Papilomos – dažniausiai gerybiniai, virš odos paviršiaus iškilę dariniai, kurie paprastai nekelia grėsmės sveikatai, tačiau tam tikrose kūno vietose gali sukelti nepatogumų. Jos nėra agresyvios, o kai kurios gali metų metus išlikti beveik nepakitusios.

Gydyti ar šalinti papilomą būtina ne visada. Vis dėlto pastebėjus naują odos darinį vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes iš pirmo žvilgsnio panašiai gali atrodyti ir rimtesni sveikatos sutrikimai. Laiku juos atpažinus, galima išvengti pavojingų pasekmių.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra papilomos, kodėl jos atsiranda, kokie požymiai turėtų paskatinti apsilankyti pas dermatologą ir kokiais būdais šie dariniai gali būti pašalinami.

Kas yra papiloma?

Papiloma – tai gerybinis epitelinio audinio darinys, išaugantis virš odos ar gleivinės paviršiaus. Kasdienėje kalboje šiuo pavadinimu dažnai vadinamos nedidelės, minkštos, ant plonos kojelės kabančios odos ataugėlės. Mediciniškai tokie dariniai neretai vadinami akrochordonais arba minkštosiomis fibromomis. Jų galima aptikti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniausiai pasitaiko ant kaklo, pažastyse, kirkšnyse, po krūtimis ir ant akių vokų. Papilomos gali būti vos pastebimos arba siekti kelių milimetrų ir daugiau.

Kodėl papilomos atsiranda?

Papilomų atsiradimo priežastys priklauso nuo konkretaus darinio tipo. Minkštųjų odos ataugėlių susidarymo mechanizmas nėra iki galo išaiškintas, tačiau žinomi keli jų atsiradimą skatinantys ar su jomis susiję veiksniai:

• Odos trintis. Ataugėlės dažniau formuojasi vietose, kur oda trinasi į kitą odos paviršių, drabužius ar papuošalus.
• Amžius ir paveldimumas. Minkštosios fibromos dažnesnės vyresniame amžiuje, o polinkis į jas gali būti paveldimas.
• Hormoniniai pokyčiai. Nėštumo metu kai kurioms moterims atsiranda daugiau odos ataugėlių.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai. Jos dažniau nustatomos žmonėms, turintiems nutukimą, atsparumą insulinui ar sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu.

Vienos ar kelių ataugėlių atsiradimas savaime nereiškia, kad žmogus serga kokia nors liga.

Ar papilomos pavojingos?

Dauguma papilomomis vadinamų minkštųjų odos ataugėlių yra nepavojingos, nevirsta vėžiu ir nekelia rimtos grėsmės sveikatai. Jeigu darinys ilgą laiką nesikeičia, neskauda ir netrukdo kasdieniam gyvenimui, jo šalinti dažniausiai nebūtina. Vis dėlto pavojų gali kelti ne pati papiloma, o klaidingas jos atpažinimas. Kai kurios odos ligos, įskaitant piktybinius navikus, iš pradžių gali priminti paprastą ataugėlę.

Kaip jas atpažinti?

Dauguma minkštųjų papilomų nesukelia jokių juntamų simptomų. Žmogus jas dažniausiai pastebi prausdamasis, rengdamasis arba atsitiktinai apčiuopęs nedidelį odos iškilimą.

Būdingi požymiai:

• Minkšta konsistencija. Darinys paprastai būna paslankus, kartais primena mažą odos lašelį.
• Spalva. Dažniausiai ataugėlė yra kūno spalvos, rausva arba rusva.
• Forma. Papiloma gali būti prisitvirtinusi prie odos siaura kojele arba turėti platesnį pagrindą.
• Dirginimas. Jeigu darinys nuolat trinamas drabužių ar užkliudomas skutantis, jis gali parausti, tapti jautrus arba pakraujuoti.

Svarbu nepamiršti, kad vien iš išvaizdos ne visuomet įmanoma atskirti papilomą nuo karpos, apgamo ar kito odos darinio.

Kada kreiptis į dermatologą?

Jeigu ataugėlė nekinta ir nesukelia nepatogumų, dažniausiai nėra priežasties skubiai kreiptis į gydytoją. Tačiau naują, dar neįvertintą darinį naudinga parodyti specialistui, ypač jeigu kyla abejonių dėl jo kilmės.

Dermatologo konsultacija ypač svarbi, jeigu darinys:

• sparčiai didėja arba keičia formą;
• tampa neįprastai tamsus, margas ar netaisyklingų kontūrų;
• pradeda kraujuoti be aiškios priežasties;
• sukelia skausmą, nuolatinį niežėjimą arba opėja;
• atsiranda lytinių organų ar gleivinių srityje.

Tokie pokyčiai nebūtinai reiškia piktybinę ligą, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Taip pat verta pasitikrinti, jeigu per trumpą laiką atsiranda neįprastai daug naujų odos ataugėlių.

Kaip gydomos papilomos?

Gerybinės, jokių nepatogumų nesukeliančios papilomos gydymo paprastai nereikalauja. Tačiau jeigu darinys dažnai pažeidžiamas, kliūva už drabužių arba žmogui nepatinka jo išvaizda, galima apsvarstyti pašalinimą. Papilomos panaikinimas gali būti atliekamas keliais būdais. Vienas iš jų – šalinimas lazeriu, kai darinio audinys sunaikinamas lazerio energija. Kitas variantas – elektrokoaguliacija, kurios metu naudojama elektros srovės sukeliama šiluma. Kartais taip pat taikoma krioterapija – užšaldymas skystu azotu. Kai kuriais atvejais darinys paprasčiausiai pašalinamas chirurginėmis žirklėmis ar skalpeliu, prireikus naudojant vietinį nuskausminimą. Tinkamiausias metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į darinio dydį, vietą, pobūdį ir poreikį atlikti histologinį tyrimą.