Gegužės 1–31 dienomis Elektrėnuose vyksta 4-asis šiuolaikinės muzikos ir meno festivalis „Ars Nova“. Šiemet festivalio metu keturi renginiai – muzikos ir šokio performansas, poezijos ir vaizdo projektas, spektaklis ir kino vakaras – vyks scenoje. Be scenos programos, visą mėnesį mieste galima pamatyti bei patirti ir gerai žinomų, ir negirdėtų menininkų parodas ir instaliacijas. Įvairiapusis, gyvas ir nuolat kintantis festivalis šiemet siūlo pasimatuoti kitoniškumą.

„Norisi kalbėti apie tai, kas yra kita, neįprasta, kartais gal net nepatogu ar sunkiai suprantama – tiek mene, tiek mūsų kasdienybėje. Kitoniškumą galima suprasti labai plačiai. Viena vertus, tai yra skirtingos meno formos, išraiškos, idėjos, kurios ne visada telpa į mums įprastus rėmus. Kita vertus, tai esame mes patys. Iš pirmo žvilgsnio visi esame labai panašūs – gyvename tuose pačiuose kūnuose, veikiame pagal tuos pačius biologinius principus. Tačiau mūsų patirtys, mąstymas, požiūriai gali būti visiškai skirtingi. Ir būtent čia atsiranda tas įdomiausias taškas – kai suvoki, kad vienu metu esame ir labai panašūs, ir labai skirtingi. Festivalis kviečia tą skirtumą ne tik pastebėti, bet ir priimti: skirtingas nuomones, patirtis, saviraiškas. Man atrodo, kad šiandien tai ypač svarbu – mokėti išbūti su tuo, kas nėra „kaip aš“, ir ne atmesti, o bandyti suprasti“, – kalba šiuolaikinės muzikos ir meno festivalio vadovė Greta Garmašaitė-Balienė.

Gegužės 8 d. 19 val. Elektrėnų kultūros centre festivalį pradėjo išskirtinis muzikos ir šokio sintezės performansas „Muzika neegzistuojančiam baletui“, kuriame susitiko džiazo korifėjus, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas ir šokėja bei choreografė, tardisciplininio meno kūrėja, KVMT baleto trupės artistė Stefanija Nosovaitė.

Gegužės 15-ąją 17 val. Elektrėnų viešojoje bibliotekoje bus galimybė pamatyti dar vieną unikalų projektą „Trūkstamos dalys“ – Elektrėnų poeto, Jaunojo jotvingio, Salomėjos Nėries, Bernardo Brazdžionio ir kitų literatūros premijų laureato Aivaro Veiknio poezijos ir vaizdo menų sintezę. Vaizdo dalį kuria menininkė Dainora Aleksaitė. Tai labai jautrus, autentiškas projektas, kuriame susitinka skirtingos meno kalbos ir gimsta naujas pasakojimas.

Programoje taip pat numatytas teatras – gegužės 23 d. 14 val. spektaklį „Penkios minutės šlovės“ Elektrėnų profesinio mokymo centre pristatys teatras „Pradžia“. Šis darbas skirtas jaunajai auditorijai (4–8 metų vaikams) ir kalba apie šių metų festivalio temą – kitoniškumą.

Gegužės 30 d. 21 val. festivalį uždarys kino vakaras po atviru dangumi – prie Elektrėnų kavinės „Pomo“ žiūrovai galės pamatyti režisierės Inesos Kurklietytės filmą „Drugelio širdis“.

Be scenos programos, visą gegužės mėnesį Elektrėnuose galima pamatyti ir dešimties menininkų instaliacijas bei parodas. Elektrėnų skulptūrų parke galima grožėtis menininko Algirdo Stonio iš metalo armatūros pagaminta skulptūra „Pirmadienis“. Kūrinys vaizduoja simbolinę darbo savaitės „darbingumo skalę“. Pirmadienis – pakrypęs, vos darbingas; antradienis – stabilesnis; trečiadienis – produktyviausias, o artėjant savaitės pabaigai darbingumas vėl mažėja, mintims krypstant į savaitgalį. „Pirmadienis“ – tai šmaikšti refleksija apie kasdienį santykį su darbu ir dažnai ambivalentišką požiūrį į darbo rutiną.

