Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Egidijus Ščerbavičius
Trakai – ne tik turistų traukos centras, bet ir rajonas, kuriame gausu miškų, ežerų bei ypatingų objektų, todėl čia ugniagesių gelbėtojų darbas reikalauja išskirtinio pasirengimo ir atsakomybės. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria tarnyba, kokių pokyčių pavyko pasiekti per pirmuosius metus vadovaujant, kokius tikslus kelia ateičiai ir kokias vertybes svarbiausia išlaikyti šiame darbe, kalbamės su neseniai, vos metus laiko dirbančiu Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu Egidijumi Ščerbavičiumi.
Egidijau, esate naujasis Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas. Gal galėtumėte trumpai prisistatyti mūsų rajono gyventojams?
Taip, iš tikrųjų spalio pirmą dieną buvo metai, kai dirbu Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Atvykau iš Elektrėnų, kur anksčiau dirbau vyriausiojo specialisto ir vadovo pavaduotojo pareigose. Laimėjęs konkursą, buvau paskirtas Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku.
O pats esate vietinis, ar vis dar gyvenate Elektrėnuose?
Esu iš Elektrėnų, bet kiekvieną dieną atvažiuoju į Trakus. Nėra toli – apie 25–26 km, ir spūsčių beveik nebūna, tad kelionė trunka tik apie 25 minutes laikantis visų kelių eismo taisyklių (šypsosi).
Minėjote, jog Elektrėnuose ėjote vyriausiojo specialisto pareigas, dabar esate vadovas. Spėju, skirtumas tarp šių pareigų nemažas?
Iš tiesų taip. Specialistas nepriima sprendimų, kurių reikia vadovui – ypač dėl žmogiškųjų išteklių. Elektrėnuose, būdamas vadovo pavaduotojas, daugiausia rūpinausi pamainų darbuotojais ir technika. Dabar atsakomybė platesnė – sprendimai tenka man kaip vadovui.
Ar didelis skirtumas dirbti Elektrėnų ar Trakų rajono savivaldybėje?
Pagrindinis skirtumas – rajonų dydis. Trakų rajonas išsidėstęs labiau į ilgį, tad pasiekti tolimiausius taškus užtrunka daugiau laiko. Bet kalbant apie pamainas, techniką ir įrangą – viskas gana panašu.
Kaip stengiatės bendrauti su kolektyvu?
Labai daug dėmesio skiriu pamaininių darbuotojų bendravimui. Stengiuosi kiekvieną dieną užsukti, prisėsti, pasikalbėti, pasidalinti naujienomis. Jei pasiūlo kavos ar arbatos, visada sutinku – tai padeda palaikyti dialogą ir išvengti atstūmimo.
Koks buvo pirmas įspūdis atvykus čia, į Trakų rajoną?
Labai nustebino patalpų būklė – prasta, neatitinkanti darbo poreikių. Praėjusių metų spalio pradžioje, atvykus su Vilniaus valdybos viršininku, trumpai apžiūrėjau patalpas. Buvo akivaizdu, kad jos labai nusidėvėjusios – kai kur bėga stogas, kai kur tvyro netvarka. Po to nuvykome į Lentvarį, ir ten situacija buvo panaši. Stogas garaže buvo pažeistas, o visa bendra visuma – tikrai nustebino.
Turite minty, blogąja prasme?
Taip, jei pastatų daug metų neprižiūrėsi, jie tiesiog dėvisi. Galiausiai pasiekia tokį tašką, kai situacija tampa pavojinga ir jau reikia daug lėšų remontui. Deja, tokia situacija būdinga ne tik Trakams, bet ir kitiems rajonams.
Atvykus pas Jus į pokalbį Karaimų g. 12 pastebėjau, kad aplinkui stovi stelažai. Tvarkotės ir čia?
Praeitais metais pagrindinio pastato stogas buvo pakeistas, nes tekėjo pro jį vanduo. Šiemet inicijavome dar vieno stogo keitimą, nes dangos būklė buvo prasta ir taip pat pratekėjo vanduo.
