Ieva Beleškaitė

Esu gimusi 1997 metais ir save laikau tikra trakiške. Čia užaugau, čia gyvena mano brolis, mama, močiutė ir net kažkada gyveno proseneliai. 2016 metais emigravau į Jungtinę Karalystę studijuoti animacijos ir ten pasilikau iki 2024 m.

Poezija visada užėmė ypatingą vietą mano gyvenime. Esu dalyvavusi skaitovų konkursuose, sakytinės poezijos sesijose (poetry jams), o raštu dalinuosi pirmąsyk.Lietuviškos eilės surinktos iš dienoraščių, rašytų nuo 2016 iki 2024 metų gyvenant Jungtinėje Karalystėje. 8 metai emigracijos. Beveik dešimtmetis savęs tyrinėjimo išėjus į pasaulį. 

Kviečiu susipažinti su mano eilėmis.

***

Ant Milžinų

Raita klajojau

Ant Milžinų

Didesnių už patį gyvenimą

Jų žingsniai griovė

Tvirtoves mūrines

Laisvindami žmones

Nuo pačių

Susikurtų narvų.

Bet žmonės vis kūrė

Ir statė

Miestus naujus

Nes būti narve –

Saugiau

Saugiau

Tame užburtame rate.

Raita klajojau

Ant Milžinų

Didesnių už patį gyvenimą

Pirštais nėriau

Pro baltus debesis

Kurie tirpo

Ir rasojo mano delnus

O šalti lašai riedėjo

Ir gėrėsi

Į sielos rankovę.

Raita klajojau

Ant Milžinų

Didesnių už patį gyvenimą

Ir ištiesus rankas

Lyg paukštis

Svajojau pagauti

Tą vėjo gūsį

Nematomą srovę

Kuri, kaip ir meilė,

Laiko ore,

Bet aš tik

Žemės žmogus

Žemės žmogus

Žemės žmogus

***

Parodyk man savo tamsumą:

Neįskaitomą, neįmanomą

Aš atversiu vartus

Į sielos gniaužtus

Kur ištirpsiu

Ir atgimsiu

***

Mes žengiame

Į tolius naujus

Į nežinią

Į tamsą

Bet, mano meile,

Nebijok

Nes tik tamsoj

Gali matyti žvaigždes

***

Tūkstantį kartų

Ir dar tūkstantį kartų

Aš čia buvau

Šioje dienoje

Šioje akimirkoje

Kurioje saulė tvieskia

Ir bučiuoja

Tavo odą

Kurioje vėjas šoka valsą

Ir glosto tavo plaukus

Kurioje aš vėl iš naujo mokausi

Tave pamilti.

Ir dar tūkstantį kartų

Aš noriu

Būti

Su tavimi

Kartu.

***

Prašau, mylimoji, būk toli

Toli, kur mane girdėtum,

Bet mano balsas tavęs nepaliestų

Prašau, mylimoji, būk toli

Toli, kur mane matytum,

Bet mano akys tavęs neišduotų

Prašau, mylimoji, būk toli

Toli, kur kūnas kūną sušildytų nakčiai

Bet siena sieloje įsitvirtintų stačiai

Mano aistros prisirpusios akys

Tėra tik tušti atvaizdai tavo veidrody.

Atleisk už mano gašlumą.

***

Tamsos namai

Aš save plėšiau

Plėšiau

Iki tol

Kol nebeliko nieko

Tik

Baltas, tuščias, kambarys

Kambarys

Kuriame

Aš ir Tu

Nusigręžusios

Einame tolyn

Viena nuo kitos

Mano kambario sienos

Sugriuvo nuo žemės drebėjimo

Kai Tu išėjai

Tamsa skverbėsi pro plyšius

Savo ilgais,

Lipniais,

Pirštais,

Ji apglėbė mane

Ir nusinešė pas save

Namo.

Aš suprantu

Ką tai reiškia

Vėl įsimylėti Ją.

Aš suprantu

Kad su Juodąja Dama

Man bus negerai kartu.

Įsisiurbusi man į kaklą

Ji geria mano energiją

Laiką ir šviesą

Bet už tai

Ji manęs niekada nepaliks

Ir už tai

Kas benutiktų

Tamsa

Visada manęs lauks

Tamsa

Visada mane priims

Į savo glėbį

Ir į savo –

Namus.

***

Mano plaučiai

Prisirpę kaip vyšnios

Vandens –

Aš skęstu.

Iš manęs liejasi

Meilė

Neprašyta

Uždrausta

Mano širdie

Prašau

Pasilik viduje

Meldžiu

Nepalik šio skęstančio kūno.

Aš nežinau

Kaip tau pasakyti

Kad tavo jausmas

Liks neatsakytas

Kad tik tau vienai

Jau užgimė pasauliai ateities

O širdis spurda

Ir nesitveria

Jai priartėjus

Paklausyk manęs, širdie

Nebėk

Paklusk man

Širdie!

***

Tiltas

Aš – Tiltas

Aš gimiau būti tiltu

Jungiančiu pasaulius

Ir dabar žinau

Kad man nereikia

Visai nieko

Įrodinėti

Man nereikia

Lieti

Kraujo, prakaito, minties,

Už praeivius miegančios nakties

Kurie kratos

Tilto paslapties

Juk jie –

Nevaikščiojo mano tiltais

Ir nebandė

Net mintimis

Įžengti

Į mano

Plytų miestą

Besisupantį

Sraunios ir vingrios

Gyvenimo upės platybėse

Juk jie –

Nemiegojo po žvaigždėmis

Ir pro jų kojas

Nenardė žuvys

Visai nebijodamos

Savo prigimties

Nes aš tiltas –

Meilės ir dabarties

Ir atleisti moku

Praeiviams

Miegančios nakties

Kurie kratos

Tilto paslapties.

***

Naujas lapas

Skleidžiasi

Po netekties

Kai netekai savęs dalies

Ir atrodė

Nebebus vilties

Bendrystės

Dabarties

Būties? —

Bet naujas lapas skleidžiasi

Ir kaip Tu,

Mano žalias

Mažyti vaikeli,

Taip ir aš

Užsiauginsim

Širdį naują

Mylėti

Ir pastebėti

Kiek to grožio aplink mane

Mylėti

Ir išgirsti

Kiek daug garso tyloje

Mylėti

Ir pajausti

Saulės šilumą spinduliuose

Ant pilkšvos odos

Sustingęs kūnas

Po atšiaurios žiemos

Atitirps

Ir pasrus gyslomis

It vyšnios uogos

Kraujas raudonas

Skruostai nurausvės

Ir mano mažytė

Drovi širdelė

Prasimuš

Pumpuru

Vėl suplaks

Neonine šviesa

Aš atgysiu

Ir pražysiu

***

Saldžių sapnų šviesa

Diena iš dienos

Aš ariu

Be arklo

Ir be arklio

Dirvoj ne savoj

Aš nežiūriu kas po kojom

Nes mano žvilgsnis –

Užfiksuotas

Ties žydinčiu

Akinančiu

Per sielą aidinčiu

Margu svajonių lauku

Kartais aš skrendu

Kartais aš klimpstu

Bet mano akys –

Nepailsta

Kilti

Ir svaigintis

Saldžių sapnų šviesa