Vaižganto premijos laureatė Aldona Ruseckaitė. R. Neniškienės nuotr.
Rugpjūčio 13 dieną, lietuvių kunigo, publicisto Juozo Tumo-Vaižganto tėviškėje, Maleišiuose, įvyko Vaižgantinių šventė, jos metu įteikta 24-oji respublikinė Vaižganto premija. Už biografinį romaną „Vienatybė“, skirtą Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės (1882–1936 m.) gyvenimui ir kūrybai, apdovanota rašytoja Aldona Ruseckaitė. Laureatė vainikuota ąžuolo vainiku, ją pasveikino vietos valdžios atstovai bei Rašytojų sąjungos ir Žurnalistų sąjungos vadovai, Seimo nariai ir Svėdasų krašto puoselėtojai.
Vaižgantinės šventė pasižymi dar ir tuo, kad ją visuomet lydi geras oras ir gaivus vėjas. Mergaitės tautiniais drabužiais saulėtą šeštadienį pasitiko prie vartelių ir įteikė dalyviams linų puokšteles. Susirinkusieji pirmiausia klausėsi folkloro grupės „Vilko pupos“, su senovinių instrumentų pritarimu atliekamų dainų. Renginio žodinė dalis prasidėjo Justino Marcinkevičiaus, taip pat Vaižganto premijos laureato, eilėmis iš vedėjo lūpų. Tylos minute pagerbti išėjusieji. Pasisakė Anykščių L. ir S. Didžiulių bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, cituodama Greimą, įvardijo J. Tumą-Vaižgantą paradigmine asmenybe. Padėkojo laureatei, per kurios kūrybą galime reflektuoti Vaižganto idėjas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas pasidžiaugė, kad Vaižgantinių tradicija tęsiasi. Anot jo, šiandienos šurmuliuojančiame pasaulyje daug tuščio virpesio, o čia jis jaučiąs gilumą. K. Vilkauskas įteikė padėkas ilgamečiam Vaižgantinių organizatoriui ir muziejaus vadovui Vytautui Bagdonui, gretimo Kunigiškių seniūnijos seniūnaičiui Pranui Maišeliui. Pabaigoje Seimo narys pacitavo du savo kūrybos ketureilius.
Premiją įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, naujasis Žurnalistų sąjungos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis. A. Antanaitis apibendrino, kad rašytoja Aldona Ruseckaitė rašo apie žmones, kuriems rūpėjo valstybė. Ragino užduoti sau klausimą, kokius idealus įgyvendiname dabar, kokią brandiname tautą ir kas mūsų laukia ateityje. A. Ruseckaitės knygoje „Vienatybė“, pasak A. Antanaičio, Vaižgantas yra labai svarbus. Kanauninkas pasižymėjo tuo, kad niekuomet nelaidydavo aštrių kritikos strėlių netgi silpniems kūrėjams, jo manymu, tautoje turinti rusenti kūrybinė ugnelė.
Laureatei Aldonai Ruseckaitei įteikta premija ir diplomas. Rašytoja pasidalino pirmosios rašytinės pažinties su Vaižganto biografija prisiminimais: dirbdama Maironio muziejuje iš specialiųjų fondų slapčia parsinešė Aleksandro Merkelio monografiją apie Vaižgantą ir su užsidegimu perskaitė ją namuose. Knyga buvo atidėta, nes biografijos autorius pasitraukė į Vakarus ir jo kūryba nebuvo pageidaujama. Pasak A. Ruseckaitės, Vaižgantas turėjo dvi mylimąsias: knygą ir Lietuvą. Autorė paminėjo savo biografiniuose romanuose aprašytus klasikus ir jų santykį su kanauninku: Maironis ir Vaižgantas bendraudavo nepaisydami skirtingų temperamentų, Vaižgantas pasirūpino, kad Žemaitė, cicilikė, nebūtų palaidota už kapinių tvoros, bičiuliavosi su Vincu Mykolaičiu-Putinu ir buvo „Altorių šešėlio“ pirmasis vertintojas, nors prisipažino „panašios temos neišgyvenęs.“
Artimai pažinojo Oną Pleirytę – nuo vaikystės, kuomet klebonavo Latvijoje, Mintaujoje – iki santuokos, kai sutuokė juodu su vyru Kaziu Puida abu netikinčius. Vaižgantas išleido Oną Pleirytę į mokslus ir ragino viską, kas vyksta užsirašyti. Ona paklausė kanauninko ir rašė dienoraštį. Juo remdamasi Aldona Ruseckaitė parašė apie O. Pleirytę knygą. Dera priminti, kad žinomiausias Onos Pleirytės-Puidienės romanas vadinasi „Tėviškė“ (1925 m.), pirma jo dalis išleista dar autorei gyvai esant, o antroji – jau po mirties. Ji rašė straipsnius, vertėjavo, auklėjo tris vaikus, gyveno aktyvų to meto kultūrinį gyvenimą. Aldona Ruseckaitė savo romanu „Vienatybė“ prikelia šią autorę iš užmaršties, išryškina jos asmenybę to meto aplinkos ir įvykių kontekste.
Taip pat šįmet tradiciškai įteikta ir Vaižganto mažoji premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“. Pasveikintas ilgametis Svėdasų girininkijos girininkas Donatas Tuska.
Rūta Neniškienė
Palikite komentarą