Skulptūra. Šv. Jonas Nepomukas. Bohemija, XIX a. Medis, drožyba, polichromija, h 600 mm
Šv. Jono Nepomuko kultas į Lietuvą atkeliavo XVIII amžiuje.
Būsimasis šventasis gimė apie 1340 metus Nepomuko miestelyje Bohemijoje. Prahos ir Paduvos universitetuose studijavo teologiją ir kanonų teisę. 1380 metais buvo įšventintas į kunigus. Apsigynęs kanonų teisės daktaro vardą pradėjo dirbti Prahos arkivyskupijoje. 1389 m. paskirtas Prahos Šv. Vito katedros kanauninku, buvo Čekijos karaliaus Vaclovo IV Liuksemburgiečio (1378 – 1419) žmonos Joanos nuodėmklausiu. Kilus ginčui tarp valdovo ir Prahos arkivyskupo Jano Jenšteino dėl bažnyčios įtakos valstybei, palaikė bažnyčios pusę. Tai užtraukė karaliaus nemalonę. Jonas Nepomukas, karaliaus įsakymu, buvo suimtas, tardomas, kankinamas ir pasmerktas myriop. 1393 m. kovo 19 d. kalinys buvo surištas ir nuo tilto įmestas į Vltavos upę.
„Čekų kronikoje“, paskelbtoje 1543 m., pateikiama tokia Jono Nepomuko nužudymo versija. Pasak jos karalius Vaclovas IV įtarinėjo savo žmoną Joaną neištikimybe. Išsikvietęs jos nuodėmklausį, pareikalavo pasakyti meilužio vardą. Jonas Nepomukas griežtai atsisakė išduoti išpažinties paslaptį, todėl karalius įsakė jį paskandinti Vltavos upėje.
Šventosios Romos imperatorius Leopoldas I (1658 – 1704) sudarė komisiją, kuri tyrė Jono Nepomuko kulto istoriją ir susijusius stebuklus. Popiežius Inocentas XIII (1721 – 1724) 1721 m. gegužės 31 d. Joną Nepomuką paskelbė palaimintuoju. Popiežius Benediktas XIII (1724 – 1730) 1729 metais jį kanonizavo. Gegužės 16 d. tapo Šv. Jono Nepomuko diena.
Šis šventasis laikomas Čekijos, kunigų, upeivių, sielininkų, malūnininkų, tiltų globėju, saugančiu nuo potvynių ir visų vandens nalaimių, be to, tikima, kad globoja visus neteisingai apkaltintuosius.
Šventasis vaizduojamas su kunigo drabužiais ir biretas ant galvos. Kiti atributai – nukryžiuotasis, palmės šakelė, kartais knyga, nimbas su penkiomis žvaigždutėmis. Kitas, retesnis simbolis – raudonas liežuvis.
1702 m. Vilniaus jėzuitai atspausdino knygutę apie Šv. Jono Nepomuko gyvenimą.
Lietuvos ir Lenkijos vadovas Augustas II (1709 – 1733) Šv. Joną Nepomuką pasirinko valstybės patronu, greta Šv. Stanislovo ir Šv. Kazimiero.
Greitai Šv. Jonas Nepomukas tapo vienu populiariausių šventųjų Lietuvoje. Lietuvos ir Lenkijos vadovas Stanislovas Augustas (1764 – 1795) suteikė Anykščių ir Pilviškių miestams Magdeburgines teises ir herbus, kuriuose pavaizduotas šventasis.
Trakų rajono savivaldybėje yra du koplytstulpiai, kuriuose yra Šv. Jono Nepomuko skulptūros.
Mūsų pristatomas objektas – tai XIX amžiaus Šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra. Ši skulptūra 600 mm aukščio, drožta, padengta dažais ir auksuota. Šventasis vaizduojamas tradiciškai – stovintis ant pakilos, apsirengęs kunigo rūbais, ant galvos beretas, rankose laiko nukryžiuotąjį.
Pamatyti Šv. Jono Krikštytojo skulptūrą kviečiame gruodžio 15 d. Antikvariate – meno galerija „Kiemelis“. Iki pasimatymo!
Menas mus padaro geresniais.
Virgilijus POVILIŪNAS,
Istorikas
Palikite komentarą