Jau po kelių metų lietuvių civilių pasirengimas ekstremalioms situacijoms gali keistis neatpažįstamai. Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė ambicingą planą savivaldybėse steigti pilietiškumo erdves, kuriose gyventojai galėtų įgyti įvairių įgūdžių – nuo pirmosios pagalbos iki šaudymo ar dronų valdymo. Nors planas skamba ambicingai ir yra orientuotas į pilietinį pasirengimą ekstremalioms situacijoms, visuomeninės asociacijos įžvelgia rizikų, kurioms reikia tinkamai pasiruošti.

KAM yra paskelbusi planą iki 2029 metų visoje Lietuvoje įkurti daugiafunkces pilietiškumo erdves, kurios taptų praktinio pasirengimo visuotinei gynybai centrais. Projektą numatomas įgyvendinti bendradarbiaujant su savivaldybėmis, tačiau būtent šis etapas, pasak bendruomenių atstovų, taps kritiniu: ar pavyks užtikrinti skaidrų planavimą, realų dialogą su gyventojais ir sprendimus, kurie stiprins ne tik saugumą, bet ir visuomenės pasitikėjimą valstybe.

Šaudyklų triukšmo ir poveikio bendruomenėms asociacija (STPBA) vertina šią kryptį kaip svarbią valstybės saugumo stiprinimo dalį, tačiau pabrėžia, kad naujų erdvių atsiradimas negali reikšti senų problemų perkėlimo į naujas vietas. Nors valstybės gynybos stiprinimas yra būtinas, jis negali būti įgyvendinamas skubotai ar bendruomenių sąskaita. Pasak asociacijos, ši iniciatyva gali tapti ne tik stiprinančiu, bet ir skaldančiu veiksniu, jei kartu nebus išspręstos jau šiandien egzistuojančios infrastruktūros ir jos poveikio gyventojams problemos.

„Valstybės gynybos stiprinimas yra būtinas. Tačiau labai svarbu, kad tai nebūtų daroma bendruomenių gyvenimo kokybės sąskaita. Jei kalbame apie naują pilietinio pasirengimo infrastruktūrą, turime iš karto kalbėti ir apie naują kokybės standartą – aiškų, skaidrų ir privalomą visiems. Jau matėme, koks kyla pasipiktinimas, kai nevyksta savalaikis dialogas dėl, pavyzdžiui,  atviro tipo šaudyklų kūrimo“, – sako asociacijos vadovė Sonata Dallison.

Asociacija teigiamai vertina KAM pasirinktą kryptį projektą plėtoti kartu su savivaldybėmis, nes būtent vietos valdžia geriausiai žino konkrečių teritorijų jautrumą, gyventojų lūkesčius ir galimas rizikas. Vis dėlto pabrėžiama, kad savivaldos įtraukimas turi būti ne formalus, o realus – su aiškia atsakomybe, skaidriu planavimu ir ankstyvu bendruomenių įtraukimu.

„Jei norime stiprios valstybės, turime kurti sprendimus, kurie stiprina ne tik gynybinius pajėgumus, bet ir žmonių pasitikėjimą valstybe. Geras sprendimas yra tas, kuris stiprina ir šalies saugumą, ir saugo žmogaus teisę į saugią bei kokybišką gyvenamąją aplinką“, – sako S. Dallison.

Galimybė mokytis iš užsienio patirčių

S. Dallison pažymi, kad panašios pilietinio pasirengimo ir gynybos infrastruktūros iniciatyvos jau vystomos ir kitose Europos šalyse. Tačiau Europos šalių patirtis rodo aiškią tendenciją – tokie projektai sėkmingai veikia tik tuomet, kai prieš pradedant plėtrą yra aiškiai sutvarkyta teisinė bazė ir apibrėžtas poveikis bendruomenėms. Vien infrastruktūros kūrimo nepakanka – būtini konkretūs standartai, taisyklės ir ankstyvas dialogas su gyventojais.

Pavyzdžiui, Suomijoje pilietinio pasirengimo sistema vystoma kartu su savivaldybėmis, tačiau jai taikomi griežti saugumo ir triukšmo reikalavimai, o veiklos dažnai organizuojamos atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų. Estijoje veikiantis savanoriškas gynybos modelis remiasi aiškiu reglamentavimu ir nuosekliu bendruomenių informavimu dar prieš pradedant projektus. Tuo metu Vokietijoje tokia infrastruktūra apskritai negali būti vystoma be detalių leidimų, poveikio aplinkai vertinimų ir griežtai apibrėžtų zonavimo taisyklių. Panašūs principai taikomi ir Švedijoje, kur ieškoma balanso tarp saugumo poreikių ir gyvenimo kokybės – ribojamas veiklos laikas, nustatomos atstumo zonos, vykdomos viešos konsultacijos.

Atviros šaudyklos – pilkojoje reguliavimo zonoje

Šaudyklų triukšmo ir poveikio bendruomenėms asociacija pabrėžia, kad kartu su naujų pilietiškumo erdvių vystymu turi būti iš esmės peržiūrėta ir šaudyklų reguliavimo sistema. Asociacijos vertinimu, būtina nustatyti aiškius ir praktiškai taikomus reikalavimus dėl šaudyklų vietos parinkimo, triukšmo ribojimo, taršos kontrolės, saugumo priemonių bei realaus poveikio bendruomenėms mažinimo. Visa tai, pasak bendruomenių atstovų, turėtų atsirasti įstatyminėje bazėje, be galimybės laisvai interpretuoti reikalavimus.

Asociacijos teigimu, šiandien dalis veikiančių atviro tipo šaudyklų vis dar kelia rimtų klausimų dėl triukšmo, taršos, saugumo ir poveikio aplinkinėms gyvenamosioms teritorijoms. Todėl vien tik infrastruktūros plėtra negali būti laikoma pakankamu sprendimu.

„Lietuva šiandien turi progą padaryti tai, kas nebuvo padaryta anksčiau: ne tik plėsti infrastruktūrą, bet ir iš esmės sutvarkyti jos reguliavimą. Naujos erdvės turi būti planuojamos taip, kad ateityje nekiltų konfliktų su bendruomenėmis, o žmonėms netektų kentėti dėl prastai suprojektuotų sprendimų“, – teigia ŠTPBA valdybos narys Giedrius Juozapavičius.

___________________

Šaudyklų triukšmo ir poveikio bendruomenėms asociacija (ŠTPBA) yra nacionalinio lygmens skėtinė organizacija, vienijanti bendruomenių asociacijas, veikiančias šaudyklų triukšmo, taršos, saugos ir jų poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai srityse. Asociacija koordinuoja narių interesų atstovavimą, dalyvauja teisėkūros procesuose ir siekia stiprinti aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą bei bendruomenių teisę į saugią, sveiką ir ramią gyvenamąją aplinką.