Linos Stomienės nuotr.
Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.traku-zeme.lt
Ir vėl po neilgos pertraukos kylame nuo pliusinės iki minusinės temperatūros debesyse. Ir vėl maloniai švelnios stiuardesių šypsenos, trumpas saugos instruktažas, vežimėliai su užkandžiais ir gėrimais, dukart ar daugiau brangesniais negu žemėje…
Maloni kelionės pašnekovė Lina į šią pusę, t.y. Ispaniją, skrenda jau ne pirmąsyk… Taigi, jau skrosdamas debesis, sužinai, kad kartu skrisime į Kanarų salas, kurios dar kitaip vadinamos ir Fortūnos salomis, ir Amžinojo pavasario salomis. Sužinai, kad Kanarų salos pavadinimą gavo ne nuo gražių paukštelių kanarėlių pavadinimo, o atvirkščiai.
O jų, nutolusių nuo Ispanijos per pusantro tūkstančio kilometrų ir besimaudančių melsvuose vandenyse, yra aštuonios: Tenerifė, Gran Kanarija, Lansarotė, Fuerteventura, La Palma, La Gomera, El Hierras, La Graciosa.
Atvykstančiųjų pailsėti ir pasigrožėti jomis – net per 2 milijonus.
Vos juntamas stuktelėjimas ir lėktuvo ratai paliečia Las Palmas oro uosto takus. Iš lėto ir keleiviai prisiliečia jų. Prasideda tai, apie ką svajota: papildyti save naujais būsimaisiais prisiminimais.
Ir traukiame į Veneciją, ne, ne Italijoje, o San Mogane, Gran Kanarijoje, tik 40 km nuo Las Palmaso. Mūsų tikslas ne tik pamatyti ,,Mažąją Veneciją”, pasipuošusią kanalais ir tiltais tilteliais, bet, svarbiausia, smalsumo vejamiems, pabuvoti povandeninėje ekskursijoje. Saulėje tviskantis povandeninis laivas (aut. past. – kiti vartoja žodį submarinas. Nevartokite, nes tai svetimybė!) jau laukia! Smalsumo vedini, atvykstame šiek tiek anksčiau: taip patarė ir mus lydintys laivo darbuotojai. ,,Įkopiame”: pasitinka laivo vidus: ilgas koridorius, iš abiejų pusių minkštos kėdės, o ,,sienose” kiekvienam po gana didelį iliuminatorių (aut. past. – stebėjimo langą), kad galėtum stebėti povandeninį pasaulį. Taigi, be jokio triukšmo garsų pajudame pirmyn, žinodami, kad svečiavimasis po vandeniu truks apie 40 min. Ausinėse mūsų pasirinkta anglų kalba (deja, lietuvių kalbos nėra), kaip įprasta, sveikinimo žodžiai, įspėjimai apie saugą ir linkėjimai pažinti gal kieno nors dar nematytą (o mūsų – tai tikrai) povandeninį pasaulį, pasiekus maksimalų 25 metrų gylį. Ir štai jis tas pasaulis: pro langą matai įvairiaformius koralus, rifines žuvis – aštuonkojus, kalmarus, jūrų arkliukus, jūros žvaigždes, prie uolų prisitvirtinusius sponus (kempines); praplaukia ir delfinas vienas kitas, užsuko prie laivo ir ruonis; dugno augmeniją – žalsves, jūržoles, dumblius… Fantastiška, bet laivas jau ir į paviršių kyla, truputį dėl slėgio pasikeitimo šiek tiek spengia ausyse, bet žinai, kad viskas gan greit normalizuosis. Taip greit minutės prabėgo, bet atminty ilgam liks, o ir papasakoti kitiems norėsis daugiau, negu čia parašyta.
Visas tas grožis kainuoja: suaugusiems – 35 eur., vaikams iki 13 metų – 20 eur.
Išlipę jautėme lyg ir norą šiek tiek užvalgyti. Čia pat, netoliese, kavinukė pavaišino įdomiu patiekalu: omletu su bananais, ropa vieja – troškiniu su daržovėmis ir mėsa, pasiūlė užsigerti vietiniu gėrimu ,,mojito” (romo gėrimas su mentoliu, cukrumi ir citrina), vietiniu alumi, kitus – kavos puodeliu. Muchas gracias, – dėkojame maloniai mus aptarnavusiai padavėjai ir išgirstame ne nada (aut. past. – prašom).
Truputėlį laiko likus, pasukame pasižvalgyti į vandenyną nuo kito laivo, jau ne povandeninio, denį. Ne kaip mūsų Jūrų muziejuje – čia, melsvose bangose, delfinams erdvės pakanka ir jie kartais visai arti laivo savo išmones rodo: tai po du, tai po tris šoka iš vandens, sukiojasi, lyg kokios vidinės, gal tik jiems vieniems suprantamos, muzikos pagauti. Ir taip pora valandų smagaus reginio pagauti artinamės prie kranto. Deja, nė vienas ryklys nepasirodė, deja! Matyt, kažkoks keleivis jiems nepatiko!
Palypėję stačiais laiptukais, pasiekiame apžvalgos aikštelę (mirador), ir paskutinįsyk mintyse pasakę adios (sudie) atsisveikiname su svetinguoju miestuku.
Po įspūdingo pasiplaukiojimo ir vietinio alaus bokalo, atsiduriame paplūdimyje: temperatūra plius 28 pagal Celsijų, tokia pati ir jūros vandens.
Paplaukioję nutariame pasimokyti ispanų kalbos. Pasimokykite ir Jūs, juk tikrai atvyksite į Ispaniją ir į jos nuostabiąsias Kanarų salas: si – taip; no – ne, gracias – dėkui; muchas gracias – labai ačiū; ne nada – prašom; no tiene importancia arba no pasa nada – nėra už ką; sveikinkimės: hola, buenas; ryte – buenas dias; dieną – buenas tardes; vakare sakome labanakt – buenas noches.
Be abejo, prireiks ir vieno kito žodžio atsisveikinant: adios – sudie; nos vemos – iki susitikimo; hasta luego – pasimatysim vėliau; jeigu norit pasakyti kad viskas gerai, tai sakykite – esta bien.
Krokodilas parke. Aut. nuotr.
Kaip, būnant Kanaruose, neaplankyti Krokodilų parko! Jis įsikūręs Toramolinose, Kosta del Solyje.
Be grėsmingųjų roplių, lankytojų čia laukia vietinių ir tropinių žuvų akvariumai, vorų ekspozicija, jaguarų, kupranugarių ir nykštukinių ožkų aptvarai.
Daug jų (krokodilų) nuo keliasdešimties cm iki beveik 500 kg sveriančių suaugusiųjų gali stebėti iš mažiau nei 2metrų atstumo, žinoma, per aptvarus. Jei neturi baimės jausmo, tai su mažyliu krokodiliuku ir nusifotografuoti gali. Čia ,,gyvena“ ir didžiausias Europoje krokodilas: ilgis – 5 m, svoris – daugiau nei 600 kg (prie jo geriausiai nesifotografuoti: maža kas, nors ir aptvertas stipriai!)
Gaila, kad buvome ne roplių maitinimo metu, taigi tų akimirkų neišvydome, o mačiusieji sako, kad tai įspūdinga: ypač matant išžiotus krokodilo nasrus.
Apsilankymo parke kaina: vaikams nuo 3 metų – 6,90 eur, suaugusiems (nuo 12 metų) – 9,90 eur.
Bus daugiau
Palikite komentarą