Senųjų Trakų vienuolynas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Daugybė žmonių atvyksta į Trakus. Pramogų, istorijos, maloniai praleisti laiko. Netoli, už 4 km. yra Senieji Trakai – vieta, kurioje daug istorijos, daug įvykių. Dabar Senieji Trakai – kaimas Trakų rajono savivaldybės rytuose, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pagal 2021 m. duomenis Senuose Trakuose – 1219 gyventojai.[1]
Senųjų Trakų istorija siejama su XVI a. legendinėje Lietuvos metraščio (Bychovco kronikos) dalyje užrašyta garsiąja Gedimino sapno legenda. Joje pasakojama apie tai, kaip Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) Lietuvos valstybės sostinę iš Kernavės perkėlė į Trakus (dabar – Senuosius Trakus), o vėliau iš pastarųjų – į Vilnių.[2] Senieji Trakai buvo įkurti miškingoje, retai apgyvendintoje vietovėje. Tai netiesiogiai pavirtina ir pats vietovės pavadinimas „trakas“ – miške iškirsta vieta.[3] Šią mintį patvirtina paleobotaniniai tyrimai (O. Kondratienė), kad gretimai pilies statymo metu buvo daug miško.[4] Remiantis legenda, 1316 m., arba pirmieji Gedimino, kaip didžiojo kunigaikščio, valdymo metai, neretai simboliškai laikomi Senųjų Trakų „įkūrimo“ metais. Anot legendos, Gediminas prieš mirtį Senuosius Trakus perdavė savo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui.[5] Čia gimė jo vaikai Vaidotas, Butautas, Tautvilas, Žygimantas, Miklausė, Danutė ir Ringailė.[6]
Dabar Senieji Trakai puošiasi, XIX a. pabaigoje pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą iš buvusio benediktinų vienuolyno mūrų, greta buvusios didžiojo kunigaikščio Gedimino pilies, iškilusi neogotikinio stiliaus bruožų turinti bažnyčia, kurios pagrindinio fasado bokštai suteikia ypatingo grakštumo ir didingumo. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios interjeras puošnus, bet kuklus, išlaikyta benediktinams būdinga ikonografija. Trijose koplyčiose ir devyniuose altoriuose galima pasigrožėti išskirtinėmis skulptūromis bei paveikslais. Ypatingo dėmesio yra vertos Šv. Augustino ir Šv. Benedikto skulptūros, šoniniai altoriai, skirti Šv. Benedikto ir jo dvynės sesers Šv. Scholastikos garbei. Vienas iš vertingų vaizduojamojo meno darbų bažnyčioje – Simono Čechavičiaus XVIII a. tapytas paveikslas, vaizduojantis Šv. Benediktą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, sukurtą XVII a. Anksčiau bažnyčioje kabėjo ir Vytauto Didžiojo portretas…[7]
Gilesnių žinių apie Senųjų Trakų pilies, senovės gyvenvietę ir buvusį benediktinų vienuolyną, suteikia 1994–1997 metais vykę archeologiniai tyrinėjimai.[8]Archeologai nustatė, kad Senųjų Trakų pilis pastatyta iki to laiko neapgyvendintoje vietovėje, ant kalno, kuris buvo aukštesnis nei dabar išlikęs. Amatininkai ir pirkliai gyveno šalia pilies, į pietus nuo piliavietės. Ten surastas 50–100 cm. kultūrinis sluoksnis. Gyvenvietę (arba miestelį?) iš pietinės pusės juosė pelkė, o iš šiaurės – pilis saugojo nuo užpuolimų.[9] Gyvenvietės plotas buvo apie 2 ha. Be to, 2009 m. atlikus tyrimus jau minėtoje rekonstruojamoje Trakų ir Meistrų gatvių sankryžoje, surasta 6 m skersmens statybinės keramikos degimo krosnis, šalia jos – neišdegtų plytų. Tai greičiausiai pati ankstyviausia plytų degimo krosnis Lietuvoje. Kaip rodo krosnies mūro detalės, aptiktas sidabrinio ilgojo – pailgos lazdelės su įkartomis, žinomos kaip pirmojo lietuviško pinigo – fragmentas, žvangučiai, kryželio dalis, raktas, šiferio akmens verpstukas, apkalėliai ir įvairūs kiti XIV a. dirbiniai, ši krosnis buvo naudojama pilies ir gyvenvietės gyvavimo laikotarpiu. Galima manyti, kad čia išdegamomis plytomis buvo aprūpinamos pilies ir jos gynybinių įrenginių statybos. Vėliau krosnis ne kartą perdaryta, o netoliese aptikta kita, XVII–XVIII a. datuojama krosnis, atskleidžia, kad plytų degimo amato Senuosiuose Trakuose laikytasi net ir po pilies sunykimo.[10]
Manoma, kad Pilialaukio kaime, kuris nuo Senųjų Trakų nutolęs per porą kilometrų, gyveno žmonės, kurie dirbo pilyje. Tyrinėtojai nustatė, kad pilėnų, karių, amatininkų, pilies karių ir kitų viduramžių Senųjų Trakų gyventojų laidojimo vieta buvo viena iš Bedugnės kaimo kalvų.[11] Radiniai išvardinti archeologinei ekspedicijai vadovavusio Gedimino Petrausko straipsnyje „Bedugnės kapinynas“.[12]
Senieji Trakai savo buvusios reikšmės neteko XIV a., kai Naujuosiuose Trakuose buvo pastatyta pusiasalio pilis, į kurią persikėlė kunigaikštis Kęstutis.
