Sovietinis genocidas neturi pasikartoti

1939 m. Sovietų Sąjunga užėmė rytinius Lenkijos rajonus ir Vilniaus kraštą ir  nedelsdama griebėsi teroro: sistemingų suėmimų bei trėmimų. Į lagerius ir tremtį 1939–1941 m. pateko apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų. Valstybės saugumas rado režimo priešus tarp mokytojų ir moksleivių, dėstytojų ir studentų. Iš 11 626 gimnazistų ir studentų 4508 buvo potencialūs priešai. Užkliuvo pradinių mokyklų mokiniai, priklausę katalikų organizacijai „Angelaičiai“. Buvo stropiausiai registruojamos moterys, vaikai, kurie turėjo išvykti kartu su savo vyrais, tėvais- dėmesys buvo sutelkiamas ne į atskirų žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus jas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka, turėjo išnykti geriausia dalis du dešimtmečius ugdytų profesinių grupių: karininkų, policininkų, gydytojų, žurnalistų, mokytojų. Tarp tokių pateko ir Juozapo Pranckaus- Mergiškių pradžios mokyklos mokytojo šeima: žmona Marija, dukros Agirda, Alfreda ir sūnus Gediminas. Juozapo likimas neaiškus, o šeimos likimo angelas iki šios dienas skraido tarp Onuškio, Puksos (Archangelsko sr. Rusija) ir Alma-Atos (Kazachstanas).

alfreda gediminas algirda
Alfreda, Gediminas, Algida -trys mokytojo Juozapo Pranckaus vaikai susitiko po ilgų išsiskyrimo metų
marijos seima tiltuose apie 1974 m
Marijos Pranckuvienės vaikų susitikimas dukros Algirdos sodyboje
Močiutė po Sibiro  -Juozapo žmona grįžusi iš tremties kiekvieną savaitgalį į bažnyčią eidavo pasipuošusi tautiniu kostiumu
Močiutė po Sibiro -Juozapo žmona grįžusi iš tremties kiekvieną savaitgalį į bažnyčią eidavo pasipuošusi tautiniu kostiumu

Vilija BABARSKIENĖ

Nuotr. iš autorės archyvo

Palikite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite