Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Kitą dieną sutikau vieną buvusį „kuloką“. Jis gana seniai gyveno Slavgorode, sirgo džiova ir gydėsi poliklinikoje, dažniausiai...
Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Aš sėdėjau šalia vairuotojo automašinoje. Ji buvo pakrauta ir apdengta brezentu. Su tikru malonumu įlipau į...
Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Ten manęs, kaip ir kitų dėstytojų iš Leningrado, nepriėmė dėstyti, nes visus mokinius meistrų priežiūroje siuntė dirbti...
Skaitytojams pateikiame aukštadvariečio, inžinieriaus Tado Mongirdo tremties prisiminimų ištrauką, kurios perrašą iš rankraščio atliko buvusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja-metodininkė Daiva KERDOKAITĖ KAZLAUSKĖ (1973–2026). Mongirdai iš Aukštadvario buvo ištremti 1941 m. birželio 16 d. Žemiau spausdiname ištrauką. Kasdienis mūsų režimas buvo maždaug vienodas. Iš ryto, kas dirbo, ėjo į darbą. Moterys, kurios buvo „namų...
Tremtyje mama Veronika Rainienė (sėdi kairėje), tėvas Pranas Rainys (sėdi dešinėje), sūnus Petras Rainys (stovi dešinėje), sūnus Viktoras Rainys (stovi kairėje), Bronė Rainytė-Drumstienė (stovi viduryje), sesuo Genė (sėdi dešinėje), sesuo Albina (sėdi kairėje). Asmeninio archyvo nuotr. 96-erių Viktoras Rainys – vienas iš tų tyliai tvirtų žmonių, kurių gyvenimo istorija tilptų ne į vieną knygą. Jo...
Rasutė Peslekienė. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Viktoriia Chorna) Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Apdovanojimų komisijos pirmininkės, vos 4 metukų į Tomsko sritį ištremtos Rasutės Peslekienės kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Sveiki, mielieji Lietuvos žmonės, garbingi svečiai ir bendro likimo broliai ir sesės. Savo kalbą norėčiau pradėti mokytojos...
Tremtinė Bronė Drumstienė. Rasos Jakubauskienės nuotr. Pokalbis su Brone Drumstiene apie tremtį, gyvenimą po jos ir tylų rūpestį atminimu Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – tai laikas, kai Lietuva susimąsto apie skaudžius istorijos vingius, apie šimtus tūkstančių išvežtų, ištremtų, prarastų. Tai diena, kai tylos akimirkos kupinos vardų, kurių nebėra, ir atminimo, kuris gyvas...
Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”) lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje (Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį. Lietuva...
1939 m. Sovietų Sąjunga užėmė rytinius Lenkijos rajonus ir Vilniaus kraštą ir nedelsdama griebėsi teroro: sistemingų suėmimų bei trėmimų. Į lagerius ir tremtį 1939–1941 m. pateko apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų. Valstybės saugumas rado režimo priešus tarp mokytojų ir moksleivių, dėstytojų ir studentų. Iš 11 626 gimnazistų ir studentų 4508 buvo potencialūs priešai. Užkliuvo pradinių mokyklų mokiniai, priklausę katalikų organizacijai „Angelaičiai“. Buvo...