Riebalai – būtina visavertės mitybos dalis: jie aprūpina organizmą energija, padeda įsisavinti vitaminus ir yra svarbūs normaliai organizmo veiklai. Dėl šios priežasties svarbiausia ne vengti riebalų iš esmės, o mokėti atskirti, kurie iš jų yra palankesni sveikatai. Kokių riebalų reikėtų vartoti daugiau, o kokių verčiau vengti ir į ką verta atkreipti dėmesį skaitant produktų etiketes?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad riebalai sudarytų apie 30 proc. viso per dieną su maistu gaunamo kalorijų kiekio, tačiau didžiąją jų dalį turėtų sudaryti nesotieji riebalai. Tuo metu sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. per dieną suvartojamos energinės vertės.

„Pastebime, kad pirkėjai vis dažniau domisi ne tik produktų kaina, bet ir jų sudėtimi bei maistine verte. Dėl to žmonės daugiau dėmesio skiria etiketėms, ieško aiškesnės informacijos apie cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekį produktuose. Siekiame, kad sveikatai palankesni pasirinkimai būtų lengvai prieinami kiekvienam pirkėjui, todėl savo asortimente siūlome platų šviežių vaisių, daržovių, riešutų, augalinių aliejų bei kitų subalansuotai mitybai tinkamų produktų pasirinkimą“, – pranešime spaudai sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.

Sotieji ir nesotieji riebalai – kuo jie skiriasi?

Riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius. Sotieji dažniausiai randami gyvūninės kilmės produktuose – svieste, riebioje mėsoje, grietinėlėje, taip pat kai kuriuose augaliniuose produktuose, pavyzdžiui, kokosų ar palmių aliejuje. Per didelis jų kiekis gali prisidėti prie padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir didesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.

„Pirkėjai vis dažniau domisi ne tik produktų sudėtimi, bet ir tuo, kaip bei iš kokių žaliavų jie pagaminti. Todėl siekiame, kad mūsų asortimente naudojamas palmių aliejus būtų gaunamas atsakingai. 2024 finansiniais metais tiek nuolatiniame, tiek akciniame asortimente siūlėme 263 produktus, paženklintus „Roundtable on Sustainable Palm Oil“ (RSPO) sertifikatu. Tai yra viena plačiausiai pasaulyje pripažintų tvaraus palmių aliejaus sertifikavimo sistemų, užtikrinanti, kad palmių aliejus būtų išgaunamas laikantis griežtų aplinkosauginių ir socialinių standartų. Tai padeda mažinti neigiamą poveikį aplinkai, saugoti biologinę įvairovę ir prisidėti prie atsakingesnės gamybos praktikos“, – teigia tvarumo vadovė.

Skirtingai nei sotieji, nesotieji riebalai laikomi palankesniais sveikatai. Jie skirstomi į mononesočiuosius ir polinesočiuosius riebalus, kurie dažniausiai randami augalinės kilmės produktuose bei riebioje žuvyje. Mononesočiųjų riebalų gausu avokaduose, alyvuogių aliejuje, migdoluose ar kituose riešutuose, o polinesočiųjų – sėklose, graikiniuose riešutuose, lašišoje, skumbrėje bei kitose riebiose žuvyse. Būtent šie produktai gali tapti paprastu būdu kasdienę mitybą papildyti organizmui naudingais riebalais.

Sveikatai palankesni pasirinkimai – lengviau pasiekiami

Augantis susidomėjimas sveikesne mityba skatina pirkėjus daugiau dėmesio skirti produktų sudėčiai ir maistingumui. Žmonės vis dažniau į savo kasdienį racioną įtraukia šviežius vaisius ir daržoves, riešutus, įvairius augalinius aliejus bei kitus mažiau perdirbtus produktus.

„Kadangi organizmui palankių nesočiųjų riebalų gausu tokiuose produktuose kaip avokadai, riešutai, sėklos ar alyvuogių aliejus, siekiame užtikrinti, kad pirkėjai visuomet rastų kokybišką šių produktų pasirinkimą. Vaisių ir daržovių tiekėjams keliame griežtus reikalavimus – jie privalo turėti tarptautinius „Global G.A.P.“ bei „GRASP“ sertifikatus, užtikrinančius gerąją žemės ūkio praktiką, maisto saugą ir atsakingą ūkininkavimą. Taip pat siekiame, kad švieži produktai parduotuves pasiektų kuo greičiau – į logistikos centrus pavakarę atkeliavę vaisiai ir daržovės dar tą pačią naktį iškeliauja į parduotuves, todėl ryte pirkėjai gali rasti itin šviežią produkciją“, – tvirtina M. Anilionė.

Visgi riebalų yra daugelyje kasdienių produktų – nuo užtepėlių ar pieno gaminių iki užkandžių bei pusryčių produktų, todėl apsiperkant ne visada paprasta greitai įvertinti, kuris pasirinkimas yra palankesnis sveikatai. Būtent todėl vis daugiau dėmesio skiriama aiškiam produktų ženklinimui.

Vienas iš tokių orientyrų – „Nutri-Score“ sistema, leidžianti greičiau įvertinti bendrą produkto maistinę vertę. Penkių spalvų ir raidžių skalėje produktai žymimi nuo A iki E – nuo palankesnių iki mažiau palankių pasirinkimų. Vertinant atsižvelgiama ne tik į cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekį, bet ir į baltymus, skaidulas bei kitus naudingus ingredientus.

„Buvome vienas pirmųjų prekybos tinklų Lietuvoje, savanoriškai pradėjusių naudoti „Nutri-Score“ ženklinimą ant savo privačių prekės ženklų produktų, taip pat siekiame, kad tokiu ženklinimu būtų pažymėta kuo daugiau asortimente esančių gaminių“, – pasakoja tvarumo vadovė.

Transriebalai – tie, kurių vengti reikėtų labiausiai

Didžiausią dėmesį, skaitant produktų sudėtį ir maistingumo deklaraciją, vertėtų skirti transriebalams. Jie dažniausiai susidaro pramoniniu būdu perdirbant aliejus ir gali būti randami kai kuriuose konditerijos gaminiuose, užkandžiuose ar greitajame maiste. Transriebalai siejami su didesne širdies ligų rizika, todėl suvartojamą jų kiekį racione rekomenduojama kuo labiau mažinti.

„Apie transriebalų buvimą gali išduoti tokie ingredientai kaip „iš dalies hidrinti“ ar „dalinai hidrinti“ augaliniai riebalai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į sočiųjų riebalų kiekį maistingumo deklaracijoje bei vengti itin stipriai perdirbtų produktų, kurių sudėtyje gausu įvairių riebalų mišinių“, – aiškina M. Anilionė.