Trakų kotedžų bendruomenė prie Babruko pradėjo kurtis prieš šešerius metus. Nuo pat pradžių ant aukščiausios kalvos priešais Naujasodį atsirado vėliavos stiebas ir ėmė plevėsuoti trispalvė pramaišiui su Lietuvos herbine bei istorinėmis vėliavomis.

Didžiąją laiko dalį plevėsuoja Vyčiai, ir pirmiausia – istoriniai, nes dabartinis A. Kadždailio sukurtas herbinis Vytis yra labai nesėkmingas: bejėgės bajoriškos dvasios, trypčiojantis vietoje, o uodega sukomponuota taip, tarsi žirgas tuštintųsi. Su tokiu Vyčiu tikrai nieko neuždegsi, nė vieno neįkvėpsi darbams ir niekur nenujosi. Tai daugiau negu akivaizdu.

Žalgirio mūšio rekonstrukcinė vėliava – centre. A. Žostauto nuotr.

Kaip būtų gerai, kad iš naujo būtų paskelbtas konkursas pagrindiniam mūsų tautos ir valstybės simboliui, ir pagaliau susikurtume tokį Vytį, kuris su džiugesiu ir paskata  lydėtų kiekvieną iš mūsų visuose kasdienos darbuose. Žinoma, jis turėtų būti grakštus, veržlus ir maksimaliai simboliškas. O kol kas stiprybės tenka semtis iš praeities.

Todėl ant Babruko kalvos dažnai suplevėsuoja istoriniai Vyčiai – iš seniausios išlikusios Lietuvos vėliavos – XVI a. pabaigos Trakų pavieto vėliavos, rekonstruotos Žalgirio mūšio vėliavos, o nuo šių metų birželio  – dar ir iš Augusto II Stipriojo, septynerius metus – XVII a. pab. ir XVIII a. pradžioje – buvusio Saksonijos kurfiurstu bei Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – 1697 m. inauguracinės vėliavos.

Augusto II Vytis

Pastarosios vėliavos originalą galima pamatyti Karaliaus rūmuose Dresdene, o jos nuotrauką – 2018 m. Lietuvos Valdovų rūmų išleistoje knygoje Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas, valdant Augustui II ir Augustui III. Na, o Augusto II inauguracinės vėliavos kopiją tam tikromis progomis galima išvysti plevėsuojančią ant kalvos prie Babruko ežero. Daugiau Lietuvoje niekur kitur pamatyti Augusto II Vyčio tiesiog nepavyks.

Albertas Žostautas