Šiais laikais žodis „dronas“ tapo bene svarbiausiu pasaulyje. Laikraščio „Trakų žemė“ žurnalistai 2024 metais kalbino vieną iš lietuviškų dronų kūrėjų ir gamintojų, „RSI EUROPE“ vadovą Tomą Milašauską. Šiandien, kai pasaulis toks neramus, dronų tema tampa ne tik įdomi, bet ir aktuali — kaip ir kokie dronai kuriami Lietuvoje ir kaip jie atrodo pasauliniame kontekste. Todėl ir vėl susitinkame ir kalbiname Tomą Milašauską apie tai, kaip sekasi ir kaip vystoma lietuviškų dronų gamyba, koks jų poreikis ir realizacija.

Gerbiamas Tomai, kaip dabartinė pasaulyje tvyranti įtampa keičia dronų paklausą ir Jūsų verslo strategiją?

Pasaulinių įtampos židinių, deja, nemažėja, o karybos metodai sparčiai keičiasi – brangios karinės technikos efektyvumas yra ribotas, ji atitraukta į užnugarį arba apsaugotas pozicijas. Priešininkų pozicijas skiria dešimtys kilometrų mirtinai pavojingos zonos, kurioje karaliauja santykinai maži ir nebrangūs dronai. Vos apie tūkstantį eurų kainuojantis dronas gali sunaikinti milijonus kainuojantį tanką, savaeigę haubicą ar net sraigtasparnį.

Nauja realybė verčia visas pasaulio kariuomenes persvarstyti savo doktrinas: neįmanoma pasiekti pergalės ilgalaikiame konflikte, jei priešininkas turi praktiškai neribotą kiekį ginklų sistemų, kurios efektyviai daro tūkstančiais kartų didesnę žalą nei pačios kainuoja. Žvalgybos ir smogiamųjų dronų komponentas privalomai turės atsirasti visose konfliktams aktyviai besirengiančiose pajėgose.

Mūsų strategija – stiprinti regiono saugumą pasiremiant tiesiogine Ukrainos karių patirtimi ir pritaikant ją NATO valstybėms, aktyviai ieškančioms naują realybę atliepiančių sprendimų. Kadangi dronai kaip ginklų sistemos yra naujiena karyboje, nepakanka vien gaminti pažangius dronus ir jų valdymo sistemas. Mūsų verslo užduotis – šiuos dronus integruoti į karines pajėgas, padėti paversti juos realiais į bendrą gynybos sistemą įsiliejančiais pajėgumais.

Gal šiuo metu Lietuvoje labiau ryškėja skirtis tarp civilinių ir gynybinių dronų gamybos sprendimų?

Jeigu kalbėtume apie FPV dronus, tai Lietuvoje ši skirtis veikiausiai niekada ir nebuvo išnykusi – tik Ukrainoje, iš gyvybiškai svarbaus poreikio, civiliniai dronai buvo namudinėmis sąlygomis pritaikomi karo reikmėms. Bet dabar, tarkime, dronų lenktynėms ir gynybai skirtus FPV dronus net ir nespecialistams atskirti labai paprasta.

Absoliuti dauguma Lietuvoje vystomų su dronais vienaip ar kitaip susijusių technologijų yra nukreiptos būtent gynybos poreikiams užtikrinti.

Kokią vietą Jūsų kuriami dronai užima Lietuvoje ir pasaulyje, kur realizuojami daugiausiai?

Didesnioji dalis Lietuvos kariuomenėje pratyboms naudojamų FPV dronų yra pagaminti RSI Europe. Be to, mūsų instruktoriai reikšmingai prisidėjo ir ruošiant programą Lietuvos kariuomenės dronų operatorių mokymams.

Žvelgiant plačiau – vis dar daugiau nei 80 proc. mūsų dronų yra sunaudojami Ukrainoje, tačiau per 2025 metus įmonė pradėjo teikti įrangą arba paslaugas 12 NATO valstybių, šiemet mūsų instruktoriai apmokė Vokietijos ir Belgijos dronų operatorius. Šiemet taip pat turime ambicijų reikšmingai plėsti mūsų dronų naudotojų geografiją.

