Giedrė Jurevičienė, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos pavaduotoja ugdymui

Trakų rajono švietimo įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, dalyvaudami Tūkstantmečio mokyklų programoje, vasario pabaigoje vyko į stažuotę Norvegijos švietimo įstaigose, taikančiose efektyvią tinklaveiką per lyderystės kompetencijų stiprinimą organizuojant STEAM ir įtraukųjį ugdymą.

Vizito metu dalyviai gilino profesines kompetencijas, domėjosi šalies kultūra, švietimo vertybėmis bei praktiniais ugdymo principais, susipažino su Norvegijos švietimo sistema ir jos organizavimu. Buvo lankomasi įvairiose švietimo įstaigose, kur stebėtos pamokos, aptarti ugdymo metodai, mokinių vertinimo ypatumai bei mokyklų bendruomenių bendradarbiavimo modeliai. Stažuotė suteikė galimybę palyginti skirtingų šalių patirtis ir parsivežti idėjų, kurias galima pritaikyti tobulinant ugdymo procesus Trakų rajono mokyklose.

Ugdymas Norvegijoje grindžiamas pusiausvyra tarp akademinių pasiekimų ir vaiko gerovės. Mokyklose siekiama, kad mokymasis vyktų pirmiausia pamokų metu, todėl namų darbų, ypač pradinėse klasėse, skiriama nedaug. 1–7 klasėse mokiniai vertinami be pažymių – daugiausia teikiamas žodinis, aprašomasis grįžtamasis ryšys, skatinantis pažangą ir motyvaciją. Nuo 8 klasės pradedama vertinti pažymiais, o vyresnėse klasėse vis didesnę reikšmę įgauna mokymosi rezultatai ir bendras pažymių vidurkis, kuris svarbus baigiamojoje klasėje stojant į tolimesnes mokymosi pakopas. Vis dėlto ir tada akcentuojama ne vien aukštesni įvertinimai, bet supratimas, savarankiškumas, kritinis mąstymas ir atsakomybė už savo mokymąsi.

Paskutinėje aplankytoje mokykloje Trakų rajono vadovai ne tik gilinosi į Norvegijos kolegų patirtis, bet ir patys aktyviai pristatė savo ugdymo įstaigas, jų veiklos prioritetus bei strategines kryptis. Diskusijų metu paaiškėjo, kad nemažai vertybinių nuostatų ir veiklos krypčių sutampa su Norvegijos švietimo principais – ypač akcentuojant mokinio savarankiškumą, tyrinėjimo svarbą, bendradarbiavimą ir įtrauktį. Ypatingas dėmesys skirtas STEAM ugdymui, kur išryškėjo bendras siekis stiprinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos integraciją bei praktinį, patirtinį mokymąsi. Šis bendrumo jausmas sustiprino įsitikinimą, kad pasirinktos kryptys yra tvarios ir atitinka šiuolaikinio ugdymo tendencijas.