Palaikydami jau trečią savaitę vykstančias kultūros bendruomenės protesto iniciatyvas etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai, kūrėjai, atlikėjai, tyrėjai ir palaikytojai parengė ir pasirašė atvirą laišką – kreipimąsi į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą, LR Ministrę Pirmininkę, LR Seimo Pirmininką. Ketvirtadienį ryte laiškas pasiekė adresatus kartu su galutiniu pasirašiusiųjų sąrašu, kuriame – daugiau 1800 parašų, iš jų – net 163 pasirašiusios organizacijos. Laiško rengėjai pabrėžia, kad jau ne pirmą kartą istorijoje nedemokratiškai besielgiantys politikai bando selektyviai pasitelkti etninės kultūros elementus savo idėjoms populiarinti ir taip daro žalą kūrybinei, betarpiškai šios srities raiškai ir pačiai valstybei.
„Tik sąmoningas tautiškumas subrandina tikrąjį pilietiškumą, kuris stiprina valstybę. Šių vertybių nepripažinimas ar menkinimas yra pražūtingi“, – teigia vienas iš pasirašiusiųjų – Libertas Klimka, etnologas, mokslo istorikas, vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus iniciatorių, 2005 m. apdovanotas valstybine J. Basanavičiaus premija už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, 2008 m. – Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą bei ugdymą.
Iniciatyvinės grupės nariai – Eglė Kašėtienė, Milda Valančiauskienė, dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė, dr. Vilius Marma, dr. Rūta Latinytė ir dr. Jurga Jonutytė – primena, kad buvusio kultūros ministro I. Adomavičiaus atsistatydinimas nepakeitė situacijos esmės, todėl pagrindinis laiško reikalavimas išlieka toks pats, kaip ir kultūros bendruomenės peticijoje – nepatikėti LR Kultūros ministerijos partijai „Nemuno aušra“, nes tai yra nesuderinama su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos Valstybe.
Kodėl pasirašė laišką, atskleidžia dr. Loreta Sungailienė, etnomuzikologė, folkloro tyrinėtoja ir atlikėja, folkloro ansamblio „Virvytė” vadovė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė, renginių ir televizijos laidų vedėja, 2013 m. LR Prezidentės D. Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu:
„Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo kaip pamatinių vertybių visumos gyvavimas ir ateitis tiesiogiai siejasi su pagarba vienas kitam, etišku bendravimu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir atsakomybe. To akivaizdžiai stinga politinei partijai „Nemuno aušra“, kuriai patikėta formuoti kultūros politiką ir kartu su kultūros bendruomene ją įgyvendinti. Didelė kultūros bendruomenė dalis, įskaitant ir etnokultūros puoselėtojus, nesutinka bendradarbiauti su šia politine jėga, nes ji skaldydama kultūros bendruomenę, menkina etninės kultūros ir kultūros paveldo vertę ir kelia grėsmę demokratinei Lietuvos valstybės sanklodai, kultūros vertybių sistemai ir mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigia L. Sungailienė.
Laišką pasirašė kone visos pagrindinės etninę kultūrą bei nematerialųjį paveldą puoselėjančios ir tiriančios organizacijos: Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos etnografijos muziejus, Lietuvos antropologų asociacija, Lietuvos religijotyrininkų draugija, Prigimtinės kultūros institutas, Vilniaus universiteto Kultūros centras ir Vilniaus etninės kultūros centras, „Dainų šventę“ organizuojantis Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga ir kiti. Taip pat pasirašė ansambliai, kapelos, klubai, bendruomenės ir organizacijos iš įvairiausių Lietuvos regionų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Trakų, Telšių, Zarasų, Širvintų, Šalčininkų, Merkinės, Varėnos, Raseinių, Pasvalio, Rietavo, Žagarės, Palangos, Subartonių, Žiūrų ir kitų vietovių. Sekmadienį vykusio visuotinio kultūros streiko metu etninės kultūros kolektyvai, atlikėjai, kūrėjai ir entuziastai aktyviai kvietė į menines veiklas visoje Lietuvoje.
