Aplinkos ministerija sulaukia žvejų mėgėjų klausimų dėl skirtingų žvejybos leidimų įsigijimo. Taip pat keliamas klausimas, kodėl vienas žvejybos leidimas negali galioti visuose vandens telkiniuose. Lietuvoje mėgėjų žvejybos leidimai yra kelių rūšių: žvejo mėgėjo bilietai, leidimai žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose, žvejo mėgėjo kortelės ir leidimai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Patartume dar prieš žvejybą pasidomėti, koks žvejybos...
Žvejyba. AM nuotr. Aplinkos ministerija informuoja, kad atėjus kalendoriniam pavasariui kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas...
Žvejyba Lietuvos vidaus vandenyse yra vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, pritraukiantis tiek patyrusius žvejus, tiek pradedančiuosius. Tačiau norint legaliai žvejoti ežeruose, upėse ar tvenkiniuose, nepakanka vien meškerės ir noro – būtina pasirūpinti žvejo mėgėjo bilietu. Šis leidimas ne tik suteikia teisę žvejoti, bet ir padeda užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų naudojami atsakingai ir tausojami ateities...
AM nuotr. Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia privačių miškų savininkų klausimų dėl gaunamų siūlymų parduoti miškus, kuriuos siunčia įvairios bendrovės ir viešosios įstaigos. Dažnai tokios bendrovės savininkams siųstuose laiškuose nurodo, kad gali suteikti informaciją apie jų sklypuose galiojančius dabartinius ar būsimus apribojimus veiklai vystyti ir pokalbio metu pasiūlo parduoti mišką už esą palankią kainą. Dažnai...
AM nuotr. Aplinkos ministerija primena, kad pasibaigus draudimui žvejoti lydekas nuo ketvirtadienio, gegužės 1 d., šias žuvis bus leidžiama gaudyti, taip pat bus leidžiama naudoti masalui žuvelę žvejojant visas žuvis. Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką. Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama...
Asociatyvi AM nuotr. Aplinkos ministerija iš anksto informuoja medžiotojų bendruomenę, kad nuo ateinančio medžioklės sezono – 2026 m. balandžio 1 d. – medžioti bus galima tik turint skaitmeninį medžiotojo bilietą, o popieriniai bilietai nebegalios. Šiuo metu rengiami tai numatantys teisės aktai. „Skaitmeninis medžiotojo bilietas suteikia daug privalumų: popierinį medžiotojo bilietą galima pamiršti, pasiimant į medžioklę,...
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per pastarąsias savaites nustatė du neeilinius neteisėtos žvejybos atvejus – Molėtų rajone sulaikyta organizuota brakonierių grupė, kuri draudžiamais tinklais sugavo daugiau nei 70 žuvų, o Tauragėje neteisėtai buvo gaudomos nėgės Jūros ichtiologiniame draustinyje. Iš viso gamtai padaryta žala viršija 21 tūkst. eurų. Organizuotos brakonierių grupės sulaikymas Molėtų rajone Šių metų sausio...
Aplinkos ministerija parengė statybos techninio reglamento dėl statybą leidžiančių dokumentų pataisas, kurias priėmus sumažės biurokratinė našta gyventojams, norintiems įsirengti vietinę nuotekų valyklą, nutiesti gatves mėgėjų sodų teritorijose ar atlikti jų rekonstrukciją. “Lietuvoje tūkstančiai žmonių gyvena sodų teritorijose, labai dažnai patys už savo sukauptas lėšas tvarko aplinką, asfaltuoja gatves. Šis pakeitimas sodų gyventojams leis atsisakyti perteklinių...
Netrukus bus galima pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Nuo gegužės 1 d. tai galės padaryti visi gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką. Siekiant išvengti nepagrįstų baimių apie Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo tikslą griauname sklandančius mitus. Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus...
Aplinkos ministerija parengė detalų aprašą, kokius konkrečius veiksmus turės atlikti gyventojai neregistruotiems gręžiniams įteisinti. Kviečiame susipažinti ir išsakyti savo nuomonę. Pateiktas derinimui Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo projektas numato, kad gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, pirmiausia turi kreiptis į savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Gavę savivaldybės pritarimą,...
Aplinkos ministerija sulaukia daug klausimų apie mokesčio už aplinkos teršimą iš transporto priemonių ir kitų mobiliųjų taršos šaltinių (automobiliai, vilkikai, traktoriai, lėktuvai, laivai, traukiniai, ne keliais judantys mechanizmai – krautuvai, keltuvai, pramoninė įranga ir pan.) pasikeitimus. Jie įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tačiau mokestis deklaruojamas ir mokamas pasibaigus kalendoriniams metams, iki vasario 15 d. Vienas esminių...
Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą. Informuojame, kad nelegalių gręžinių savininkams svarstomos pataisos siūlo ne sankcijas, o amnestiją. Mitas. Visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo...
Aplinkos ministerija papildomai ketina skirti 4,5 mln. eurų gyventojams, pateikusiems paraiškas gauti kompensacijas už šilumos siurblius arba biokuro katilus. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad dėl augančių dujų ir kitų išteklių kainų susirūpinę žmonės sprendimus atnaujinti šildymo įrangą tvaresne priima pačiu laiku, todėl iš Klimato kaitos programos į šią priemonę siūloma perkelti papildomus 2,5 mln....
Aplinkos ministerija siūlo praktikos galimybę ambicingiems, energijos, originalių idėjų nestingantiems studentams. Galimybės: prisijungti prie draugiško kolektyvo, mokytis iš profesionalių kolegų, įgyti vertingos praktinės patirties ir įgūdžių, sužinoti, kaip veikia valstybinė institucija, suprasti, kaip gimsta teisės aktai ir kiti svarbūs visai šaliai sprendimai. Darbo laikas ir praktikos trukmė: praktikantas galės pasirinkti lankstų praktikos laiką arba...
Žmonija daugelį tūkstančių metų naudojosi mišku – miškas žmones rengė, maitino, šildė ir netgi buvo religinių apeigų objektas. Kaip vertybių šaltinis, miškas Lietuvoje pradėtas sistemiškai skirstyti XVI am. pagal administracinio suskirstymo ribas ir nuosavybę. Šalia nuosavybės formų, miško suskirstymo į skirtingas kategorijas dėl aplinkosaugos ir rekreacijos poreikių tendencijos Lietuvoje pradėjo ryškėti tik XX am. viduryje....
Gaisras miške – didžiulė nelaimė, tačiau kiekvienais metais Lietuvos miškuose kyla šimtai gaisrų. Miškuose gausu greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, samanų, spyglių, dervingos medienos, miško oras yra gausiai prisotintas deguonies, todėl čia ugnis įsiplieskia daug sparčiau. Dėl šių priežasčių bet kokį liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau, nei dauguma žmonių yra įpratę tai daryti...
Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai...