Kunigas ir patarnautojas. August Hagborg, 1881 m.
Artėjant Kalėdoms, kviečiu kartu pamąstyti ir pasigilinti, ką gero savyje talpina mūsų kraštuose įprastas, gražus ir prasmingas kalėdojimo paprotys. Galbūt daugeliui gali pasirodyti, kad kalėdojimas – tik dykas kunigo pasivaikščiojimas po namus ir aukų susirinkimas, tačiau toks kalėdojimo suvokimas – pats neteisingiausias. Šis paprotys turi daug gilesnę prasmę.
Jau pirmosiomis mūsų tikėjimo dienomis pats Jėzus sakė – eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją. Šio siuntimo apaštalai paisė ir tikėjimą nešiojo po jiems prieinamus pasaulio kraštus – Graikiją, Mažąją Aziją, Europą ir kitas vietas – tokiu būdu buvo sėjamos tikėjimo sėklos. Žinoma, kaip ir darže, pasėtas sėklas reikia prižiūrėti, laistyti, kad jos sudygtų – lygiai taip buvo ir su tikėjimo sėklomis – paskelbus žinią apie Jėzų, apaštalai savo įkurtoms bendruomenėms skirdavo vyresniuosius, kad jie globotų tikėjimo daigus ir neleistų jiems sunykti. Neretai apaštalai bendraudavo laiškais – turime gražų ir didelį apaštalo Pauliaus laiškų rinkinį, adresuotą įvairioms graikų bendruomenėms – tesalonikiečiams, korintiečiams. Laiškiai atstojo fizinį vyresniojo apsilankymą, leisdavo bendrauti su bendruomene nuotoliu, tačiau, bendrauti su savo ganomaisiais poreikis buvo, buvo ir prasmė. Prisiminkime – laiškuose apaštalai moko, sako, kas gera, kas bloga, ką daryti, o ko – vengti, koks elgesys, tikėjimas – tinkamas, o koks – ne. Bendruomenėje pasėtos tikėjimo sėklos dygo ir augo jas nuolat gyvai ar per laiškus jas prižiūrint sėjėjui – vyresniajam arba apaštalui, kuris už tikėjimo dygimą, puoselėjimą ir buvo atsakingas.
Negalima numesti pradėto reikalo – nuo apaštalų laikų Bažnyčia savo tikinčiuosius globoja ir moko juos lankydama. Kviečiu nušokti šuolį nuo apaštalų prie naujesnių laikų ir nuo tolimų kraštų prie mūsų gimtųjų. Šešioliktajame amžiuje Lietuvon atsikėlus jėzuitams vis dar tarpo pagonybė – lietuviai kaimuose aukodavo įvairiems dievams, veikė žalčių girdymo pienu punktai, o krikščionybė buvo tik ,,ant popieriaus“. Jėzuitai, kaip ir pirmieji apaštalai, rengė misijas į pakraščius – skelbdavo Evangeliją kaimuose, pamokslaudavo turgaus aikštėse, stengdavosi išgyvendinti pagoniškus papročius. Esminis dalykas čia – vėl viskas būdavo daroma nuvykus į ,,įvykio vietą“ – gyvai, lankant bendruomenę ir padedant jai nepasiklysti tikėjime, išvesti ją iš dvasinės tamsos.
Gyvo vyresniojo apsilankymo reikėjo ne tik paprastiems tikintiesiems, bet ir dvasininkams – tame pačiame šešioliktajame amžiuje vizitatorius Tarkvinijus Pekulas, popiežiaus Grigaliaus XIII įgaliotas, lankė Žemaičių vyskupijos bažnyčias. Ką jis ten rado, buvo blogiau, nei žalčių girdymo punktai – vizitacijų aktai vaizdingai aprašo dvasininko rūbo nenešiojančius, besidarbuojančius netvarkingose bažnyčiose, stichiškai (kaip papuola) tvarkančius (arba netvarkančius) parapijos metrikas, dvasininkus, kurių švęsto vandens induose vietoj tyro ir skaidraus vandenėlio raibulius viršun kelia kirminai. Vizitatorius, lankydamas ir matydamas, kaip netinkamai dirba sielų ganytojai, prigrasina jiems tėviškai, bet griežtai savo klaidas pamesti ir pradėti elgtis pavyzdingai. Ir šiuo atveju, kaip matome, vyksta gyvas lankymas, bendravimas čia ir dabar ir duodamos pamokos minėtoje ,,įvykio vietoje“.
Kam aš visa tai surašiau? Tam, kad pamatytume, jog Bažnyčia nuo senų laikų yra įpratusi lankyti savo žmones, kad jie liktų tiesos kelyje, gyventų dorai ir nepuoselėtų smerktinų papročių. Dabar gi metas viską kilstelėti aukščiau.
Išgyvename Adventą, greitai švęsime Kalėdas. ,,Adventus“ buvo techninis terminas, kuriuo anksčiau romėnai apibūdindavo imperatoriaus apsilankymą vienoje iš savo provincijų. Dabar ,,adventu“ mes vadiname laiką, kuriuo laukiame Kalėdų, kitaip tariant, laukiame žemės provinciją lankysiančio Dangaus imperatoriaus Kristaus. Advento ir Kalėtų esmė yra laukimas ir atėjimas, o mūsų pareiga – tinkamai tam pasiruošti.
Kristus, ateidamas Kalėdų dieną į žemę, kaip visų apaštalų, kunigų ir kitų tikėjimo skelbėjų pirmtakas, ateina lankyti savo žmonių. Kaip Kristus nužengia į žemę paskelbti Gerosios žinios, taip ir apaštalai, jų pavyzdžiu – vyskupai, anų pavyzdžiu – kunigai, lanko savo bendruomenes, savo ganomuosius, savo žmones ir žiūri, kaip jie gyvena, moko tikėjimo, sudraudžia pikta darančius, pasidžiaugia gerai augančiu ir puoselėjamu tikėjimu.
