Ką tėvams verta žinoti, kai vaikas mikčioja?

Ką tėvams verta žinoti, kai vaikas mikčioja?

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje spalio 22 d. minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Ši diena pradėta minėti 1998 metais JAV. Mikčiojimas – sklandaus kalbėjimo sutrikimas, kuriam būdingi garsų, skiemenų ir žodžių pakartojimai, tęsimas, artikuliacinio aparato įtampa ir pauzės, trikdančios ritmingą kalbą.

Nėra vienos paprastos priežasties, kodėl atsiranda mikčiojimas. Manoma, kad šį sutrikimą lemia sudėtinga vidinių (įgimtų) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika. Atlikti tyrimai rodo, jog kai kurie žmonės turi įgimtą polinkį į kalbėjimo nesklandumus, o įvairūs aplinkos veiksniai gali paskatinti jo atsiradimą.

„Gerai žinoma, kad mikčiojimas išnyksta, kai žmogus dainuoja, deklamuoja, vaidina ar kalba pašnibždomis. Mikčiojimą skatinantys veiksniai susiję su mikčiojimo atsiradimu. Jiems priskiriama sutrikdyta vaiko fizinė, kognityvinė, socialinė-emocinė ir kalbos raida, nepalankios aplinkos, bendravimo sąlygos ir reikalavimai, neatitinkantys vaiko gebėjimų“, – sakė VDU Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė dr. Vilma Makauskienė.

Daugelis pasaulyje žymių žmonių mikčiojo: Joe Biden’as, Winston’as Churchill’is, Nicole Kidman, Marilyn Monroe, Bruce’as Willis’as, Samuel’is L. Jackson’as, Kylie Minogue, Elvis Presley ir kt.

Mikčiojimas sukelia daug nerimo tėvams ir mikčiojančiam vaikui. Visų pirma tėvai turi žinoti, kad logopedo pagalba yra veiksminga įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems. Vaikui pradėjus mikčioti, tėvams rekomenduojama laikytis dienos režimo, įprastų auklėjimo taisyklių, bendrauti lėtesniu tempu, nepertraukti kalbančiojo, suteikti vaikui sklandaus ir ramaus bendravimo pavyzdį. Patarimai mikčiojančiam vaikui, tokie kaip „sustok“, „pagalvok, ką nori pasakyti“, „nusiramink“ – dažnai yra neveiksmingi, jei aplinkiniai kalba skubėdami.

„Mikčiojimas dažnai palyginamas su „ledkalniu“, nes užsikirtimai yra tik nedidelė problemos dalis, kurią gali pastebėti pašnekovai. Užsikirtimai gali sukelti baimę kalbėti, nerimą ar nusivylimą, todėl kai kurie vaikai pradeda vengti bendravimo, keičia vienus žodžius kitais, jaudinasi kalbėdami su mažiau pažįstamais žmonėmis. Šie sunkumai dažnai išryškėja mokykloje. Emocinės reakcijos į užsikirtimus, kritinės aplinkinių pastabos, gali sustiprinti mikčiojimą, ir jis pradeda nuolat trukdyti vaikui bendrauti,“ – paaiškino Vilma Makauskienė.

Šią vasarą Vilma Makauskienė su prof. Inga Minelgaite išleido knygą „Bam baimė“, skirtą vaikams apie mikčiojimą ir savilyderystę.

Vdu.lt inform.

 

Palikite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite