Gintarė Padvelskienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje vasaros pabaiga ( rugpjūčio 17–21d.) mokiniams buvo kupina nuotykių, kelionių, atradimų, teatro magijos. Čia vyko kasmetinė vasaros stovykla ,,Vytautukai”. Stovyklos būna tematinės, šį sykį stovyklautojų dėmesys buvo telkiamas teatro dalykui pažinti. Į stovyklą susirinko 5–11 klasių mokiniai bei savanoriai, dar neseniai baigę gimnaziją.

Mokinių laukė kelionės, pažintys su teatro užkulisiais, naujos patirtys bei netikėti susitikimai. Teatras – tai galimybė išdrįsti būti tuo, kuo kasdienybėje nebūni. Čia svarbu matyti ir girdėti kitą, pajausti save taip, kad tavimi patikėtų. Būtent tokį teatrą stovykloje ir norėjome patirti. Pojūčiai tik stipresni, kai susijungia dvi komandos: Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos Teatro studijos ,,Teatro magija” nariai ir Trakų kultūros ir meno centro Teatro studijos ,,Mitas” atstovai.

Pirmąją dieną susitikome Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur mokiniai pamatė jau pažįstamus draugus, susipažino su kitais ir jau drąsiau žygiavo į Trakų kultūros ir meno centrą, kuriame mokinių laukė studijos ,,Mitas” vadovė Justina Puidokienė, vedusi teatrinius žaidimus, padėjusius stovyklautojams labiau pažinti vieniems kitus ir taip pasiruošti kelionei į Panevėžį- teatrų miestą. Panevėžyje mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su lėlių teatro pasauliu. Edukacijos leido pažvelgti į teatrą iš kitos perspektyvos – čia personažą gali kurti ne tik aktorius, bet ir lėlė, daiktas, balsas, judesys. Programos metu stovyklautojai susipažino su tradicinių lėlių ( pirštininių, lazdelinių, šešėlinių, mišraus valdymo, marionečių ir kt.) valdymo technikomis bei jų gamyba. Edukaciją vedė aktorius Vytas Kraujelis su kolegomis, o žiūrovų salėje kukliai sėdėjo režisierius Rimantas Jacunskas, kuris mielai pristatė savo spektaklio ,,Ką senelis padarys viskas bus gerai” lėles. Jas kūrė pats.

Po jaukaus priėmimo Panevėžio lėlių vežimo teatre lauke pasitiko lietus, tad slėpdamiesi nuo darganos aplankėme dar vieną kūrėjų mėgiamą vietą- Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės- Bitės biblioteką, kurioje žavėjomės erdvėmis, parodomis ir girdėjome bibliotekos istoriją.

Po dienos Panevėžyje mūsų laukė dar viena ypatinga patirtis – Bistrampolio dvaras, kuriame ne tik praleidome vakarą, bet ir apsistojome nakvynei. Gyvenimas kartu už įprastos mokyklos aplinkos ribų, pokalbiai, juokas, bendros veiklos ir buvimas kartu leido mokiniams geriau pažinti vieniems kitus. Buvimas žirgų, danielių bei kitų dvaro ūkio gyvūnų apsuptyje teikė ramybę ir tapo savotiška gamtos terapija. Kitą dieną Panevėžyje lankėmės muziejuje Stasys museum. Čia Miško paviljono edukacijų erdvėje stovyklautojai tapo kūrinių tyrinėtojais. Grupėse buvo pateikiami trys atvirukai su Stasio Eidrigevičiaus piešiniais, kurių seką reikėjo sudėlioti patiems, taip sukuriant vis kitokią istoriją. Po edukacijos muziejuje keliavome į susitikimą su aktoriumi Irmantu Piliumi Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Aktorius ne tik vaidina, veda ekskursijas po Panevėžio miestą, bet yra ir gintarautojas. Mokiniai turėjo galimybę pasigaminti gintaro pakabuką arba apyrankę. Sužinojo apie gintaro kelią,
savybes.

Kitą dieną kelionę tęsėme Vilniuje. Čia lankėmės Raganiukės teatre, kur teatro pasaulis vėl atsiskleidė kitaip. Mokiniai galėjo ne tik stebėti sceną, bet ir patys tapti spektaklio aktoriais. Pasirinkę Hanso Kristiano Anderseno pasaką ,,Bjaurusis ančiukas”, netrukus iš užkulisių išėjo dėvėdami kostiumus ir atidžiai klausydamiesi aktoriaus E. Paulavičiaus suteikė personažams balsus, charakterius. Tačiau teatro stovyklos programa neapsiribojo teatru tiesiogine šio žodžio prasme. Aplankėme Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kurioje mokiniai dalyvavo ekskursijoje ir turėjo progą pažvelgti į Vilniaus kultūros paveldą. Tai buvo priminimas, kad kūryba gyvena ne tik scenoje – jos galima ieškoti architektūroje, istorijoje, mene ir žmonių pasakojimuose.

Stovyklos pabaigoje susirinkome ten, kur pradėję – Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos aktų salėje, kur žaisdami ir bendraudami laukėme svečio. Mokinius aplankė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Dainius Jankauskas. Aktorius mokiniams pasakojo kaip svarbu pažinti savo emocijas, kūną, balsą, kvietė dažniau būti susitelkusiems akimirkoje, nedaryti veiksmų mašinaliai. Buvo daug judesio žaidimų, balso lavinimo pratimų. O atsisveikindamas su mumis aktorius palinkėjo būti atviriems.

O tada atėjo laikas sustoti ir atsigręžti atgal. Mokiniai pildė teatro stovyklos pasą, rinko įsimintiniausias akimirkas, vertino veiklas, svarstė, ką ši patirtis jiems davė, ir net kūrė savo svajonių vaidmenį.

Ši stovykla dar kartą priminė, kad teatras gali tapti puikia erdve augti. Čia galima klysti, bandyti iš naujo, juoktis, nustebti, kurti ir atrasti save. Užsklanda nusileidžia, tačiau teatro istorija tuo nesibaigia. Ji persikelia į mokyklos koridorius, sceną, klasę ir, svarbiausia, į pačių mokinių prisiminimus.

Gintarės Padvelskienės ir soc. pedagogės Jolantos Misiūrienės nuotraukos