Tarp pasirašiusiųjų fizinių asmenų – pačių įvairiausių specialybių atstovai: folkloristai ir jų šeimų nariai, pedagogai, restauratoriai, muziejininkai ir bibliotekininkai, kryždirbiai, sodų rišėjai ir kiti tautodailininkai, choristai, menotyrininkai, baltiškojo tikėjimo atstovai, sutartinių giedotojos, mokslininkai ir tiesiog kultūrą mylintys piliečiai.
Prie etninės kultūros bendruomenės suvienijimo stipriai prisidėjo Eglė bei Rokas Kašėtos, dzūkų etninės kultūros puoselėtojai, folkloro atlikėjai, etninės kultūros ir folkloro renginių organizatoriai, 2024 m. apdovanoti Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, išsaugant ir įprasminant jos tapatybę ir autentiką, už apimtis ir užmojus, už skleidžiamą įvairiaprasmės tradicijos ir modernumo darną mūsų šiuolaikiniame pasaulyje.
„Sulaukėme labai didelio įstaigų, organizacijų, pavienių žmonių palaikymo, per savaitę šį laišką pasirašė didžiulis skaičius žmonių. Taip pat labai gerai suprantame kai kurių kolegų situacijas, kodėl dirbdami tam tikruose rajonuose pasirašyti šio laiško savo įstaigos vardu jie nedrįso. Tačiau ta šviesa, kurią spinduliuoja ši didelė bendruomenė, pripildo širdį džiaugsmo ir tikėjimo, kad esame pajėgūs atsilaikyti, kad nepasiduosime manipuliacijoms ir nesusigundysime populistinės partijos žadamais saldainiais etnokultūrai. Šis vienijantis laiškas man yra toks brangus, toks margas, kad norėčiau įsirėminti ir pasikabinti namuose ant sienos, tačiau suvokiu, kad į jokį rėmelį jis netilps – reiktų iškabinti pusę pirkios sienų. Bet dabar su nekantrumu laukiame atsako ar tikimės, kad šis atviras laiškas prisidės prie pokyčių ir pagarbos visai šalies kultūros bendruomenei“, – dalinasi E. Kašėtienė, viena iš laiško iniciatorių.
„Po šitos neeilinės savaitės, kai abu su žmona negalėjome atsiplėšti nuo ekranų ir visi kaimiški darbai stojo, tikrai nemanau, kad laikas veltui iššvaistytas. Visas šis kultūros sąjūdis kelia pasididžiavimo jausmą, viltį. Ir kaip nuostabu skaityti pasirašiusiųjų vardus – toks margumynas rikiuojas viens po kito: kantičkų giedotojai, romuviai, etnologai, folkloro ansamblių nariai, tautodailininkai, akušerės, mylinčios folklorą, antropologai, profesoriai, vaikų, lankančių folkloro ansamblius, mamos ir net „Solo ansamblis“. Gražu žiūrėt!“, – teigia R. Kašėta.
„Nematerialus paveldas, etninė kultūra jungia žmones. Nepriimtina, kai tai naudojama politinėje kovoje, siekiant supriešinti miestus ir regionus, tradiciją ir modernumą, profesionalius kūrėjus ir mėgėjų meną ar praeitį ir dabartį“, – teigia prof. dr. Rimvydas Laužikas, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo ekspertas, paveldo komunikacijos tyrinėtojas, VU dėstytojas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys,
Pasak etnologės, tyrėjos, Lietuvos religijotyrininkų draugijos vadovės, dr. Eglės Aleknaitės-Škarubskės, etnokultūrininkų bendruomenė yra labai įvairi, o skirtingi mokslininkai ir kultūros puoselėtojai visi savaip formuluoja etninės kultūros apibrėžimą. Ne viena tauta, tarp jų – ir Lietuva – įvairias etninės kultūros raiškas pasitelkė tautinio išsivadavimo judėjimuose ar pastangose kuriant valstybę. Bet yra ir daugybė liūdnesnių pavyzdžių – folklorą, jo tyrimus ir puoselėjimo praktikas ideologiniais tikslais naudojo fašistai Italijoje, nacistai Vokietijoje, Francisko Franko režimas Ispanijoje ir kiti panašūs režimai. Pokario Lietuvoje sovietinis režimas išnaudojo daugelio lietuvių meilę etninei kultūrai ideologiniais tikslais.
