų virtinukų tipas. Jie buvo gaminami iš kvietinių ar grikių miltų tešlos, o jų įdarui naudota varškė, aguonos ar uogos, ypač mėlynės. Pats pavadinimas siejamas su jų spalva ir forma. Knygoje „Senieji lietuviški receptai“ minima, kad patiekalą mėgo Vilniuje gyvenęs poetas Adomas Mickevičius, todėl šaltanosiai iki šiol išlieka neatsiejami nuo miesto kulinarinės ir literatūrinės atminties.

Šiandien šaltanosiai sugrįžta į virtuvę kaip autentiškas, tačiau paprastai pagaminamas patiekalas.

4 porcijoms reikės:

400 g kvietinių „Belbake“ miltų

200 ml vandens

1 kiaušinio

Žiupsnelio druskos

Įdarui:

400 g „Pilos“ varškės

2–3 v. š. cukraus (pagal skonį)

1 a. š. vanilinio cukraus (nebūtina)

1 kiaušinio trynio

Žiupsnelio druskos

Patiekimui:

„Pilos“ grietinės

Medaus arba cukraus

Gaminimas:

Iš miltų, vandens, kiaušinio ir druskos užminkykite elastingą, nelimpančią tešlą. Uždenkite ir palikite 20 minučių pailsėti.

Įdarui varškę pertrinkite arba lengvai sutrinkite šakute, sumaišykite su cukrumi, vaniliniu cukrumi, kiaušinio tryniu ir žiupsneliu druskos.

Tešlą plonai iškočiokite, stikline išspauskite apskritimus.

Ant kiekvieno dėkite po šaukštelį varškės įdaro, perlenkite ir tvirtai užspauskite kraštus.

Virkite pasūdytame, lengvai verdančiame vandenyje apie 5 minutes po to, kai šaltanosiai iškils į paviršių.

Išgriebkite ir leiskite šiek tiek atvėsti.

Patiekite su šaltos grietinės šaukštu arba su medumi, jei norisi saldesnio varianto.

Vilniaus „Boba“ – šventinis miesto desertas, sugrįžtantis iš istorijos

Vilniaus gastronominėje istorijoje „Boba“ užima ypatingą vietą – nors šiandien daugeliui ji atrodo naujas atradimas, prieš šimtą ar net du šimtus metų tai buvo itin populiarus miesto kepinys. XIX amžiaus viduryje knygose buvo aprašoma apie keturiasdešimt skirtingų „Bobų“ receptų, liudijančių šio deserto svarbą Vilniaus virtuvėje. „Boba“ – tai aukštas, mielinis, itin sodrios sudėties kepinys, gaminamas su dideliu kiekiu kiaušinių trynių ir sviesto, savo tekstūra ir skoniu jis neretai lyginamas su šiandien itin populiariu itališku „panettone“. Šiandien Vilniaus „Boba“ vėl atrandama iš naujo – kaip desertas, jungiantis miesto istoriją ir šiuolaikinę virtuvę.

Reikės:

500 g „Belkabe“ kvietinių miltų

200 g „Pilos“ sviesto

10 kiaušinių trynių

200 ml šilto vandens

150 g cukraus

2 v. š. medaus

25 g šviežių mielių (arba 7 g sausų)

1 a. š. vanilės ekstrakto

1 a. š. druskos

Gaminimas:

Mieles ištirpinkite šiltame vandenyje su šaukštu cukraus ir keliais šaukštais miltų, palikite 10–15 minučių, kol suaktyvės.

Trynius išsukite su likusiu cukrumi ir medumi, kol masė taps šviesi ir puri.

Įmaišykite ištirpintą, atvėsintą sviestą, vanilę ir druską.

Supilkite mielių mišinį ir po truputį berkite miltus, minkydami minkštą, elastingą tešlą.

Tešlą minkykite 10–15 minučių – ji turi būti blizgi ir tampri.

Uždengtą tešlą kildinkite šiltoje vietoje apie 1,5–2 val., kol padvigubės.

Sudėkite į sviestu išteptą aukštą kepimo formą ir leiskite pakilti dar 30–40 minučių.

Kepkite 170 laipsnių orkaitėje apie 45–50 minučių, kol gražiai apskrus.

Išėmę leiskite „Bobai“ visiškai atvėsti formoje, tuomet atsargiai išimkite.

Skanaus!