Elektrėnų kultūros centre (KC) lankytojų laukia pažintis su trijų menininkų darbais. Lietuvoje kuriantis kino režisierius ir audiovizualinio meno kūrėjas Kristijonas Dirsė pristato audiovizualinę instaliaciją „Flaneur“. Kristijonas baigė muzikos ir kino studijas Brunelio universitete Londone, o kino režisūros magistro laipsnį įgijo „Université Paris 8“. 2021 m. menininkas grįžo į Vilnių ir prisidėjo prie daugiau nei dešimties teatro pastatymų, pelnė „Fortūnos“ apdovanojimą bei „Sidabrinės gervės“ nominaciją už trumpametražį filmą „Reminiscence“.

„Flaneur“ – audiovizualinė instaliacija, tyrinėjanti žmogaus santykį su miestu per psichogeografinę patirtį. Ji kviečia miestą suvokti ne kaip struktūrą, o kaip būseną – patiriamą per nuojautą, atsitiktinumą ir vidinius impulsus. Kūrinys sukurtas bendradarbiaujant su „Synaesthesis“, kuruotas Martos Finkelštein, jame skamba trijų jaunosios kartos kompozitorių muzika.

Antroje parodoje, kurią sukūrė su tapyba, instaliacija ir skaitmenine medija dirbantis menininkas Andrius Ivanovas (mgmn), patiriama įtampa tarp skaitmeninės ir fizinės plotmės, tarp kontrolės ir irimo, o kitoniškumas atsiskleidžia kaip nuolat kintanti, nestabili būsena.

A. Ivanovas Gimė Zarasuose, 2017 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. 2015 m. pelnė Baltijos šalių jaunojo tapytojo prizą. Dalyvavo meno rezidencijose Norvegijoje („Nordisk Kunstnarsenter Dale“) ir Vokietijoje („Pilotenkueche“, Leipcigas). Jo kūryba tyrinėja dideles energijos formas, žaidimų kultūrą ir postinterneto estetiką, analizuodama skaitmeninės ir fizinės realybės susikirtimus.

Elektrėnų KC eksponuojamų A. Ivanovo tapybos darbų vizualinė strategija pasiskolinta iš kompiuterinio žaidimo „Counter-Strike“ žemėlapio de_nuke kalnų tekstūrų. Parodoje tapyba ir fotografija veikia kaip tarpusavyje susieta sistema. Paviršiai ir tekstūros kuria įtampą, hematomų metafora rezonuoja su žaidėjų patirtimis ir platesniu socialiniu kontekstu, o Grenlandijos ledynų vaizdai įveda geopolitinių sluoksnių dimensiją.

Šiauliuose gyvenanti ir kurianti grafikė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, žinoma savo šilkografijos darbais, surengusi daugiau nei 15 personalinių parodų ir dalyvavusi per 50 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, Elektrėnų KC eksponuoja savo grafikos darbus. Paroda pristatoma kaip sensorinė laboratorija, kurioje eksperimentinė grafika tampa būdu stebėti procesus ir jų nepastovumą. Atsitiktinumas čia tampa kūrybos dalimi – klaidos ar dažo nutekėjimai traktuojami kaip tikrumo pėdsakai. Kūriniai kviečia permąstyti kitoniškumą ne kaip priešpriešą „normalumui“, o kaip natūralią būties dalį.

Elektrėnų profesinio mokymo centre pristatomi du Nidos Shah kūriniai iš projekto „Fragmentuotas identitetas“ – „Pilnai tuščias“ ir „Nidos tėkmė“. 2025 m. grafikos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusi menininkė aktyviai dalyvauja parodose ir rezidencijose. Festivalyje „Ars Nova“ eksponuojamoje instaliacijoje N. Shah nagrinėja mišrų kultūrinį identitetą tiek per idėją, tiek per pasirinktą atlikimo techniką. Indas, sukurtas iš akvatintos raižinio plokštės, ir tekstilės objektas, atliktas cianotipijos technika, remiasi skirtingų kultūrų ornamentika, susijusia su autorės asmenine patirtimi: lietuviška, pakistanietiška, britiška ir indiška.

