Balandžio 23 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje paminėtas Lietuvos nacionalinių parkų ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato 35-erių metų steigimo jubiliejus. Ši sukaktis primena 1991 m. balandžio 23 d., kai Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo įsteigti Kuršių nerijos, Aukštaitijos (Lietuvos nacionaliniam parkui suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas), Dzūkijos, Žemaitijos, Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.

Tai buvo vienas pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios valstybės sprendimų, aiškiai parodęs kryptį: saugoti vertingiausias šalies teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir kultūros paveldą. Kartu tai buvo ir vertybinis pasirinkimas – suvokimas, kad gamta ir istorija nėra vien ištekliai, bet mūsų tapatybės pagrindas. Tai buvo aiškus politinis ir kultūrinis pareiškimas: žinome, ką saugome, ir suprantame, kodėl tai svarbu.

Trakai – Lietuvos miniatiūra

Tarp tokių teritorijų – ir Trakų istorinis nacionalinis parkas, išsiskiriantis unikaliu gamtos ir kultūros paveldo deriniu. Čia dažnai sunku atskirti, kur baigiasi miestas ir prasideda gamta: ledynmečio suformuoti ežerai tyvuliuoja prie LDK pilių sienų, Bražuolės piliakalnis primena kunigaikščių kovas, o Senieji Trakai didžiuojasi istorinės sostinės titulu ir prisimena Lietuvai davę kunigaikštį Vytautą, kurį vienintelį vadiname Didžiuoju. Per keliolika minučių praeisite pro karaimų kenesą, katalikų bažnyčią, neišlikusių sinagogos ir mečetės vietas, stačiatikių cerkvę. Trakų vaivadų dvarų pamatai kalba apie kazokų pralietą kraują ir sudegintą miestą. Šalia sentikių kaimo, pažymėta demarkacinė linija, kuri dar XX amžiuje perplėšė valstybę, o Varnikų miškas neleidžia pamiršti apie 1941-ųjų rugsėjį įvykusių žydų žudynių tragediją. Šiame kraštovaizdyje telpa visa Lietuvos istorija – nuo LDK didybės iki XX amžiaus tragedijų. Neatsitiktinai istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad Trakai – tai Lietuvos miniatiūra.

Iššūkiai šiandien

Per 35 metus nuveikta daug – tvarkomi paveldo objektai, kuriami pažintiniai takai, tačiau svarbiausių pasiekimų ne visada galima išmatuoti: tai išsaugotas kraštovaizdis, gyvas miestas ir bendruomenė, kuri ne tik gyvena šioje vietoje, bet ir ją saugo. Kartu svarbu prisiminti, kad nacionaliniai parkai nėra baigtinis projektas – tai nuolatinis darbas ir kasdienis pasirinkimas saugoti.

Šiandien vis daugiau dėmesio tenka skirti ir iššūkiams. Vienas jų – medinės architektūros išsaugojimas: kyla reali grėsmė, kad autentiški pastatai gali būti pakeisti tik juos imituojančiais statiniais. Taip pat juntamas augantis lankytojų srautas – vasarą Trakai tampa itin intensyviai lankoma vieta, todėl būtina ieškoti pusiausvyros tarp turizmo ir vietos gyvenimo.

Diskusijose vis dažniau iškyla ir bendruomenės vaidmuo – svarbu, kad vietos gyventojai jaustųsi ne reguliavimo objektais ar lankytinų objektų priklausiniais, o savo miesto šeimininkais. Šie klausimai rodo, kad saugomos teritorijos yra gyvos, dinamiškos erdvės, kuriose būtinas nuolatinis dialogas ir atsakingi sprendimai.

Minėjimo metu taip pat pagerbti žmonės, savo darbu prisidėję prie nacionalinio parko vertybių išsaugojimo. Padėkomis apdovanotos ilgametės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos darbuotojos – Andžela Kriaučiūnienė ir Rima Pušinskienė.

Kvietimas patirti nacionalinį parką

Jubiliejus minimas ne tik oficialiais renginiais, bet ir kviečiant žmones patiems iš naujo atrasti saugomas teritorijas. Gegužės 16 dieną organizuojamas žygis „Į parką su šeima“, skirtas nacionalinių parkų 35-mečiui paminėti. Tai puiki proga aktyviai praleisti laiką gamtoje, pažinti saugomas vertybes ir prisiminti, kodėl jos svarbios kiekvienam iš mūsų. Daugiau informacijos apie žygį galima rasti direkcijos interneto svetainėje (tinp.lrv.lt).

Nacionaliniai parkai – tai ne tik saugomos ribos žemėlapyje. Tai nuolatinis rūpestis, bendras darbas. 35 metų sukaktis kviečia dar kartą įsipareigoti: tai, ką saugome šiandien, taps tuo, ką paveldės rytojus.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos informacija