Elena Žilinskienė, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinio vyr. bibliotekininkė

Rugsėjo 5 d. Trakų viešosios bibliotekos Tiltų padalinyje vyko susitikimas su žurnaliste, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nare, daugkartine LR sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotų konkursų laureate Daiva Červokiene. Viešnia pristatė naujausias savo knygas „Kaip medžiai gydo“ ir „Liepos motinėlės“, papasakojo apie mažalapes ir didžialapes, aukščiausias, storiausias, daugiakamienes liepas. Skaidrėse lankytojai išvydo, kaip jos atrodo, kuriose Lietuvos vietovėse auga. Autorė pasakojo apie liepų vaistines savybes, medų, Metų vaistinio augalo, Metų medžio rinkimus, medžių ir miško poveikį žmogaus sveikatai, liepų aromaterapiją, pravedė meditacijos valandėlę.

Liepinių medžių pasaulyje yra apie 500 rūšių. Lietuvoje natūraliai auga tik mažalapė liepa. Ją galima atskirti pažvelgus į apatinę lapų pusę, jų plaukeliai rusvi, o didžialapių – balsvi. Didžialapė pražysta birželio pradžioje, o mažalapė – birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Mūsų protėviai medžius labai gerbė ir saugojo, jiems suteikdavo vardus, iš jų šakų padėties nuspėdavo orus. Liepos buvo mėgstamas sodybų medis, jų alėjos žymėjo kelius į dvarus. Liepų kvapas malonus, švelniai raminantis, vertingos vaistinės savybės. Liaudies medicinoje vartojami liepų pumpurai, žiedai, žievė ir lapai. Medus tinka sergant peršalimo ligomis, kai vargina sloga, bronchitas. Tačiau grynai liepų medaus surasti sunku, jis šviesus, beveik baltas. Liepų mediena minkšta, balta, iš jos drožiami šaukštai, indai, gaminamos geldos, anksčiai gamindavo lopšius vaikams. Liepos dažnai minimos tautosakoje, dainose, poetų eilėse. Liepa yra moteriškiausias medis, iš jų rišamos vantos labai tinka moterims. Liepomis motinėlėmis vadinamos dar ir dėl to, kad peržydėjusios sunokina branduolius, kuriuos sutrynus gaunamas pakaitinis motinos pienas, kuriuo anksčiau girdydavo naujagimius. Liepa išrinkta ir Metų vaistiniu augalu, ir Metų medžiu.

Knygų autorė kalbėjo apie miško poveikį žmogaus sveikatai. Šioje srityje daug tyrimų atlikę japonai pataria savaitgalius praleisti miškuose. Ramus, lėtas pasivaikščiojimas, klausantis miško garsų, užuodžiant jų kvapą ramina nervų sistemą, pašalina nerimą, pagerina miegą. Susitikimo metu buvo skaitoma habilituotos gamtos mokslų daktarės, liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės pasakėlės „Liepos galybės“ ištrauka, išklausyti žolininko dr. Mariaus Lasinsko patarimai, į kokį mišką eiti, kai trūksta jėgų, kai norisi ramybės, švaros, ir kuo gali padėti liepa motinėlė. Renginio metu vyko gyvi pokalbiai, diskusijos apie liepas ir kitus medžius, paminėtas ir nuo liepų kilusio netolimo Lieponių kaimo vardas.

Nuoširdžiai dėkojame knygų autorei už suteiktas vertingas žinias apie platesnį gamtos, medžių, liaudies medicinos pažinimą, už įdomius knygų pristatymus, dėkojame visiems susidomėjusiems ir dalyvavusiems. Renginį finansavo Trakų rajono savivaldybė.