Liepos 27–31 dienomis Trakuose ir Užutrakyje vyko Trakų krašto tradicinių amatų, kulinarinio paveldo ir folkloro kursai-stovykla, subūrusi tradicinių amatų puoselėtojus, tautodailininkus ir kultūros paveldu besidominčius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių. Penkias dienas trukusi stovykla tapo galimybe ne tik mokytis senųjų amatų, bet ir gilinti žinias apie Lietuvos regionų tradicijas, tautinius kostiumus, kulinarinį paveldą bei folklorą.

Stovyklą organizavo Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija, o ją įgyvendinti padėjo gausus partnerių būrys: Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija (pirmininkė Ramutė Kraujalienė), Trakų istorijos muziejus (direktorė Alvyga Zmejevskienė), Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (direktorius Darius Kvedaravičius) ir Lietuvos etnografijos muziejus (specialistė Daiva Zubrienė).

Stovyklos atidarymas vyko Trakų pusiasalio pilyje. Dalyvius pasveikino Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė bei Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė. Pirmąją paskaitą apie dzūkišką tautinį kostiumą, jo dėvėjimo tradicijas ir simboliką skaitė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Vėliau Trakų istorijos muziejaus specialistai supažindino dalyvius su muziejaus tekstilės ir etnografijos rinkiniu, suteikdami galimybę iš arti pamatyti autentiškus tautinio paveldo eksponatus.

Antrąją stovyklos dieną dalyviai lankėsi Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse, kur klausėsi paskaitos apie lietuvių tekstilės simboliką, regioninius audinių raštus ir jų reikšmę, kurią vedė Daiva Zubrienė. Taip pat vyko kulinarinė edukacija – tradicinių bulvinių bandų kepimas, supažindinęs dalyvius su lietuvių kulinariniu paveldu.

Didžiausia stovyklos dalis buvo skirta praktiniams amatų mokymams. Dalyviai mokėsi siuvinėti tautinio kostiumo detales, vyti juostas kaladėlėmis, pinti iš žolynų įvairius buities dirbinius, susipažino su tradicinio apavo – vyžų ir naginių – gamyba. Visą savaitę dirbdami kartu su patyrusiais meistrais jie gilino praktinius įgūdžius ir kūrė darbus, kuriuos pristatė baigiamojoje parodoje.

Ne mažiau svarbi stovyklos dalis buvo skirta Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kulinariniam paveldui. Dalyviai susipažino su karaimų virtuve – buvo pristatyta ir degustuota tradicinė kiubėtė, taip pat vyko gruziniško chačapurio kepimo edukacija. Dar viena kulinarinė veikla buvo totoriškų balandėlių iš vynuogių lapų gamyba, kurią vedė Trakų krašto totorių bendruomenės atstovai. Tokiu būdu dalyviai pažino Trakams būdingą daugiakultūrį kulinarinį paveldą.

Vakarais stovyklautojai rinkdavosi į folkloro vakarus, kurios vedė etnomuzikologė Dalia Mockevičienė. Rūdiškių folkloro ansamblis „Diemedis” mokė Vaikštenių krašto dainų tradicijų, o dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis, bet ir patys dainuoti, pažinti senąsias melodijas bei jų atlikimo tradicijas.

Viena prasmingiausių stovyklos veiklų tapo dalyvavimas Angelų kalvos talkoje. Stovyklos dalyviai sodino medelius ir prisidėjo prie šios išskirtinės vietos puoselėjimo. Prie iniciatyvos prisijungė ir Karališkos kibininės direktorė Zinaida Juškienė su kolektyvu, kurie ne tik pavaišino talkos dalyvius kibinais, bet ir prisidėjo prie aplinkos tvarkymo. Trakų neįgaliųjų užimtumo centro lankytojai pagamino vabzdžių viešbučius su ežiuko nameliu, kurie papildė Angelų kalvos aplinką. Medelių sodinimo ir jų išdėstymo klausimais konsultavo „Sodžiaus meistrų” atstovas Gytis Lietvaitis, o apie Angelų kalvos atsiradimą ir jos kūrimo idėją pasakojo įkūrėjos Dominyka Semionovė ir Lolita Jolanta Piličiauskaitė.

Baigiamąją stovyklos dieną vyko dalyvių sukurtų darbų paroda ir rezultatų pristatymas. Paskaitą apie Lietuvos regioninių tautinių kostiumų bruožus ir simboliką skaitė Lietuvos nacionalinio muziejaus tautinio kostiumo specialistė Danutė Keturakienė, apibendrinusi regioninių kostiumų išskirtinumą ir jų reikšmę šiandien.

Penkias dienas trukusios stovyklos metu dalyviams buvo perduodami praktiniai tradicinių amatų įgūdžiai, gilinamos žinios apie Lietuvos etninę kultūrą, puoselėjamas kulinarinis paveldas ir folkloras. Kartu buvo stiprinamas bendruomeniškumas, skatinamas bendradarbiavimas tarp muziejų, kultūros įstaigų, tautodailininkų ir įvairių bendruomenių. Trakai ir Užutrakis šiomis dienomis tapo vieta, kur susitiko istorija, tradicijos, amatai ir skirtingų tautų kultūrinis paveldas. Dalyviai išsivežė ne tik savo rankomis sukurtus darbus, bet ir naujas žinias, prasmingas pažintis, įkvėpimą tęsti tradicinių amatų puoselėjimą bei perduoti šias žinias kitiems. Dėkojame visiems!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė.

Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos informacija