Be to, kadangi čia daug turistų, norėjosi, kad pastatai atrodytų tvarkingiau. Kiek turėjau lėšų, sutvarkiau fasadinę pusę – pakeičiau išpuvusias lentas, sutvarkiau turėklus. Dar yra ką patobulinti, bet bent jau prieš turistus pastatai neatrodo taip apleisti.
O kiek gaisrinių taškų yra Trakų rajone?
Trakų rajone yra pagrindinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – mes Trakuose, Karaimų g. 12, ir dar priklauso Lentvario komanda. Be to, rajone veikia Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos komandos, kurios taip pat gesina gaisrus ir turi savo vadovą.
Tai jūs drauge, abi įstaigos, visą Trakų rajoną aprėpiate? Kažkokio pasiskirstymo tarp jūsų nėra?
Taip, visą. Pavyzdžiui, kai gaisras būna, tarkime, Rūdiškėse, atvyksta sukarintų pareigūnų komanda, dažniausiai penki ar šeši, ir jie kartu su vietine komanda vykdo gelbėjimo darbus. Žinoma, bendradarbiaujame – gesiname tą patį gaisrą, negali būti jokių nesutarimų, nes bendras tikslas – padėti žmonėms.
Kaip finansuojama jūsų tarnyba?
Mes esame finansuojami iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento lėšų. Atlyginimai ir aprūpinimas gaunami per Vidaus reikalų ministeriją ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą. Trakų rajono priešgaisrinė įstaiga, kuri veikia kaip savivaldos įstaiga, gauna finansavimą iš savivaldybės. Dažnai žmonės šių dviejų institucijų neatskiria, jas painioja.
Užtenka ugniagesių Trakų rajone?
Kaip sakau, niekada „rankų“ nebus per daug. Visada jų trūksta, galbūt norėtųsi daugiau, bet turime laikytis nustatytų etatų skaičiaus. Šiai dienai Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje turiu dvi laisvas vietas. Vienas konkursas jau buvo paskelbtas, greičiausiai artimiausiu metu pateiksiu informaciją apie kandidatus Lentvario komandos skyrininkui.
Turime atsižvelgti į atostogas, laisvadienius, socialines garantijas – reikia planuoti taip, kad darbai vyktų sklandžiai, bet ir darbuotojams būtų užtikrintos teisės. Taip pat reikia numatyti parengtį, nes negali visi vienu metu išeiti atostogų ar sirgti.
Kokie daugiausiai iškvietimai būna Trakų rajone?
Pradžioje, kai pradėjau dirbti 2007 m., dominavo gaisrai. Dabar gelbėjimo darbai kartais net viršija gaisrų skaičių. Gelbėjimo darbai – labai plati sąvoka: nuo eismo įvykių, skendusiųjų gelbėjimo, durų atidarymo, pagalbos medikams. Kartais įtraukiamas net kačiukų iškėlimas iš medžio, nors pastaruoju metu tokių iškvietimų nebūna daug.
Kiek gaisrinių automobilių turite Trakų rajone?
Kalbėsiu apie savo įstaigą (Trakų PAGD). Iš viso turime keturias cisternas (transporto priemonės vandeniui vežti) ir automobilines kopėčias. Taip pat turime Mercedes automobilį specialiai Trakų pilies gesinimui, nes standartinėmis cisternomis prie pilies neprivažiuotume dėl tilto gabaritų.
Tai reiškia, Trakai turi specifinį objektą, – pilį – kur reikia ypatingo planavimo?
Taip, Trakų pilis – labai svarbus istorinis objektas Lietuvai. Be to, rajone yra Paluknio aviacijos bazė. Vasarą riziką didina miškinga aplinka ir ežerai – daug maudytis atvykstančių žmonių. Pavyzdžiui, pavasarį ar birželį turėjome nelaimingą atsitikimą, kai jaunuolis paskendo.
Kaip sekasi bendradarbiauti su savivalda, policija, visuomene?
Savivaldos ryšiai veikia gana gerai. Aptariame būsimus darbus, pavyzdžiui, medžių kirtimą Lentvario rajone. Su meru ar kitais atstovais susitinkame ne dažnai, bet organizuojame susitikimus, sprendžiame problemas. Su policija taip pat bendradarbiaujame – dalyvaujame renginiuose, keičiamės informacija apie incidentus, aplankome šeimas, kur reikalinga pagalba.
Visuomenė saugosi nuo galimų nelaimių – sklaida apie gaisrų prevenciją ir detektorius buvo sėkminga. Pavyzdžiui, neseniai lankėmės gaisravietėje, kur sudegė namas. Gyventojai jau turėjo įrengtus dūmų detektorius, jie buvo įrengti arti miegamųjų vietų ir tai padėjo išvengti didesnės nelaimės. Detektoriai prieinami, jų kaina simbolinė – 3–5 eurai, o funkciją jie atlieka puikiai.
Ar iš tiesų dūmų detektoriai yra tokie veiksmingi, kalbant apie žmonių apsaugą?
Tikrai taip. Yra atvejų, kai suveikus dūmų detektoriui, žmonės pabudo ir išbėgo iš namų. Kartais net kaimynai girdėjo, kad detektorius veikia, ir atskubėjo padėti. Pavyzdžiui, vienoje situacijoje mūsų kolegė, vyresnioji specialistė stebėjo incidentą kaimynystėje, Karaimų gatvėje – kitoje kelio pusėje, nuosavame name suveikė dūmų detektorius. Jį išgirdo mūsų darbuotoja ir išėjo į lauką paklausyti, kur jis veikia. Išgirdusi, kuriame name, specialistė pakvietė Trakų PGT pamainos vadą, kuris peršoko per tvorą ir atidarė duris – žmogus miegojo, būtų buvusi didelė nelaimė, jei niekas nebūtų atskubėjęs į pagalbą, bet gyvybė buvo išgelbėta. Tad dūmų detektoriaus nauda akivaizdi.
Ar žmonės noriai įsirenginėja įvairius detektorius?
Yra dūmų detektoriai, smalkių ir dujų detektoriai. Smalkių detektoriai ne visiems žinomi, bet net jei jie neprivalomi, žmonės gali juos įsirengti savanoriškai, dėl savo saugumo. Pavyzdžiui, tie, kurie turi dujinius katilus, privalo turėti dujų detektorius.
Jūsų nuomone, ar visuomenė sąmoningėja?
Taip, pastebime pokyčius. Pavyzdžiui, Trakų rajone yra 10 oficialių pliažų su gelbėjimo ratais, kuriuos įrengė savivalda. Pradžioje buvo abejonių, kad ratus pavogs. Džiugu, kad jie išliko. Tai rodo, kad žmonės sąmoningėja ir supranta, jog tokie paprasti dalykai gali išgelbėti gyvybę.
Mažais žingsneliais geriname rajono saugumą. Visi bendradarbiauja geranoriškai – tiek savivalda, tiek seniūnai. Net ir paprasti smulkūs dalykai prisideda prie visos sistemos efektyvumo ir gyventojų saugumo.
Kokias vertybes stengiatės perduoti savo komandai kaip vadovas?
Siekiu, kad visi dirbtume vienodai, laikytumėmės taisyklių ir terminų, kad nebūtų jokių pastabų ar nesusipratimų iš šono. Tai elementarūs dalykai, bet jie labai svarbūs – punktualumas, tvarkingumas, atsakomybė už dokumentus.
Ar galite papasakoti kokį nors ypatingą prisiminimą iš tų laikų, kai dar dirbote ugniagesiu?
Vienas svarbus įvykis buvo 2008 metų pavasarį. Gauta informacija, kad įlūžo žmonės ant ledo. Atvykome į vietą, valtis turėjo ribotą aprūpinimą – tik gelbėjimo liemenes. Patys lūžome į ledą, tempėme valtį, kol pavyko išgelbėti du žmones. Už tai gavau padėkos raštą – tai buvo už nuopelnus gyventojų saugai.