Prie Elektrėnų kabančio tilto eksperimentinio „Apeirono teatro“ kūrėjos Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė siūlo pasigoržėti etnofuturistine interpretacija – vieną pirmųjų Lietuvoje rišamų (arba „auginamų“) dangiškų sodų iš aliuminio. Šis kūrinys kelia klausimus apie dangiško sodo kilmę ir jo ryšį su pasaulio sandara: kaip žmogus perėjo nuo organiškų, vingiuotų formų prie tikslios geometrijos? Kas įkvėpė šias struktūras? Kaip laikais, kai nebuvo nei mikroskopų, nei teleskopų, tradiciniai kūrėjai ėmė atkartoti formas, primenančias atomų sandarą?

Elektrėnų ledo arenos prieigose dizaineris, garso menininkas, filmų kompozitorius ir garso režisierius, elektroninės ir eksperimentinės muzikos projektų „spectral“ ir „entropija“ įkūrėjas, garsovaizdžių ir garso instaliacijų autorius, grupių „BrainMonk“ ir „Analogika“ narys Marius Paulikas garso instaliacija „Kalba gatvė“ kviečia patirti erdvę per klausą ir atrasti kasdienybėje slypinčius, dažnai nepastebimus garsinius sluoksnius. Tereikia stabtelėti, įsiklausyti į aplinką ir pasitelkus daugiakanalę garso sistemą gatvė „prabils“ savo pačios garsais – automobilių ūžesiu, metalinių konstrukcijų rezonansu, aukštos įtampos laidų virpesiu ir architektūros ritmu.

Gastrobare „Pomo“ būtina susipažinti su fotografo, vaizdo įrašų kūrėjo, elektroninės muzikos prodiuserio ir kūrėjo Deivido Akelio fotografijų paroda „Apleistas „Vaikų pasaulis“. Menininkas nuo ketverių metų augo Elektrėnuose. Vaikystėje kiekvienas apsilankymas Elektrėnų atrakcionų parke „Vaikų pasaulis“ jam buvo tarsi svajonės išsipildymas. Tačiau vėliau šią vietą laikas pavertė savotišku naujųjų laikų „Černobiliu 2.0“. Džiaugsmingą vaikų juoką čia pakeitė tyla ir nuostabą keliantys, beveik apokaliptiniai vaizdai. Deividas juos užfiksavo 2018 metų ankstyvą spalio rytą.

Tarp marių ir Elektrėnų amfiteatro „Vaikų pasaulis“ pats laikas akimirkai stabtelėti – atsistoti abiem kojomis ant kūrybinio dueto „Nene“ – Kristijono ir Justinos Nenartavičių – instaliacijos „Stebuklinga Elektrėnų plytelė“. Justina – kompozitorė ir multimedijų menininkė iš Vilniaus, Kristijonas – architektas iš Pastrėvio. Sukurti instaliaciją inspiravo legenda (ją perskaitysite https://www.visit-elektrenai.lt/). Kurdami instaliaciją menininkai rėmėsi japoniška praktika kintsugi, kai skilusios plytelės įtrūkimai ne slepiami, o išryškinami. Taip jiems suteikiama nauja vertė. „Stebuklinga Elektrėnų plytelė“ tampa simboliniu miesto elementu, kalbančiu apie tikėjimą svajonėmis ir meile.

Festivalio „Ars Nova“ maršrutas baigiamas prie Pergalės g. 59A esančios elektros pastotės. Čia galima stebėti, kaip dailininkė Urtė Matutytė kuria muralą „Žuvys miške“. Kūrinyje apie kitoniškumą kalbama pasirenkant vizualiai netikėtą sprendimą – žuvys vaizduojamos joms neįprastoje aplinkoje – miške. Toks motyvas simbolizuoja tai, kas iškrenta iš įprastos tvarkos, ir kuria lengvą keistumo ir netikėtumo pojūtį.

Meno maršrutą su instaliacijų ir parodų aprašymais rasite Elektrėnų turizmo informacijos centro svetainėje: https://www.visit-elektrenai.lt/marsrutai/siuolaikines-muzikos-ir-meno-festivalis-ars-nova-2026/

Visi festivalio renginiai ir parodų lankymas yra nemokami.

Šiuolaikinės muzikos ir meno festivalį ARS NOVA’26 organizuoja asociacija „Muzikos kalviai“.

Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė.

Festivalio „Ars Nova“ informacija