,,Į kuriuos tik namus užeisite, tarkite: ,,Ramybė šiems namams!“ – taip Jėzus mokė apaštalus Evangelijoje, o ar prisimenate, kokią giesmę angelai giedojo, užgimus Kristui – ,,Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!“ Koks žodis čia yra svarbiausias? Ramybė. Kristus, ateidamas į žemę, neša ramybę, o jo pavyzdžiu, Bažnyčia per savo tarnus neša ramybės žinią tikintiesiems – ne veltui kunigas, kalėdodamas ar šiaip užėjęs į kieno nors namus, sako ,,pax huic domui“ – ramybė šiam namui [šiems namams]. Tikintieji savo ruožtu atsako ,,et omnibus habitantibus in ea“ – ir visiems, juose gyvenantiems. Kunigas lanko namus Kristaus asmenyje ir skelbia ramybę. Tikinčiųjų pareiga kunigą priimti, kaip mokė šventasis Benediktas – svečias į namus, Kristus į namus – mandagiai ir džiugiai, nes kunigas ateina ne kaip paprastas žmogus, o Kristaus bendradarbis, Bažnyčios tarnas ir tikinčiųjų tėvas, ganytojas ir mokytojas.
Atėjęs į namus, kunigas meldžiasi: ,,Išklausyk mus, šventasis Viešpatie, visagali Tėve, amžinasis Dieve, ir teikis pasiųsti iš dangaus savo šventąjį angelą, kuris saugotų, globotų, sergėtų, lankytų ir gintų visus gyvenančius šiame būste. Per Kristų, mūsų Viešpatį.“ Tradicinėje namų palaiminimo maldoje prašoma Viešpaties siųsti angelą – globėją, tokį, kokį turime kiekvienas, sargą, kuris mus lydi ir globoja gyvenimo kelyje. Namai yra vieta, kurioje esame savimi ir be kurios gyventi negalėtume – ten mūsų guolis, priebėga. Natūralu, kad tokiai vietai reikia dieviškos globos, kuri stiprintų žmogų, atsidūrusį krizėse, patiriantį gundymus ir kenčiantį įvairias kančias. Reikia dieviškos globos ir tam, kad žmogus namuose išmoktų džiaugtis – pastebėtų savo namiškių rūpestį ir meilę, suprastų, kokia brangi dovana yra namai. Būtent todėl kunigas, sukalbėjęs tokią maldą, pašlaksto namus švęstu vandeniu, lyg užsispauduodamas tai, ką bylojo maldos žodžiais, duodamas regimą namų pašventinimo ženklą.
Taigi, paties Kristaus, Taikos ir Ramybės kunigaikščio, parodytu pavyzdžiu – kaip jis lankė savo žmones, gimdamas žemėje ir skelbdamas ramybę, sekdama, Bažnyčia per savo tarnus – apaštalus, vėliau – vyskupus ir kunigus, lanko savo žmones. Pradžioje – mokydama, vesdama iš tamsos, vėliau – motiniškai aplankydama metu, kuomet ir Kristus mus lanko – per Kalėdas, skelbia ramybę savo žmonėms, laimina jų namus ir linki gerų ateinančių Viešpaties metų. Kalėdojimas tam ir skirtas – kad Motina Bažnyčia parodytų savo vaikams dėmesį, juos aplankytų, nelaimėje paguostų, iš tamsos išvestų, geru pasidžiaugtų ir gimusį Kristų parodytų.
Žygimantas JACEVIČIUS,
Trakų bazilikos zakristijonas
Vilniaus universiteto studentas
Skelbimas!
Kalėdų laiko pamaldos Trakų bazilikoje:
Gruodžio 20 d. – paskutinės šio Advento rarotos:
6.30 val. iš ryto
Gruodžio 21 d. – Advento rekolekcijos:
10 val. lenkų k.
12 val. lietuvių k.
Abiejų šv. Mišių metu bus klausoma išpažinčių. Kviečiame išpažintį atlikti prieš šventes, kad nereiktų būriuotis prie klausyklos.
Gruodžio 24 d. – Kūčių vakaro Mišios:
17 val. lenkų k.
19 val. lietuvių k.
Gruodžio 25 d. – Kalėdų pirmoji diena:
10 val. lenkų k.
12 val. lietuvių k.
Gruodžio 26 d. – Pirmojo kankinio Stepono šventė, Kalėdų antroji diena:
10 val. lenkų k.
12 val. lietuvių k.
Gruodžio 27 d. – Apaštalo ir Evangelisto Jono šventė, Kalėdų trečioji diena:
17 val. lenkų k.
18 val. lietuvių k.
Abiejų šv. Mišių metu bus šventinamas vynas.
Gruodžio 28 d. – Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo – iškilmė:
10 val. lenkų k.
12 val. lietuvių k.
Gruodžio 31 – 2025 Jubiliejinių Viešpaties metų užbaigos šv. Mišios ir iškilmingas Te Deum:
17 val. lenkų k.
18 val. lietuvių k.
Sausio 1 – Naujieji metai, Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmė:
10 val. lenkų k.
12 val. lietuvių k.
Kaip ir kasmet, kalėdosime. Norintys, kad kunigas pašventintų Jūsų namus, maloniai prašomi kreiptis į bazilikos kleboną dekaną Joną Varanecką ( tel. nr. +37060388888) arba į vikarą Juzef Makut ( tel. +37067884855)
Palikite komentarą