Ar daug išgyvenate sunkių situacijų?
Taip, per penkerius metus dirbant ugniagesiu buvo daug skaudžių įvykių – žuvusių, paskendusių, sudegusių žmonių. Prisimenami jie visada, net po daugelio metų – vietos, detalės iškyla atmintyje. Net ir su laiku grįžus po tokio įvykio, emocijos ir įspūdžiai išlieka.
Kaip „suvirškinat“ tokias sunkias psichologiškai ir emociškai situacijas?
Po įvykių susėdame su kolegomis, šiek tiek aptariame, pasidaliname emocijomis – tai padeda atslūgti įtampai. Važiavimas į įvykį pats savaime sukelia adrenalino piką: gauni tik lakonišką informaciją apie galimas situacijas, nežinai, kokios bus realios pasekmės. Atvykus į vietą jau matai, kas iš tiesų vyksta, vertini situaciją kitaip, gali tiesiog suteikti reikiamą pagalbą ir išsaugoti gyvybes.
Kokie yra sunkiausi darbai ugniagesiams gelbėtojams?
Kalbant iš patirties, sunkiausi darbai dažnai susiję su vaikais. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai paskendo 15 metų jaunuolis. Tai labai sudėtinga psichologiškai ir emociškai. Be to, ugniagesiai gelbėtojai atlieka darbų spektrą, kurio nepadaro nei policija, nei medikai – nuo avarijų iki gyvūnų gelbėjimo, pavyzdžiui, šuniukų iš griovių.
Egidijau, kokius artimiausius tikslus keliate sau, kaip vadovas?
Norėčiau sutvarkyti Lentvario komandą, taip pat užtikrinti darbų kokybę. Man svarbiau, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, o ne kiekybiškai. Ugniagesiai gelbėtojai yra iš visuomenės ir visuomenė jais pasitiki – ilgus metus esame pasitikėjimo indekse pirmoje vietoje, kartais lenkdami net policiją.
Rodos, vieną iš sau keliamų tikslų greitu metu jau ir įgyvendinsite. Lentvaryje jau planuojamos naujų ugniagesių gelbėtojų patalpų statybos. Ką galite pasakyti apie Lentvario gaisrinės projektą?
Rangos sutartį pasirašėme rugpjūčio 29 d. Rugsėjo 2 d. perdavėme statybų aikštelę rangovui, rugsėjo 4 d. paskelbta apie statybų pradžią, o rugsėjo 12 d. meras pasirašė potvarkį dėl medžių kirtimo. Artimiausiu metu rangovas žada pradėti lietaus nuotekų įrengimą. Gaisrinė bus Vytauto g. 4A, šalia buvusios Maxima parduotuvės. Projektas numatytas 220 kvadratų, vieno garažo gaisrinė.
Šioje Lentvario vietoje, Vytauto g. 4A, šalia buvusios senosios Maxima parduotuvės, planuojamos naujos ugniagesių gelbėtojų patalpų statybos
Koks numatytas projekto biudžetas ir terminai?
Visa projektas kainuos iki 900 tūkst. eurų. Rangovo darbų terminas – apie 14 mėnesių nuo pradžios, tačiau teoriškai pastatą galima būtų užbaigti ir greičiau. Projektas jau turi finansavimą, rangą ir projektą – tai realus ir suplanuotas žingsnis į priekį Lentvario saugumo stiprinimui.
Na ir pokalbio pabaigai. Planuojama ugniagesių gelbėtojų vadovams įvesti penkerių metų kadenciją. Jei tai įvyktų, ko sau palinkėtumėte ateinančius ketverius metus?
Pagrindinis tikslas – įgyvendinti suplanuotus darbus, didinti etatų skaičių ir užtikrinti dar didesnį Trakų rajono saugumą. Siekiu pradėti procesus, kuriuos po manęs galėtų tęsti kiti.
Egidijau, labai dėkoju Jums už pokalbį ir linkiu kuo didžiausios sėkmės Jūsų tarnystėje.
Kalbėjosi Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Autorės nuotraukos
Palikite komentarą