Kaip pasikeitė gyventojų skaičius, amatai, sunku pasakyti, nes labai mažai išlikusių istorinių dokumentų. Vienas iš dokumentų, iliustruojančių gyventojų skaičių – Senųjų Trakų bažnytinės knygos įrašai, kurie fiksavo gimimus, santuokas ir kt. [13] Taip pat šiuos duomenis skelbia Lenkijos genealogijos draugija internetinėje svetainėje. Galima rasti įrašus nuo 1758 iki 1937 m., tik reikėtų paminėti, kad ne kiekvienų metų įrašus galima matyti. Naudodajantis šiuo istoriniu dokumentu, galima daryti prielaidas apie gyventojų skaičiaus pokyčius Senuosiuose Trakuose.
1758 m. Senųjų Trakų bažnyčioje pakrikštyta 93 vaikai. Senųjų Trakų krikšto knygoje nurodyta beveik visų vaikų gimimo (gyvenamoji) vieta. Pagal šiuos duomenis matome, kad 1758 metais Senuosiuose Trakuose greičiausiai gimė 4 berniukai – neišlikęs vardas, tik pavardė, Andzej, Mikolaj, Pavel ir dvi Annos. 1763 m. registruotas Maciej Radziwonis su užrašyta lietuviška pavarde. 17 kitų pakrikštytų vaikų buvo iš aplinkinių kaimų: iš Paluknio 2 berniukai ir 3 mergaitės, iš Keturiasdešimties Totorių kaimo – 9, Lygainių – 8; Aluonos – 3; Šventininkų – 5 ir kitų aplinkinių kaimų.
Tais pačiais metais Senųjų Trakų bažnyčioje susituokė 28 poros.[14] Įdomu tai, kad visi vardai ir pavardės rašomi lenkų kalba. Iš istorinio šaltinio galima matyti, kad ta pati pavardė (gal būti ir vienoje šeimoje) užrašoma vis kitaip pvz.: Maciej Żemoytelis, Marcin Żemoytel, Michał Żemetel. Maciej Żemoytelis, Marcin Żemoytel gal net galėtų būti vienos šeimos, nes tėvų vardai Piotr ir Anna ir gyvenamoji vieta nurodyta – Świątniki. Kai kurios lietuviškos pavardės, nors ir rašomos lenkiškai, išlaikė savo lietuviškumą. Pvz.: Gal 1758 m. ištekėjusi Marianna Szermuk, gal Maciej Baranovskij. Iš gimusių gal lietuviška pavardė iki sulenkinimo buvo Elžbietos Balonis, Baltramej Žuvialo, Katarzyna Žylinski. Naudojantis Lenkijos genealogijos draugijos paskelbtais duomenimis[15] nuo 1758 iki 1568 m. (duomenys 2 lentelėje) matoma, kad yra nesulenkintų tik lenkišku raidynu užrašytų lietuviškų pavardžių. Pavardės tiek vyriškos, tiek moteriškos, rašomos nekeičiant galūnės: Żemoytelis, Szermukszynis, Dzienowagis, Jursłaycis, Balonis, Jukonis, Szlama, Rewlukaytis, Stanulonis, Jakunis, Radziwonis, Czupała, Bykucis, Czeglis.
Kitas pavardes mėginama sulenkinti, pakečiant galūnes, sutrumpinant, nors skaitant matoma, kad pavardė kilusi iš lietuviško žodžio: Żemoytel, Żyliński, Łapińska, Rudziuk, Doukszewicz….
Tai dar vienas kelias sutrumpinti, „palengvinti“ pavardės užrašymą ir kartu nutolti nuo pavardės ištakų. Manoma, kad pavardė Putys buvo užrašoma – Pucz.
Kai pavardei nepaliekama originalaus užrašymo, sunku atsekti, koks galėtų būti originalus pavardės užrašymas. Atkreipiant dėmesį į pavardes, galima pamąstyti, kokia buvo gyventojų tautybė, kokia kalba kalbėjo? Kokią kalbą laikė sava, gimtąja. Taip, istorinėse knygose rašoma, kad žmonės tais laikais save priskirdavo prie religinės bendruomenės – krikščionys katalikai, bet labai svarbi ir gimtoji kalba, kuria kalbėdavo namuose. Įdomu, kad pagal anksčiau minėto dokumento duomenis daugiausiai žmonių lietuviška (galimai) pavarde buvo Lygainiuose (Ligonie), Šventininkuose (Świątniki), Paluknys (Połuknie), Strakiškės (Strokiszki) ir kituose aplinkiniuose kaimuose.
Remiantis istoriniais duomenimis galime daryti išvadą, kad Senuosiuose Trakuose buvo gyventojų nedaug, bet laikui bėgant jų daugėjo. Nuo 1798 m. yra tarpas, kai nėra pateikiami įrašai. Gyventojų skaičius Senuosiuose Trakuose turėjo keistis, kai carinės Rusijos laikais per Lietuvą buvo tiesiamas geležinkelis. Pvz.: 1863 m. matyti, kad kaimuose aplink Senuosius Trakus gyventojų skaičius išaugo – yra fiksuojami 227 krikštijami vaikai ir 34 santuokos. 1864 – krikštijami 220 vaikai ir 37 santuokos. Gaila, kad nėra nurodoma gyvenamoji vieta ir negalima pasakyti, kiek iš jų yra senųjų Trakų gyventojų. Matome, kad Senuosiuose Trakuose buvo gyventojų, kurie turėjo lietuviškas pavardes. Daugiau gyventojų lietuviškomis pavardėmis buvo Lygainiuose, Šventininkuose. Buvo įdomu stebėti, ar pasikeitė suteikiami vaikams vardai – ne nepasikeitė, vaikai krikštijami pasikartojančiais krikščioniškais vardais. Gal dėl Senųjų Trakų bažnyčioje buvusių Šventos Scholastikos ir Švento Augustino paveikslų vaikams buvo suteikiami Scholastikos ir Augustino vardai, nes analizuojant to paties laikotarpio Trakų bažnyčioje suteikiamus vardus, tokių vardų vaikams suteikta nebuvo.[1]
Įdomi Senųjų Trakų istorija. Gaila, kad mažai apsilanko juose Lietuvos gyventojų, svečių iš užsienio. Visi skuba į Trakus, praleisdami apsilankymą gražioje, ramioje ir senosios Lietuvos paslaptis saugančioje vietovėje.
Daiva KERDOKAITĖ- KAZLAUSKĖ
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė
[1] https://www.traku-zeme.lt/traku-gyventojai-xviii-a-pabaigoje/#google_vignette
[1] https://lt.wikipedia.org/wiki/Senieji_Trakai#Gyventojai
[2] Senųjų Trakų archeologija arba ką apie Vytauto Didžiojo gimtinę žinome iš archeologijos šaltinių | www.traku-zeme.lt, ISSN 2538-6581
[3] https://lad.lt/data/com_ladlibrary/1736/1-145.pdf psl. 46.
[4] Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1994-1995 m. Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. 160 psl.
[5] Senųjų Trakų archeologija arba ką apie Vytauto Didžiojo gimtinę žinome iš archeologijos šaltinių | www.traku-zeme.lt, ISSN 2538-6581
[6] Juozas Vercinkevičius. Trakų rajonas. V. 1981 Psl. 5.
[7] Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia | Trakų ir Vilniaus rajonai
[8] Justina Poškienė. Senųjų Trakų Pilies, senovės gyvenvietės ir benediktinų vienuolyno buitinė keramika (XIVa. –XVII a. pirmojoje pusėje). Psl. 1.
[9] Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1994-1995 m. Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. 160 psl. https://atl.lad.lt/1994-1995/160-163.pdf
[10] https://www.traku-zeme.lt/senuju-traku-archeologija-arba-ka-apie-vytauto-didziojo-gimtine-zinome-is-archeologijos-saltiniu/#google_vignette
[11] https://www.traku-zeme.lt/senuju-traku-archeologija-arba-ka-apie-vytauto-didziojo-gimtine-zinome-is-archeologijos-saltiniu/#google_vignette
[12] https://atl.lad.lt/2012/170-177.pdf
[13]https://geneteka.genealodzy.pl/index.php?op=gt&lang=pol&bdm=B&w=23lt&rid=7482&search_lastname=&search_name=&search_lastname2=&search_name2=&from_date=1803&to_date=1803
[14]https://geneteka.genealodzy.pl/index.php?op=gt&lang=pol&bdm=B&w=23lt&rid=5768&search_lastname=&search_name=&search_lastname2=&search_name2=&from_date=1758&to_date=1758
[15] https://geneteka.genealodzy.pl/index.php?op=gt&lang=pol&bdm=B&w=23lt&rid=5768&search_lastname=&search_name=&search_lastname2=&search_name2=&from_date=1766&to_date=1766&rpp1=50&ordertable=[[0,%22asc%22],[1,%22asc%22],[2,%22asc%22]]&searchtable=&rpp2=50
Palikite komentarą