Šia etno-laiško iniciatyva siekiama prisidėti prie kultūros bendruomenės peticijoje išsakytų reikalavimų atkreipiant Valstybės vadovų dėmesį į etninės kultūros lauke veikiančiųjų pritarimą. Žemiau pateikiamas pilnas laiško tekstas.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, LR Ministre Pirmininke Inga Ruginiene, LR Seimo Pirmininke Juozai Olekai,
Mes, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai, kūrėjai, atlikėjai ir tyrėjai, kartu su visa Lietuvos kultūros bendruomene nepritariame sprendimui laikyti kultūrą politinių mainų objektu ir LR Kultūros ministeriją patikėti partijai „Nemuno aušra“. Esame Lietuvos kultūros bendruomenės nariai ir pritariame peticijoje prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą ir kitur viešoje erdvėje išsakytiems reikalavimams. Nemažiau nerimo mums kelia, kaip bus įgyvendinti deklaruoti išskirtinio dėmesio etninei kultūrai užmojai.
Etninės kultūros ir lietuvių kalbos gynimo korta patogi bandant visuomenę priversti patikėti tariamais politinių veikėjų patriotiniais įsitikinimais ir monopolizuoti rūpestį mūsų tapatybe ir nacionaliniais interesais tikrų ir įsivaizduojamų grėsmių akivaizdoje. Ši populistinė praktika naudoti etnokultūrinius simbolius politiniais tikslais dažniau lemia visuomenės susipriešinimą ir žalą deklaruojamoms vertybėms. Istorijoje būta, o ir šiuo metu esama ne vieno pavyzdžio, kai totalitariniai režimai išnaudojo etninę kultūrą ir nematerialų kultūros paveldą bei nacionalinės kalbos klausimą antidemokratiniais tikslais. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje patikėjimas rūpintis tautinės tapatybės pagrindu laikoma etnine kultūra populistinei, antisemitine ir prorusiška retorika pasižymėjusiai partijai „Nemuno aušra“ yra nesuderinamas su deklaruojamu rūpesčiu Lietuvos valstybe.
Etninė kultūra yra sudėtinė nacionalinės Lietuvos kultūros dalis. Etninės kultūros ir šiuolaikinės kultūros supriešinimas nuvertina Lietuvos kultūrą apskritai, taip pat menkina etninės kultūros prestižą. Ši priešprieša kuria etninės kultūros kaip ypatingų kompetencijų ir išmanymo nereikalaujančios kultūros dalies įvaizdį, žemindama jos kūrėjus ir puoselėtojus. Šios priešpriešos stiprinimas ir tuo pagrindu vykdomas visuomenės skaldymas gali būti naudingas tik priešiškų, antivalstybinių tikslų turintiems veikėjams ar nedraugiškoms šalims.
Etninė kultūra yra meistriškumo ir kūrybingumo reikalaujanti sritis, o paveldo ir gyvųjų tradicijų puoselėjimas remiasi ilgamečiu daugelio jų saugotojų, kūrėjų ir atlikėjų įdirbiu, skirtingų disciplinų mokslininkų tyrimais. Ji aprėpia daugybę raiškos sričių, čia įvairiais būdais, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su kitų šalių partneriais dalyvauja įvairios visuomenės grupės, vietos bendruomenės, nevyriausybinio sektoriaus atstovai ir nacionalinės institucijos. Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo – kaip ir lietuvių kalbos puoselėjimo – vadyba ir administravimas reikalauja išmanymo ir kompetencijos.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, LR Ministre Pirmininke Inga Ruginiene, LR Seimo Pirmininke Juozai Olekai, mes nematome tvaraus bendradarbiavimo su partija „Nemuno aušra“ perspektyvų. Raginame išgirsti Lietuvos kultūros bendruomenės išsakytus reikalavimus ir užtikrinti, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala mūsų valstybei, visam kultūros sektoriui, įskaitant etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo sritį.
Palikite komentarą