Bendrai, Europoje, šiuo metu mūsų įmonė greičiausiai papuola tarp 10 didžiausių FPV atakos dronų sistemų gamintojų.

Kaip bendradarbiaujate su valstybinėmis institucijomis ar kariuomene?

Pozityviai, produktyviai ir profesionaliai. Esame dėkingi valstybės institucijoms ir už supratimą, kad gynybos pramonės stiprinimas yra svarbus valstybės saugumo veiksnys, ir už pagalbą didinat Lietuvos gynybos pramonės žinomumą užsienyje. Šis supratimas padeda atidaryti nemažai durų.

Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė nuo pat įmonės įkūrimo yra mūsų partneris, aktyviai naudojantis mūsų gaminius bei paslaugas ir savo įžvalgomis reikšmingai prisidedantis prie mūsų produktų vystymo.

Dronų gamybos technologijos keičiasi, drąsiai galima sakyti, ne dienomis, o valandomis. Kokias šiuo metu taikote inovacijos gamindami dronus?

Paskutinė inovacija, kurią jau pasiūlėme gynybos institucijoms – tai dronai, iš dalies valdomi su dirbtinio intelekto pagalba. Šie dronai paskutinėje kovinės užduoties dalyje, kai dėl ryšio trikdymų ir reljefo ypatumų dažnai suprastėja ryšys su operatoriais, geba patys atakuoti operatoriaus iš anksto nurodytą taikinį.

Mūsų inžinerijos skyrius nuolat vysto įvairias technologijas, kurios didina dronų veikimo patikimumą ir mūšio lauke jų kuriamą efektą. Po keletą atnaujinimų išleidžiame kiekvieną metų ketvirtį.

Smarkiai sustiprėjo ir mūsų gamybos skyrius – atidarėme naujas gamybos patalpas, kurioje galime pagaminti iki 120 tūkstančių dronų per metus, o esant poreikiui – net ir daugiau.

Kiek svarbi dirbtinio intelekto integracija į dronų gamybą?

Kritiškai svarbi. Šiuo metu vyksta lenktynės, kas pirmi sukurs ir išvystys mūšio sąlygomis patikimai veikiančią dronų spiečių technologiją, kuri leistų vienai operatorių komandai valdyti dešimtį ar net daugiau dronų. Šiandien viena drono operatorių komanda gali valdyti tik vieną droną, kurio viena kovinė užduotis gali trukti nuo kelių iki kelių dešimčių minučių. Perėjus prie dronų spiečių technologijos vienos dronų operatorių komandos efektyvumas išaugtų dešimtimis kartų, tad poveikis mūšio laukui bus milžiniškas.

RSI Europe taip pat dalyvauja dronų spiečių technologijos kūrime, kaip Europos gynybos fondo finansuojamo konsorciumo dalyvis.

Kuo Jūsų gaminami dronai išsiskiria iš konkurentų?

Vienas didžiausių mūsų dronų privalumų yra labai patraukus kainos ir sukuriamo efekto santykis. Patys išvystėme automatinio valdymo dažnių keitimo technologiją, kuri padidina mūsų dronų atsparumą priešininko radioelektroninės kovos priemonėms. Taip pat siūlome dronus, valdomus per optinį laidą ir jau minėtus dronus, kurie užbaigia kovinę užduotį su dirbtinio intelekto pagalba. Visos šios skirtingoms aplinkoms ir užduotims skirtos savybės padidina sėkmingo smūgio tikimybę.

Taip pat mūsų dronai karius pasiekia kaip pilna, išbandyta ir patikimai veikianti sistema iš vienų rankų – ne tik patys dronai, bet ir antžeminė valdymo stotis, piloto akiniai, valdymo pultas ir antenos masyvas.

O išlikti technologinės pažangos smaigalyje mums padeda aktyvus tiesioginis bendradarbiavimas su kariais Ukrainoje, kurie informuoja apie pastebėtus trūkumus ar patobulinimo galimybes. Nedelsdami reaguojame į šiuos pastebėjimus. Svarbu tai, kad dėl tinkamo sertifikavimo ir saugumo užtikrinimo tokius nuolat tobulėjančius dronus galime tiekti ne tik Ukrainos frontui, bet ir NATO karinėms pajėgoms.

Ar susiduriate su komponentų trūkumu (pvz., mikroschemų)? Kaip užtikrinate tiekimo saugumą šiuo nestabiliu laikotarpiu?

Komponentų tiekimo iš trečiųjų šalių valdymui įmonėje skiriame labai daug dėmesio. Absoliučiai visiems gamybai kritiškai svarbiems komponentams turime po kelis tiekėjus, tad jei kiltų sunkumų su vienu tiekėju, spragas visada galėtume padengti iš kitų. Be to, nenutrūkstamą gamybą užtikrina kokybiškas komponentų poreikio planavimas.

Kalbant būtent apie mikroschemas – didžiąją dalį jų projektuojame patys ir gaminame Lietuvoje, tad jų tiekimo rizika yra minimali.

Kaip vertinate visuomenės susirūpinimą dėl dronų panaudojimo ar, tarkime, netikėtai į Europos Sąjungos teritoriją įskrendančių ir čia sprogstančių dronų?

Negalima užmerkti akių prieš akivaizdžią problemą ir gynybos nuo nedidelių oro taikinių sistemos turi būti stiprinamos. Kita vertus, nesame aktyvioje karo zonoje. Dronai į mūsų šalį įskrenda be taikinio ir krenta arba sprogsta atsitiktinai, sukurdami vien tik informacinį efektą. Nuo tokių atakų gintis nelogiška ir neefektyvu – beprasmiška milijardų eurų vertės sistemomis nuo dronų saugoti raistą. Todėl manau, kad didžioji dalis oro gynybos pastangų turėtų būti koncentruojama ties kritinės infrastruktūros objektais, o krašto apsaugos pajėgos turi būti vystomos laikantis iš anksto numatyti plano, kuris nebūtų jautrus atsitiktiniams informaciniams dronų smūgiams.

Kaip, Jūsų manymu, dronų vaidmuo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje keisis per artimiausius metus?

Dronų technologijos vystosi taip sparčiai, kad prognozuoti net kelių artimiausių metų perspektyvoje labai sudėtinga. Akivaizdu tiek, kad dronai karyboje įgis tik didesnį svorį. Esminiai klausimai turėtų būti keliami apie dirbtinio intelekto panaudojimą ateities dronų kare – kiek jam bus suteikiama galios? Ar žmogus vis dar bus būtinas dalyvis priimant sprendimą naikinti taikinį? Vakarų pasaulio etika to reikalauja, tačiau istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai naujos technologijos privertė permąstyti etinius klausimus.

Gal galėtumėte pasidalinti, kokia Jūsų, kaip dronų kūrėjo ir gamintojo, ateities vizija?

Mūsų vizija – tapti vienu iš kertinių Europos gynybos technologijų žaidėjų, kuris ne tik kuria dronus, bet ir formuoja, kaip ateityje bus vykdomos operacijos. Ji remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: technologiniu pranašumu, operaciniu patikimumu ir strateginiu savarankiškumu Europoje.

1. Nuo produkto prie „efekto“: Mes judame nuo pavienių dronų kūrimo prie pilnų pajėgumų sprendimų. Tai reiškia ne tik platformas, bet ir visą drono pajėgumo portfelį – nuo sprogstamųjų užtaisų, ryšio, valdymo sistemų iki mokymų, taktikos ir integracijos su kitomis ginkluotės sistemomis. Tikslas – užtikrinti realų poveikį mūšio lauke, o ne tik techninį veikimą.

2. Greitis + mastelis: Išlaikysime gebėjimą greitai kurti ir adaptuoti sprendimus pagal fronto poreikius, tuo pačiu stiprindami pramoninę bazę, kuri leidžia gaminti patikimai ir dideliais kiekiais. Tai reiškia aiškų atskyrimą tarp eksperimentinių sprendimų ir sertifikuotų, gamybai paruoštų sistemų.

3. „Pagaminta Europoje“ be kritinių priklausomybių: Vienas esminių tikslų – kurti sistemas be kritinių komponentų iš nepatikimų tiekimo grandinių. Tai tampa ne tik politiniu, bet ir operaciniu reikalavimu. Europa turi turėti savo pilnai suverenias dronų technologijas.

4. Autonomija ir dirbtinis intelektas: Ateitis – tai vis didesnis autonomijos lygis: nuo asistuojamo valdymo iki pusiau ar pilnai autonominių misijų vykdymo. AI ne pakeis operatorių, bet daug kartų padidins jo efektyvumą.

5. Integracija į bendrą kovos tinklą: Dronai taps ne atskiru įrankiu, o integruota gynybinio tiklo dalimi – veikiančia kartu su žvalgybos, artilerijos, elektroninės kovos ir kitomis sistemomis. Vertė bus kuriama per ryšius tarp sistemų, o ne pavienius produktus.

6. Partnerystės su kariuomenėmis: Dirbsime ne kaip tiekėjas, o kaip partneris – kartu su kariuomenėmis vystydami pajėgumus, testuodami realiomis sąlygomis ir nuolat iteruodami sprendimus.

Koks buvo sunkiausias sprendimas, kurį teko priimti per pastaruosius metus?

Sunkiausi sprendimai per pastaruosius metus buvo sąmoningai atsisakyti dalies trumpalaikių pardavimų ir projektų, kurie būtų davę greitas pajamas, bet ilgainiui būtų stabdę mūsų mastelio augimą ir technologinį kryptingumą.

Turėjome pasirinkti tarp „greito laimėjimo“ – daug individualiai pritaikytų sprendimų konkretiems klientams – ir aiškios krypties kurti standartizuotus, gamybai paruoštus produktus, kuriuos galime patikimai tiekti dideliais kiekiais. Tai reiškė pasakyti „ne“ klientams, kai žinai, kad pajamos yra čia ir dabar, bet taip pat supranti, kad tai gali įstumti į „paslaugų maskuojamų kaip produktas“ spąstus.

Šis sprendimas buvo sunkus, nes jis tiesiogiai veikė trumpalaikius rezultatus ir reikalavo disciplinos visoje organizacijoje – nuo pardavimų iki inžinerijos. Tačiau jis buvo būtinas, kad galėtume pereiti nuo prototipų ir pilotinių projektų prie tikros pramoninės gamybos ir tapti patikimu partneriu didelio masto gynybos programose.

Iš esmės, tai buvo pasirinkimas tarp augimo „čia ir dabar“ ir gebėjimo laimėti ilgąjį žaidimą.

Ar sunku dirbti su tokioje taip greit besikeičiančioje industrijoje?

Taip – sunku. Bet būtent dėl to ši industrija ir yra tokia įdomi bei prasminga.

Didžiausias iššūkis yra tempas: technologijos, taktika ir klientų poreikiai keičiasi ne per metus, o per mėnesius ar net savaites. Tai reiškia, kad sprendimai, kurie vakar buvo pažangūs, šiandien jau gali būti nebeoptimalūs. Reikia nuolat balansuoti tarp greičio ir patikimumo – negali sau leisti nei atsilikti, nei klysti.

Kitas aspektas – neapibrėžtumas. Dažnai tenka priimti sprendimus neturint pilnos informacijos, remiantis prielaidomis ir realaus naudojimo grįžtamuoju ryšiu. Tai reikalauja labai aiškios prioritetų sistemos ir disciplinos organizacijoje.

Tačiau tuo pačiu tai suteikia didžiulį pranašumą tiems, kurie geba prisitaikyti. Jei organizacija sukurta teisingai – turi aiškų produktų valdymą, greitą sprendimų priėmimą ir artimą ryšį su naudotoju – tas pats greitis tampa ne problema, o konkurenciniu pranašumu.

Trumpai tariant: sunku, bet būtent ši dinamika leidžia kurti sprendimus, kurie realiai keičia žaidimo taisykles.

Ačiū Jums už įdomų pokalbį ir sėkmės Jūsų svarbiuose ir prasminguose darbuose!

Kalbino laikraščio „Trakų žemė“ žurnalistai

Gražina KARPOVIČIENĖ ir Juozas VERCINKEVIČIUS